- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- II-989-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-0094-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- A. A.
nedalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. atstovės advokatės J. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17425-2023 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17425-2023 A. A. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023 m. liepos 9 d. 13 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų (elgėsi agresyviai, neprisistatė, standino raumenis, bandė išvengti sulaikymo, į reikalavimus nurimti nereagavo). Tokiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir jam, nenustačius atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta administracinė nuobauda - 115 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovė advokatė J. A. skundu prašo teismo panaikinti Kauno AVPK 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-17425-2023 bei administracinę teiseną administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutraukti. Taip pat, prašo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Skunde nurodoma, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos. A. A. nesutinka, kad nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų neprisistatydamas, pareiškėjas nebandė išvengti sulaikymo ir tai patvirtina policijos pareigūnų A. B. ir V. K. BODY kamerų vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismine tvarka. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. liepos 9 d. policijos pareigūnai pareiškėją sustabdė dėl administracinio nusižengimo (ROIK: 23214051866). Sustabdę pareiškėją, policijos pareigūnai nurodė pareiškėjui pateikti asmens dokumentą. Pareiškėjas su savimi asmens dokumento neturėjo, todėl nurodė, kad padiktuos savo asmens kodą. Pareigūnas A. B. pradėjo kelti balsą, liepė pateikti asmens dokumentą, kurio pareiškėjas nurodė, kad neturi, liepė pareiškėjui išlipti iš automobilio, provokavo konfliktinę situaciją, provokavo savo elgesiu pareiškėją. Byloje pateikti policijos pareigūnų BODY kamerų įrašai patvirtina, kad pareiškėjas siekdamas prisistatyti policijos pareigūnams nurodė, kad pasakys savo asmens kodą, pagal kurį kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis yra identifikuojamas. Pareiškėjas savo vardo pavardės negali ištarti dėl turimo sveikatos sutrikimo - mikčiojimo, kuris yra aiškiai girdimas, todėl pareiškėjas nurodė policijos pareigūnams, kad padiktuos savo asmens kodą, nes jam yra lengviau ištarti skaičius. Medicininiai dokumentai dėl pareiškėjo mikčiojimo buvo pateikti atsakovui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kad policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Tai patvirtina, kad policijos pareigūnai pareiškėjo tapatybę galėjo nustatyti pagal pareiškėjo pateiktą asmens kodą. Pareiškėjui nepasakius policijos pareigūnams savo vardo ir pavardės, kurių negalėjo ištarti dėl turimo mikčiojimo sutrikimo, policijos pareigūnai panaudodami fizinę jėgą užlaužė pareiškėjo rankas ir panaudodami specialiąsias priemones - antrankius - sulaikė A. A. ir nuvedė į policijos automobilį, kuriame pareiškėjo tapatybė buvo nustatyta pagal pareiškėjo nurodytą asmens kodą. Iš policijos pareigūnų BODY kamerų įrašų matyti, kad patys policijos pareigūnai nuo pat pradžių elgėsi nemandagiai, provokavo konfliktinę situaciją, nuo pat pradžių buvo keliamas balsas prieš pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo minėta, policijos pareigūnams sulaikius pareiškėją ir pasodinus jį į policijos automobilį, policijos automobilyje pareiškėjo tapatybė buvo nustatyta pagal pareiškėjo asmens kodą, kas patvirtina, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo pertekliniai ir pareiškėjo asmens tapatybė nuo pat pradžių galėjo būti nustatyta pagal asmens kodą, todėl pareiškėjo elgesys negalėjo būti traktuojamas kaip teisėtų reikalavimų nevykdymas. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padalyti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17425-2023 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, prašo teismo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucijos nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą ir tinkamai nustatė, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Institucijos nuomone Pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo yra pilnai įrodyta. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą policijos pareigūnus, laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šios normos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas. Byloje esantys duomenys, tame tarpe ir vaizdo įrašai, neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų: nepateikė asmens dokumento, nepasakė savo nei vardo, nei pavardės, atsisakė eiti su policijos pareigūnais iki pareigūnų tarnybinio automobilio asmenybei nustatyti. Pareiškėjo teigimu dokumento jis neturėjo, tačiau jis nepasakė nei savo vardo, nei pavardės, nereagavo į ne kartą aiškiai ir suprantamai išreikštus pareigūnų reikalavimus pasakyti savo vardą, pavardę arba eiti iki policijos tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui, agresyviai elgėsi, kalbėjo pakeltu tonu, į pakartotinius tapačius reikalavimus dėl asmenybės tapatybės nustatymo, nereagavo. Šias aplinkybes pats pareiškėjas pateiktame skunde sąmoningai sau naudinga linkme, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nutyli, akcentuodamas pareigūnų veiksmus, kad pareigūnai jį provokavo, skunde nurodydamas, kad negalėjo pasakyti reikalaujamų savo duomenų tai yra vardo ir pavardės, akcentuodamas, kad negali ištarti savo vardo ir pavardės dėl turimo sveikatos sutrikimo, tačiau vaizdo įrašuose aiškiai girdima, kad pareiškėjui turimas kaip jis nurodo sveikatos sutrikimas bendrauti su pareigūnais, ištarti jų vardo ir pavardės, kelti įvairius reikalavimus, vartoti įvairius necenzūrinius žodžius, netrukdė. Vaizdo įrašuose aiškiai girdima, kad į reikalavimus nurodyti savo vardą, pavardę, pareiškėjas nereaguoja, nurodo, kad nesakys šių duomenų. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tai yra, kad nurodė pareigūnams, jog dėl turimų sveikatos sutrikimų negali ištarti savo vardo ir pavardės ir dėl to jis jiems nurodo savo asmens kodą, nes tai padaryti jam yra lengviau, paneigia byloje esantys duomenys. Pareiškėjas šių aplinkybių pareigūnams nenurodė, akivaizdu, kad pareiškėjas piktybiškai vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus, tai įrodo asmens elgesys, kuris užfiksuotas vaizdo įrašuose, byloje esantys vaizdo įrašai įrodo, kad pareiškėjas galėjo ir privalėjo pateikti pareigūnų konkrečius ir aiškius reikalaujamus duomenis ir įvykdyti pareigūnų reikalavimus, tačiau tai padaryti atsisakė. Svarbu pažymėti, kad pareigūnai ne vieną kartą pareiškėjui išreiškė konkrečius, aiškius ir teisėtus reikalavimus, pareiškėjas puikiai suprato ko jo reikalauja pareigūnai, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas demonstruodamas savo nepasitenkinimą dėl to, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pasirinko nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų ir elgtis agresyviai, nepagarbiai. Pareiškėjas buvo perspėtas, kad už jo vykdomus neteisėtus veiksmus yra numatyta atsakomybė, buvo perspėtas, kad dėl pareiškėjo veiksmų gali būti panaudota fizinė prievarta, tačiau tai neįtikino pareiškėjo vykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų. Dėl pareiškėjo veiksmų ir nereagavimo į pareigūnų reikalavimus pareiškėjas buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Dėl ko pareiškėjas toliau reiškė nepasitenkinimą, netgi įžeidinėjo pareigūnus teigdamas pareigūnams „einam vienas ant vieno“, vartojo necenzūrinius žodžius adresuotus pareigūnams, po ko buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir buvo nustatyta jo asmens tapatybė pasinaudojant policijos tarnybiniame automobilyje esančia mobilia darbo vieta, kur pareigūnai galėjo nustatyti asmens tapatybę palyginę jo fotonuotrauką.
Pažymėtina, jog Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio I dalies 1, 2, 4 punktai). Minėta policijos pareigūnų teisė tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, numatyta ir minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai patikrinimui stabdė Pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę dėl galimo šiurkštaus administracinio nusižengimo, tai yra transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, tai yra turėdami tam teisinį pagrindą, todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą jie turėjo teisę tikrinti asmens dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenį ir pateikti su tuo susijusius reikalavimus. Byloje esanti vaizdo įrašų medžiaga, ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnams sustabdžius Pareiškėjo vairuojamą automobilį ir siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti asmens tapatybę, pareigūnai davė Pareiškėjui nurodymus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jis jo nepateikė, kadangi nurodė, jog neturi, todėl pareigūnai reikalavo nurodyti Pareiškėjui savo vardą, pavardę ir eiti iki tarnybinio automobilio asmenybei nustatyti, tačiau Pareiškėjas nevykdė šių reikalavimų, nepateikęs nei dokumento, nei savo vardo ir pavardės, konfliktiškai elgėsi bei pats nusprendė ką jis turi nurodyti pareigūnams ir ko neturi. Taigi, Pareiškėjas, atsisakydamas pateikti savo anketinius duomenis (prisistatyti) pareigūnams, kurie siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo administracinio nusižengimo, Institucijos nuomone padarė nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Be kita ko, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas transporto priemonių vairuotojus įpareigoja turėti su savimi ir pateikti tikrinančio pareigūno reikalavimu galiojantį asmens tapatybės dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, Tą.lb, Tą.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos vertinimu aplinkybė, jog Pareiškėjas nesutinka su Institucijos sprendimu ir pateikia savo aplinkybių vertinimą nesudaro pagrindo netikėti nustatytomis aplinkybėmis ir naikinti teisėto sprendimo, kuris pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Jeigu visgi būtų pateikti dokumentai įrodantys patirtas išlaidas ir jeigu teismas nuspręstų patenkinti Pareiškėjo atstovės skundą, prašome atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir priteisti iš valstybės kuo mažesnę sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Papildo, kad į policijos automobilį nėjo, nes jam atrodė savo automobilyje likti saugiau. Mano, kad pareigūnams nesipriešino.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Papildo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, priešinęsis. Policijos automobilyje jo tapatybė buvo nustatyta pagal asmens kodą. Atkreipia dėmesį, jog nustatyti tapatybę pagal asmens kodą vietoje problemų kilo, tačiau dalinai nustačius tapatybę, surašyti protokolą dėl vairavimo neturint teisės problemų nebuvo. Mano, jog panaudoti antrankiai buvo perteklinė priemonė. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas sugniaužė kumščius, tačiau tokie teiginiai visai nepagrįsti. Įvykio metu, pareigūnai patys provokavo pareiškėją, kalbėjo nemandagiai. Atsižvelgiant į visą tai, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog yra policijos pareigūnas. Sustabdė mikroautobusą su priekaba. Vairuotojas nepateikė dokumentų, atsisakė prisistatyti. Su pareiškėju daugiau bendravo B.. Iš visų duomenų nurodė tik asmens kodą. Tarptautinėse paieškose asmens kodo neužtenka, Lietuvoje privaloma vardas ir pavardė, kad sutapatinti asmenį, nebūtų apsirikimų. Bendraujant su A., pastebėjo, kad jis mikčioja, bet tai nebuvo kliūtis pasakyti duomenis ir, kad jo nesuprastų. Neprisimena, kuris iš jų surašė protokolą dėl neturėjimo teisės vairuoti atitinkamos kategorijos. Kitas ekipažas, remdamasis jų tarnybiniu pranešimu surašė protokolą dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo. A. A. elgėsi agresyviai t. y., atsisakė eiti iki tarnybinio automobilio, atsisakė išlipti iš savo automobilio, siūlė išsiaiškinti „akis į akį“, elgesys buvo agresyvus. Neprisistatė t. y. nepasakė nei vardo, nei pavardės, tik nurodė asmens kodą, nemotyvavo, kodėl taip elgiasi. Standino raumenis t. y., kai išlipo iš savo automobilio ir ėjo link tarnybinio automobilio A. vedė už parankių, uždėjo antrankius. Bandė išvengti sulaikymo t. y., nenoras savarankiškai eiti į tarnybinį automobilį. Požymių jog bėgs iš vietos nebuvo. Į reikalavimus nusiraminti, nesipriešinti, ramiai stovėti nereagavo. Kitą ekipažą išsikvietė tam, kad įformintų reikalavimų nevykdymą. Tapatybę nustatė dalinai, pagal asmens kodą, gavus nuotrauką. A. pavardės nepasakė, todėl į komisariatą buvo pristatytas galimai dėl pilnos tapatybės nustatymo.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas. Patruliuojant pamatė transporto priemonę, kuri tempė priekabą, tą transporto priemonę sustabdė. Paprašius dokumentų, vairuotojas atsisakė juos pateikti. Nepaaiškino kodėl nepateikia dokumentų, visiškai nebendravo. Jis su kolega paprašė išlipti iš automobilio, vairuotojas išlipo, bet prie tarnybinio automobilio nėjo. Reikėjo, kad prieitų, nes policijos kompiuteris veikia tik tarnybiniame automobilyje. Jėgos prieš vairuotoją nenaudojo. Po to kolega surašė protokolą dėl vairavimo neturint teisės vairuoti atitinkamos kategorijos. Operatyvaus skyriaus pareigūnai surašė protokolą dėl reikalavimų nevykdymo. A. priėjęs prie tarnybinio automobilio nesakė nei vardo, nei pavardės. A. elgėsi agresyviai t. y., pakeltas tonas, pastebėjo kalbos defektą, bet suprasti galima. Pasakė asmens kodą, tačiau to neužtenka, kad nustatyti tapatybę, reikalingi ir kiti duomenys. Standino raumenis t. y., išlaipinus iš jo automobilio ir bandant nusivesti prie tarnybinio automobilio ėjo nenoriai, kad išvengti tolimesnio pasipriešinimo uždėjo antrankius. Bandė išvengti sulaikymo t. y., nebėgo, bet reikėjo panaudoti jėgą, kad uždėti antrankius. Į reikalavimus nusiraminti nereagavo – neįžeidinėjo, bet gąsdino, kad rašys skundus ir bus blogos pasekmės. Tapatybę nustatė dalinai, remiantis asmens kodu. Kad nustatyti ar tai tikrai A., jis buvo pristatytas į operatyvaus valdymo skyrių.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto policijos vaizdo įrašo matyti, kaip pareigūnai kalba su pareiškėju. Paprašius pateikti asmens dokumentą, pareiškėjas nurodo kad su savimi dokumento neturi. Paprašius nurodyti savo vardą ir pavardę, pareiškėjas atsisako nurodyti ir bando diktuoti asmens kodą. Pareigūnas toliau prašo pateikti savo vardą ir pavardę, tačiau pareiškėjas atsisako ir nurodo, kad jo identifikavimui užtenka asmens kodo ir jis nurodys tik asmens kodą. Pareigūnui paprašius eiti iki tarnybinio automobilio. Pareiškėjas atsisako eiti ir įlipa į savo automobilį. Vėliau išlipa iš automobilio, pareigūnui paprašius eiti iki tarnybinio automobilio asmuo vis atsisako, tuomet pareigūnai pareiškėjui uždeda antrankius ir nusiveda į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje pareigūnas vėl klausia asmens vardo ir pavardės, pareiškėjas vėl nurodo, kad pasakys tik asmens kodą, nes to pakanka. Pagal asmens kodą pareigūnas pradeda paiešką ir prašo pasakyti bent vardą. Pareiškėjas atsisako, toliau pareigūnas paieškoje randa asmenį ir dalinai identifikuoja pagal fotonuotrauką (b. l. 24)
Iš pirmojo vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnai sustabdo pareiškėjo automobilį siekiant patikrinti ar automobilio vairuotojas turi atitinkamą kategoriją vairuoti transporto priemonių junginį. Matyti, jog pareigūnai kompiuteryje patikrina kokia kategorija reikalinga transporto priemonių junginiui. Pareigūnas priėjęs prie sustabdyto automobilio pasisveikina ir prisistato, paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas nurodo, jog nei vairuotojo pažymėjimo, nei kito asmens dokumento neturi. Pareigūnui klausiant kodėl asmuo neturi jokio dokumento, asmuo atsakinėja agresyviai. Pareigūnas pakeltu tonu nurodo išlipti iš automobilio. Pareiškėjas pakeltu tonu pareigūnui nurodo „pasirašai mano duomenis ir nueisi patikrinti“. Kitam pareigūnui paklausus ar „veidą taip pat ten nusinešti“, pareiškėjas atsako „a girdi, dešimt kartų stabdo, pasiimi popieriaus lapą“ tada pareigūnui sakant ateit čia, asmuo vėl įsėda į savo automobilį. Pareigūnas nurodo, kad vaizdas yra įrašomas ir asmuo gali būti sulaikytas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Asmuo naudojasi telefonu ir toliau nevykdo reikalavimo eiti iki policijos tarnybinio automobilio. Toliau vyksta ginčas tarp policijos pareigūnų ir sustabdyto asmens. Pareigūnas nurodo, jog bus sulaikytas jei nevykdo reikalavimų, tada asmuo agresyviai išlipa iš automobilio ištiesęs rankas ir nurodo „davai, davai“. Pareigūnui bandant už rankos asmenį nuvesti iki tarnybinio automobilio, asmuo išsisuka ir neina. Toliau vyksta ginčas, asmuo vis įsėdą į savo automobilį, vis išlipa, asmuo paprašo parodyti pareigūno savo pažymėjimą, pareigūnas parodo. Toliau vyksta ginčas, asmuo nesutinka prisistatyti ir neina iki tarnybinio automobilio, todėl yra panaudojamos spec. priemonės – antrankiai ir asmuo nuvedamas iki tarnybinio automobilio asmens identifikavimui. Iš antrojo vaizdo įrašo matyti analogiška situacija kaip antrajame vaizdo įraše (antrojo pareigūno BODY kamera) (administracinės bylos b. l. 11).
Iš pateiktų A. A. medicininių išrašų matyti, kad asmuo turi kalbos sutrikimų, kalba nėra švari (administracinės bylos b. l. 20-24)
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17425-2023 A. A. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023 m. liepos 9 d. 13 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų (elgėsi agresyviai, neprisistatė, standino raumenis, bandė išvengti sulaikymo, į reikalavimus nurimti nereagavo). Tokiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir jam, nenustačius atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta administracinė nuobauda - 115 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Pareiškėjo atstovė skundu nesutinka su priimtu nutarimu, prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš pateikto skundo ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, jog pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnų reikalavimus pateikti anketinius duomenis arba asmens dokumentą jis vykdė, nesipriešino. Pareiškėjas nurodė, jog jis jokio pažeidimo nepadarė, jo nuomone pakanka nurodyti tik asmens kodą.
Padarytas administracinis nusižengimas grindžiamas šiais duomenimis: administracinio nusižengimo nutarimu, administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais pateiktas iš pareigūnų kūno kamerų, ir kitais byloje esančiais duomenimis.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
ANK 567 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.
ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra.
Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti.
Įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.
Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo skunde nurodytu pagrindu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas, pareigūnas atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus. Kuriuo proceso metu pareigūnas turi pareigą tikrinti asmens dokumentus, įstatymas nenumato. Pareigūnas pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Nagrinėjamu atveju, pareigūnai ėmėsi visų būtinų priemonių siekdami nustatyti ar padaryta nusikalstama veika/administracinis teisės pažeidimas. Pareigūnai sustabdę asmenį siekiant patikrinti ar asmuo turi atitinkamą kategoriją vairuoti transporto priemonių junginį, teisėtai pareikalavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti savo asmens duomenis ar savo asmens dokumentą.
Nagrinėjamu atveju jokia administracinių nusižengimų prevencija nebuvo vykdoma, kadangi pareigūnai vykdė savo tiesioginę funkciją, numatytą įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pareigūnai vykdydami savo tiesioginę funkciją, siekė atskleisti ar padaryta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas. Kaip iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog asmuo buvo nepatenkintas jog yra sustabdytas policijos pareigūnų. Nuo pat pradžių buvo piktas, pradėjo nurodinėti pareigūnams, kaip jie turi atlikti asmens identifikavimą. Pareigūnai ne kartą prašė nurodyti savo vardą ir pavardę, tačiau pareiškėjas nenurodė. Skunde nurodo, jog savo vardo ir pavardės nenurodė, dėl turimo kalbos defekto – mikčiojimo. Tačiau iš vaizdo įrašų ir teismo posėdžio metu duotu paaiškinimų matyti, jog asmuo kalba pakankamai aiškiai, o visą laiką būdamas sustabdytas net nebandė pasakyti nei vardo, nei pavardės, o piktybiškai nurodinėjo tik asmens kodą. Juolab, jei pareiškėjui sunku ištarti savo vardą ir pavardę, jis galėjo šiuos duomenis užrašyti ant lapo, tačiau piktybiškai to nedarė t. y., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Kaip pareigūnai paaiškino teismo posėdžio metu, vien asmens kodo nepakanka atlikti paiešką sistemoje, tam reikia papildomų duomenų. Atvykęs antrasis ekipažas išsivežė A. A. į policijos komisariatą tam, kad būtų galima tiksliai identifikuoti asmenį, nebūtų nesusipratimų, kadangi komisariate yra daugiau galimybių identifikuoti asmenį, nei tarybiniame automobilyje. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai ne kartą prašė eiti kartu iki tarnybinio automobilio, tačiau pareiškėjas ir šio reikalavimo nevykdė. Paprašius eiti iki tarnybinio automobilio, jis vis įsėdą į savo automobilį, vis išlipą ir tai kartojasi. Teismo posėdžio metu A. A. nurodė, jog buvo savo automobilyje, nes ten jautėsi saugiau, tačiau nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jis galėjo jaustis nesaugiai policijos tarnybiniame automobilyje. Tokių priežasčių teismas ne pastebėjo ir policijos pateiktose vaizdo įrašuose. Pareigūnai ne kartą buvo įspėję pareiškėją, jog dėl reikalavimų nevykdymo jis gali būti sulaikytas, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas standino raumenis, tačiau nei viename iš vaizdo įrašų to nesimato, todėl teismas konstatuoja, jog ši nutarime nurodyta aplinkybė yra perteklinė. Teismo vertinu dėl nurodytos perteklinės aplinkybės nutarime, nutarimo nėra pagrindo naikinti, nes kaip matyti iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, pareigūnai aiškiai nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikti savo asmens dokumentą, o tokio neturint nurodyti savo vardą ir pavardę, eiti iki tarnybinio automobilio, t. y., siekiant nustatyti asmens tapatybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai galėjo suprasti kokių teisėtų pareigūnų reikalavimo jis nevykdė.
Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisėtai paskirta didesnė nei minimali piniginė bauda.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovės skundas netenkinamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17425-2023, paliekamas nepakeistas.
Atsižvelgiant į tai, jog skundas netenkintinas, prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. A. atstovės advokatės J. A. skundą atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17425-2023, palikti nepakeistą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėta.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
Nutarties nuorašą siųsti Kauno AVPK, A. A. ir jo atstovei.