Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei Ramintai Šetikaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), D. J. individualios įmonės įgalioto asmens, Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., individualios D. J. įmonės savininko D. J. įgaliotas asmuo, 2015-01-25, 11.04 val., leido I. V. dirbti pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi VSDFV apie I. V. darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tokiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnį.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

D. J. teismo posėdžio metu neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, parodė, kad 2015-01-25 I. V. atliko pardavėjos funkcijas ne jos nurodymu, be jos leidimo. Taip pat parodė, kad ji išėjo atnešti kavos, o kai grįžo, I. V. buvo ašarose, jai diktavo ką rašyti viena iš atvykusių moterų ir I. V. verkdama viską surašė. I. V. 2014 m. ir 2015 m. vieną mėnesį atliko praktiką jos įmonėje, nes ji taip buvo sutarusi su mokyklos vadovybe. Jau 3 metai laiko, kai I. V. mokosi Šiauliuose ir tik savaitgaliais grįžta. 2015-01-25 I. V. neatliko praktikos jos įmonėje, bet puikiai mokėjo dirbti su kasos aparatu. Ji I. V. išmokė dirbti kasos aparatu praktikos metu ir, kai pastaroji atliko praktiką, ji leido dirbti, I. V. prekiavo. Ji I. V. mokė ir supažindino su kasos dokumentais. 2015-01-25 ji I. V. neleido dirbti, ji pati dirbo. I. V. savo paaiškinime nurodydama, kad ji I. V. leido dirbti, turėjo galvoje praktiką arba taip buvo padiktuota. Ji turi pardavėją, kuri dirba 8 darbo valandas, o nuo 17 val. pati dirba, nes I. V. būna Šiauliuose.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2015-01-25 parduotuvėje nedirbo ir D. J. dirbti pardavėja jai neleido. Prekes padavė ir pinigus paėmė iš į parduotuvę atėjusių VMI darbuotojų savo iniciatyva. Paaiškinimą rašė VMI darbuotojų psichologinio spaudimo įtakoje, todėl tam tikri jame nurodyti faktai yra melagingi.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2015-01-25 buvo atvažiavęs po to įvykio, po mokesčių inspekcijos apsilankymo, rado I. V. apsiverkusią. I. V. buvo išsigandusi, tas matėsi iš veido išraiškos. Jis žino, kad I. V. parduotuvėje neprekiauja, ji mokosi.

Liudytoja Aleksandra Pundzienė parodė, kad dirba Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresniąja specialiste. 2015-01-25 kartu su kolegėmis atvyko į (duomenys neskelbtini), į D. J. individualią įmonę, į parduotuvę. Parduotuvėje atliko kontrolinį pirkimą, t. y. pirko fasuotą paukštieną, sveriamus sausainukus ir sidro, jas aptarnavo, kaip vėliau paaiškėjo, I. V., kuri joms išmušė čekį, apskaitė pinigus. Pirmiausia jos iš I. V. paėmė paaiškinimą, dėl to, kad pastaroji nenurodė sveriamų prekių kiekio ir kainų, kaip to reikalauja teisės aktai. I. V. savo paaiškinime parašė, kad įmonėje dirba nuo 2015 m. sausio 2 d. Bebaigiant rašyti paaiškinimą atėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuri sakė, kad I. V. įmonėje nedirba, I. V. joks spaudimas nebuvo daromas. Jai su kolegėmis besirenkant prekes, I. V. pardavė prekių kitam pirkėjui. Kai I. V. rašė paaiškinimą, ji elgėsi normaliai, nedrebėjo. Jokių grasinimų I. V. nebuvo išsakyta, nebuvo daromas joks psichologinis poveikis. Paaiškinimą, kuris yra bylos medžiagoje, I. V. parašė savo valia. I. V. nebuvo diktuota ką reikia rašyti, jai buvo užduodami klausimai, į kuriuos ji atsakinėjo raštu rašydama paaiškinimą.

Liudytoja Vaida Lisinskienė davė parodymus, iš esmės analogiškus A. Pundzienės parodymams.

Iš 2005-07-28 įgaliojimo matyti, kad D. J. įgaliojo D. J. valdyti ir tvarkyti jam priklausančią D. J. individualią įmonę, atstovauti jį atitinkamose įstaigose, organizacijose, mokesčių inspekcijoje, valstybinio socialinio draudimo skyriuose, kitose valstybinėse valdžios valdymo institucijose, teikti reikiamas deklaracijas, rašyti jo vardu prašymus, pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus, su įmonės veikla susijusius pavedimus (6 b. l.).

Iš 2015-02-02 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, vykdydamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-01-23 operatyvaus patikrinimo pavedimą patikrino D. J. individualią įmonę. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pardavėja I. V. nurodė, kad darbo sutartis tarp D. J., kaip darbdavio, ir jos pačios nėra sudaryta, nustatyta, kad I. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nėra įdarbinta D. J. individualioje įmonėje. Nustatyta, kad I. V. dirbo pardavėja aptarnaudama klientus, priimdama pinigus už parduotą produkciją, I. V. atliko darbdavio pavestą darbą, t. y. realiai su darbuotoja buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus (darbas dirbamam darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia), asmuo dirbo tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – pardavėja (pardavinėjo įvairius maisto produktus, lengvuosius alkoholinius gėrimus bei pirmo būtinumo prekes, iš klientų ėmė grynuosius pinigus, atiduodavo grąžą, dirbo su EKA Euro 2000T). Nustatyta, kad D. J., kaip darbdavys, pranešimo apie I. V. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nepateikė, rašytinė darbo sutartis nesudaryta (7 b. l.).

2015-01-25 rašytiniame paaiškinime I. V. nurodė, kad nuo 2015-01-02 dirba D. K. individualioje įmonėje pardavėja. 2015-01-25 parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiavo įvairiais maisto produktais bei lengvais alkoholiniais gėrimais. Pirkėjai pirkosi Fizz sidrą, kalakutienos kepsnį bei marcipanines bandeles. Išdavė kasos aparato kvitą, paėmė pinigus, atidavė grąžą. Nežinojo, kad parduodama sveriamus produktus, turi į kvitą atspausti kiekį ir kainą. Parduotuvėje šiandiena dirba viena. Ją išmokė dirbti parduotuvėje įgaliotas asmuo D. J., kuri yra jos krikšto mama. D. J. leido dirbti parduotuvėje. Gyvena pas krikšto mamą namuose, gauna pinigų savo reikmėms. Dirbo nuo 10 val. (šiandien). Su savininku ar jo įgaliotu asmeniu darbo sutartis nesudaryta (9 b. l.).

Iš 2015-01-258 faktų fiksavimo pažymos matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, vykdydamos operatyvaus patikrinimo pavedimą, patikrino D. J. individualią įmonę. Nustatyta, kad 2015-01-25, 11.04 val., D. J. įmonės parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pirkta sidras „Fizz“, sausainiai „Marcipaninės juostelės“, paukštienos kepsneliai. Pardavėja I. V. paėmė gautus pinigus, atsvėrė prekes, tačiau nenurodė parduodamų sausainių svorio EKA kvite. Operatyvaus patikrinimo metu parduotuvėje dirbusi pardavėja I. V. ir aptarnavusi pirkėjus, nėra įdarbinta D. J. individualioje įmonėje, su ja nesudaryta darbo sutartis (10 b. l.).

Iš 2015-01-23 operatyvaus patikrinimo pavedimo matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistėms A. Pundzienei, V. Jankuvienei ir V. Lisinskienei buvo pavesta patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, vieta – D. J. individuali įmonė, esanti (duomenys neskelbtini) (11 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pranešti VSDFAĮ apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios privalo darbdavys. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 438-442).

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad I. V., su kuria 2015-01-25 nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, sutarusi dėl visų būtinų darbo sutarties sąlygų, D. J. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2015-01-25 realiai atliko pardavėjos darbo funkcijas, t. y. aptarnavo parduotuvės klientus, pardavė prekes, jas svėrė, priėmė grynuosius pinigus, išdavė pirkimo kvitą ir atidavė grąžą. Todėl D. J., kaip darbdavio įgalioto asmens, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

D. J. gynybinę poziciją, neva ji neleido I. V. dirbti parduotuvėje, 2015-01-25 I. V. savo nuožiūra aptarnavo klientus parduotuvėje, paneigia šie įrodymai: liudytojų A. Pundzienės ir V. Lisinskienės nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai; operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, kuriose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias teismo posėdžio metu patvirtino apklaustos liudytojos A. Pundzienė ir V. Lisinskienė; I. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad nuo 2015-01-02 dirba D. J. individualioje įmonėje pardavėja, 2015-01-25, nuo 10 val., viena dirbo minėtoje parduotuvėje, dirbti parduotuvėje jai leido įgaliotas asmuo D. J., su ja nėra sudaryta darbo sutartis; įgaliojimas, kuris patvirtina, kad D. J. individualios įmonės savininkas D. J. įgaliojo D. J. atlikti visus veiksmus, susijusius su šios įmonės veikla.

Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009), todėl teismas remiasi liudytojų A. Pundzienės ir V. Lisinskienės, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymais ir pirminiu 2015-01-25 I. V. rašytinių paaiškinimu. Liudytojos A. Pundzienė ir V. Lisinkienė davė nuoseklius parodymus, neprieštaringus tarpusavyje ir neprieštaraujančius kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog šios liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi, dėl ko jų parodymai galėtų būti laikomi nepatikimais. Teismas nesiremia liudytojos I. V. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nes, kaip buvo nustatyta, ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamos D. J. krikšto dukra, nuo 10 metų amžiaus gyvena kartu su D. J., yra materialiai priklausoma nuo D. J., todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi, padėti atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės. Liudytojas V. S. jokių bylai reikšmingų parodymų nedavė, nes pažeidimo padarymo metu įvykio vietoje nebuvo.

D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į D. J. asmenybę, todėl teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutarė:

pripažinti D. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 868,00 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir mokėjimo paskirties kodą 1001.

Su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev