- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2-1351-732/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00060-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- L. C.
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- valstybinė įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Stasys Kavaliūnas
dalyvaujant ieškovui L. C., jo įstatyminiams atstovams K. S., V. C., atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo valstybinė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jo senelės J. C., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ūkio pastato (4I1/9) dalį – sandėliuką 2,05 m ilgio, 3,29 m pločio, plane pažymėtą 21-3, kurio nekilnojamojo turto registro numeris (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buto (duomenys neskelbtini) priklausinį.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. C., ji testamentu įpėdiniu paliko vaikaitį L. C., gim. (duomenys neskelbtini). J. C. pagal 1992-05-12 sutartį su Molėtų rajono valdyba nuosavybės teisėmis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, sandėliuką ir rūsį, registro nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į minėtą butą su rūsiu J. C. įregistruota vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymu Nr. I-1374. Daugiabučio namo, kuris buvo pastatytas daugiau nei prieš penkis dešimtmečius, butų gyventojams buvo pastatytas ūkio pastatas, kurio dalis (sandėliukai) buvo skirta kiekvieno buto gyventojams jame laikyti kietą kurą ir kitus daiktus, gyventojų poreikiams tenkinti ir sandėliukų paskirtis buvo tarnauti pagrindiniam daiktui. Gyvenamieji butai buvo privatizuoti. Pagal 1992-05-12 sutartį prie perkamo buto buvo ir ūkinis pastatas (vadintas sandėliuku), tačiau jo priklausomumas butui (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, nors juo buvo naudotasi nuo pat buto įsigijimo: buvo laikomos malkos, kietas kuras, įvairūs namų apyvokos daiktai ir kt. Žinodamas, kad sandėliukas, kuriuo naudojosi ieškovo šeimos nariai, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ir kad šis nekilnojamasis turtas valdomas teisėtai, ieškovo įstatyminis atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalimi naudojasi ir butas (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad į dalį ūkio pastato nuosavybės teisė, juridiniai faktai bei kitos daiktinės teisės nėra įrašytos.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Akcentavo, kad sandėliukas įgytas teisėtai, jis minimas ir privatizavimo dokumentuose. Ieškovo atstovas V. C. nurodė, kad jo motina J. C. visada naudojosi sandėliuku malkoms laikyti, kadangi bute anksčiau nebuvo centrinio šildymo. Dabar sandėliuke laikomos malkos židiniui, kiti ūkio reikmenys.
Atsiliepimas
Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškinio reikalavimais sutiko, bylą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimą ieškinyje minimo turto perėjimą valstybei, todėl ieškinio tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą paliko spręsti teismo prerogatyvai. Bylą prašė nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktos 1992-05-12 sutarties matyti, kad Molėtų rajono valdyba pardavė J. C. butą, ūkinius pastatus, sandėliuką bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. C. mirė. (duomenys neskelbtini) testamentu J. C. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą paliko vaikaičiui L. C.. Remiantis (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas L. C.. Ieškovo atstovas V. C. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir sudarė 2017-10-24 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. UGA-644, dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro darbų atlikimo. Buvo atlikti statinio kadastriniai matavimai ir parengta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tai yra pagalbinio ūkio pastatas ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), naudoti yra priskirta ūkio pastato dalis 4I1/p, plane žymima 21-3, 2,05 m ilgio ir 3,29 m pločio. VĮ Registrų centro Utenos filialas 2017-11-09 sprendimu atmetė V. C. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ūkio pastato dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.
Šioje byloje nustatyta, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1974 metais. Pagal pateiktus kadastro duomenis adresu (duomenys neskelbtini), 1974 m. pastatytas ūkio pastatas, kurio po atitinkamą dalį – sandėliuką buvo skirta daugiabučių namų butų gyventojams su konkrečia tiksline paskirtimi – jie turėjo užtikrinti namo gyventojams galimybę netoli namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą (malkas). Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ūkio pastato dalį, vadinamą sandėliuku, būtent tam ir naudojo ilgą laiką. Šiuo metu sandėliuku taip pat naudojasi bute gyvenantys asmenys, tik, pakeitus šildymo sistemą, nebūtinai kurui laikyti. Darytina išvada, kad ieškinyje nurodyta ūkio pastato dalis, vadinama sandėliuku, nuo jo pastatymo buvo buto priklausinys, nes aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia funkcinio ryšio tarp buto ir ginčo patalpos egzistavimą – šios (gyvenamoji ir negyvenamoji) patalpos yra susijusios bendra ūkine paskirtimi, ginčo patalpos paskirtis – tenkinti buto savininkų poreikius. Šios patalpos naudojimo buto savininkų poreikiams tenkinti intensyvumo sumažėjimas nereiškia funkcinio ryšio tarp pirmiau nurodytų patalpų išnykimo ir kartu savaime nelemia ginčo patalpos teisinio statuso pasikeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-421-695/2017). Pripažinus, kad aukščiau nurodyta ūkio pastato dalis yra atitinkamo buto priklausinys, darytina išvada, kad ją turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas. Kadangi pardavimo metu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ūkio pastatas nebuvo įregistruotas, iš privatizavimo dokumentų matyti, kad butas parduotas su priklausiniais, tik jie nekonkretizuoti (nėra identifikuojančių duomenų), todėl laikytina, kad valstybė, 1991-1992 m. parduodama butus, perleido ir teisę į šių butų priklausinius (sandėliukus) (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-160/2012). Priklausinio neidentifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, nebent pagrindinio daikto perleidimo (įsigijimo) ar kitame sandoryje aiškiai įtvirtinta išlyga, kad priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-421-695/2017).
Įvertinus tai, jog sandėliukai ūkio pastate buvo skirti butui su konkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti buto gyventojams, darytina išvada, kad jie turėjo būti privatizuojami, t. y. perkami iš valstybės kartu su pagrindiniu daiktu – butu.
Remdamasis ištirtais įrodymais teismas daro išvadą, kad ieškovo senelei J. C. pripažintina nuosavybės teisė į ūkio pastato dalį (4I1/p) – sandėliuką 2,05 m ilgio, 3,29 m pločio, kurio nekilnojamojo turto registro numeris (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buto (duomenys neskelbtini) priklausinį.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo senelės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ūkio pastato dalį (4I1/p) – sandėliuką, plane pažymėtą 21-3, 2,05 m ilgio, 3,29 m pločio, kurio nekilnojamojo turto registro numeris (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.