Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-12-14 · Administracinė byla Nr. I1-7425-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
I1-7425-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02027-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7425-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02027-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas

2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, pataisos namai, įstaiga), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Pravieniškių PN - AK 1-ojo sektoriaus 1 būrio 2, 4, 5 ir 6 bendrabučio tipo patalpose nežmoniškomis, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis, sveikatai žalingomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, didelį patalpos dalį užėmė baldai ir inventorius. Dėl didelio kieko vienoje patalpoje apgyvendintų asmenų dažnai kildavo konfliktai, sumažėdavo privatumas. Teigia, kad Pravieniškių PN - AK pastatas senas, 1 būrio patalpos seniai remontuotos, inventorius susidėvėjęs; prausyklos, tualeto, 2, 4, 5 ir 6 gyvenamųjų patalpų langų rėmai supuvę, praustuvės techniškai netvarkingos; gyvenamųjų patalpų langai be rankenų, sunkiai varstosi, sudėtinga išvėdinti patalpas, todėl buvo tvanku, kaupėsi drėgmė ir veisėsi pelėsis. Laiptai nesaugūs, nutrupėję. Mano, kad dėl kalinimo minėtomis sąlygomis patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sutriko visavertis gyvenimas, prarado gyvenimo ir socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, atsirado nemiga, fobija aplinkai, todėl patirtą neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN - AK.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių PN - AK atsiliepime (b. l. 10-14) į pareiškėjo skundą nurodo, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 1-ojo sektoriaus 1 būrį: laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. 1 brigadą, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, bendras plotas 13,62 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,40 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. 2 brigadą, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos, bendras plotas 21,39 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,56 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. liepos 27 d. 4 brigadą, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, bendras plotas 15,26 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,81 kv. m. Pažymi, kad pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki miego laiko nebuvo ribojama. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, jog baldų ir inventoriaus užimamas plotas, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą, turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nurodo, kad įstaigos 1-ojo sektoriaus 1 būrio patalpų techninis stovis patenkinamas, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, informacija apie paprastuosius remontus nekaupiama. 2019 m. birželio mėnesį pagal technines galimybes buvo atliktas laiptų pakopų remontas, 1 būrio laiptai saugūs, neaptrupėję. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę, visose patalpose įrengti varstomi langai. Akcentuoja, kad nuteistieji nuolat gadina langus (sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina langų rėmus), tačiau įstaiga nuolat langus remontuoja, prieš šaltąjį metų periodą langai sandarinami. Įstaiga pasirašė sutartis dėl langų pakeitimo, pradėti keičiamų langų matavimo darbai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu oro drėgmės matavimų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose neatlikinėjo. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimo vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje pelėsio nebūtų. Pabrėžia, jog pareiškėjas dėl psichologinės būklės, kurią galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į specialistus nesikreipė. Akcentuoja, jog nėra nustatyta nei viena iš trijų privalomų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintinos neturtine žala dėl kalinimo sąlygų pažeidimų arba lemtų neturtinės žalos atsiradimą; neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus ar teisėtus pareiškėjo interesus. Mano, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (b. l. 24) nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimą.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą kildina iš to, jog Pravieniškių PN - AK ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose nesilaikant reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, jog naujoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose turėtų tekti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.1 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m.

Remiantis atsakovės atstovės atsiliepime (b. l. 10-14), Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje dėl nuteistojo (b. l. 21) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje apie nuteistojo laikymo sąlygas (b. l. 22-23) pateiktais duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, bendras plotas 13,62 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,41 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. – 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos, bendras plotas 21,39 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,57 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. liepos 27 d. – 1 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, bendras plotas 15,26 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,82 kv. m.

Iš aptartų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu pareiškėjui bendrabučių tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto ir buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Įsakymu nustatyta minimali bendrabučių tipo patalpų 3,1 kv. m ploto norma, todėl skundo argumentai dėl pareiškėjui Pravieniškių PN-AK bendrabučių tipo patalpose trūkusio teisės aktais nustatyto 3,1 kv. m gyvenamojo ploto ir dėl to atsiradusių pasekmių (konfliktai tarp nuteistųjų, privatumo sumažėjimas ir kt.) atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų buitinių kalinimo sąlygų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – 1 būrio pastatas senas, patalpos seniai remontuotos, laiptai nesaugūs, nutrupėję, prausyklos, tualeto ir gyvenamųjų patalpų langų rėmai supuvę; inventorius susidėvėjęs, praustuvės techniškai netvarkingos, gyvenamųjų patalpų langai be rankenų, sunkiai varstosi, sunku išvėdinti patalpas, todėl buvo tvanku, kaupėsi drėgmė ir veisėsi pelėsis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami, gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 10-14) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymos apie nuteistojo laikymo sąlygas (b. l. 22-23) nustatyta, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 laikymąsi. Įstaigos 1-ojo sektoriaus 1 būrio patalpų techninis stovis patenkinamas, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 2019 m. birželio mėnesį buvo atliktas laiptų pakopų remontas, 1 būrio laiptai saugūs, neaptrupėję. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę, visose patalpose įrengti varstomi langai. Įstaiga nuolat remontuoja sugadintus langus, prieš šaltąjį metų periodą langai sandarinami. Įstaiga pasirašė sutartis dėl langų pakeitimo, pradėti keičiamų langų matavimo darbai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu oro drėgmės matavimų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose neatlikinėjo.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu vykdė bendrabučių tipo patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patikrinimą dėl kitų higienos normų reikalavimų atitikties. Vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės atstovės pateiktame atsiliepime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nebuvo galimybės patalpas vedinti per ventiliacines angas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nebuvo galimybės gyvenamąsias patalpas išvėdinti per atveriamą langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės kaupimosi ir pelėsio veisimosi. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išvedinti gyvenamąsias patalpas atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytą tvarką savo gyvenamųjų patalpų valymu rūpinasi patys nuteistieji. Pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drėgmė, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybė, todėl nurodytos pretenzijos atsakovės atstovės atžvilgiu yra nepagrįstos.

Pareiškėjas teigia, kad 1 būrio patalpos seniai remontuotos, laiptai nesaugūs, langų rėmai supuvę, inventorius susidėvėjęs, praustuvės techniškai netvarkingos, gyvenamųjų patalpų langai be rankenų, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nurodytų pažeidimų nekonkretizavo ir nedetalizavo.

Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą.

Įvertinus atsakovės atstovės atsiliepime (b. l. 10-14) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje apie nuteistojo laikymo sąlygas (b. l. 22-23) nurodytas aplinkybes apie 2019 m. birželio mėnesį laiptų pakopų atliktą remontą ir duomenis apie tai, kad įstaigos 1-ojo sektoriaus 1 būrio patalpų techninis stovis patenkinamas, pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kritiškai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu dėl atsakovės atstovės HN 134:2015 12 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo pareiškėjui įvyko nelaimingas atsitikimas. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjui būtų kilusios kokios kitos pasekmės dėl aukščiau išvardintų galimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į tinkamai įrengtas patalpas ir į jose esančius tvarkingus įrenginius (įrangą) buvo užtikrinta ir HN 134:2015 12 punktas pažeistas nebuvo. Vertintina, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų higienos normų neatitikimo (techniškai netvarkingos patalpos ir įrenginiai) grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas reiškė pretenzijas Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, esant duomenims, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų pareiškėjas į psichologus nesikreipė (b. l. 20), darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017), todėl jo argumentai dėl minėtų netinkamų buitinių kalinimo sąlygų laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, apie galimai netinkamas kalinimo sąlygas (pvz. techniškai netvarkingą inventorių) turėjo informuoti įstaigos administraciją.

Pabrėžtina, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas