Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 28 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis A. P. prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimo bausti antrą kartą ir teisėtų lūkesčių principus, kadangi nepagrįstai vertino šiuo metu jau negaliojančias drausmines nuobaudas. Nuteistasis nurodo, kad šios drausminės nuobaudos yra įvykdytos, pažeidimai padaryti tuo metu, kai neegzistavo galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dėl ko A. P. nebuvo motyvuotas elgtis teigiamai. Be to, liko neįvertina tai, kad bausmę atliekantis nuteistasis šiuo metu elgiasi nepriekaištingai, už ką buvo 21 kartą paskatintas.

4.2. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, daugiau nei 25 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl padarytos nusikalstamos veikos galisi ir šios aplinkybės, pasak skundo autoriaus, suteikia pagrindą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas jau ketvirtą kartą atsisako tenkinti pataisos įstaigos teikimą, taip atimdamas iš nuteistojo viltį išeiti į laisvę.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant bausmę vykdančios institucijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo A. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelninama, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų padarinių, yra motyvuotas laikytis įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis ir atitinka formalųjį šio instituto taikymo kriterijų (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), A. P. motyvacija bei pastangos koreguoti savo elgesį šioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ilgalaikės, kad šiuo metu suteiktų pagrindą jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 1998 m. rugsėjo 16 d., iki 2010 m. kovo 24 d. bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šiuo metu A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias specialybes, nuo 2020 m. sausio 6 d. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai kaip kultūringas, stropus, pareigingas darbuotojas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra ne kartą skatintas. Taigi, nuteistasis išnaudoja galimybes dirbti ir tobulėti įvairiose srityse, yra motyvuotas įgyti žinias, kurios reikšmingai padėtų išėjimo į laisvę atveju. Tai rodo A. P. elgesio pokyčius teigiama linkme. Tačiau vien tik šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, atsižvelgiant ir į tai, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistajam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, susijusi su siekiu gauti finansinės naudos, o nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nesuteikia neabejotino pagrindo manyti, jog pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą ir išėjus į laisvę jis savo tikslų bei finansinės gerovės sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Greta teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių yra vertinami ir kiti, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinantys, duomenys. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką paprastai yra remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 31 d., metu A. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu (2020 m. spalio 29 d. ir 2022 m. gegužės 2 d.), todėl darytina išvada, kad nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimą bausmės tikslai bus pasiekti. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, tačiau šio instituto taikymas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 31 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. P. jau daugiau kaip 25 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir vykdančiam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmasis teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Be statinių kriminogeninių rizikos veiksnių, kurių nuteistasis savo elgesiu negali keisti, nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka ir priežiūros/apribojimų pažeidimai), kas sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama paties nuteistojo pastangomis, pavyzdžiui, nedarant naujų drausminių nusižengimų, taip pat sistemingai ugdant problemų sprendimo įgūdžius, todėl teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

12. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. P. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ši rizika bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis A. P. nėra pavojingas visuomenei. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo 2023 m. kovo 21 d. nuteistasis lanko Elgesio keitimo terapiją ir tinkamas šios socialinės reabilitacijos programos įgyvendinimas padės nuteistajam dar labiau sumažinti jam nustatomą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo pataisos procesas yra vis dar tęsiamas.

13. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, neabejotinai būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo pradžioje A. P. buvo apibūdinamas kaip lengvabūdiškas, pasitikintis savo jėgomis, nepalankiose situacijose galintis būti konfliktiškas, nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, 1998 – 2012 m. jis buvo charakterizuojamai tik patenkinamai. Skunde ir pats nuteistasis pripažįsta, kad iki įstatymo, numatančio galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjimo jis nebuvo motyvuotas elgtis tinkamai, kas taipogi atitinkamai charakterizuoja nuteistojo požiūrį į jam taikomą priežiūrą. Pažymėtina, kad iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2013 metais, taigi, didžiąją laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį nuteistojo elgesys nebuvo disciplinuotas. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pas nuteistąjį ne kartą buvo rasti draudžiami daiktai. Nors visos šios nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau ši aplinkybė, kartu įvertinus tai, kad apribojimų pažeidimai yra nurodytas kaip vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja jo asmenybę. Nors nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui nurodė, kad apygardos teismas, dar kartą vertindamas jam paskirtas drausmines nuobaudas, pažeidė draudimo bausti antrą kartą ir teisėtų lūkesčių principus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas iki gyvos galvos paskyrimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, galiojančių nuobaudų neturėjimą, iniciatyvą ar aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik nustačius maksimalias nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, taip pat ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o išėjęs į laisvę nuteistasis ir toliau išlaikys savo pozityvų elgesį ir savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šis teistumas A. P. nėra pirmasis. Nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis. Anksčiau jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, vėliau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo A. P. praeityje nepateisino. Praėjus vos kelioms savaitėms nuo taikomo lygtinio paleidimo pradžios, nuteistasis padarė nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pažymėtina, kad A. P. daromi nusikaltimai sunkėjo, jam būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, t. y. tyčinį dviejų žmonių (vienas jų – mažametis) nužudymą, įvykdytą dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe. Nuteistojo veiksmai nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvūs, jis sudavė daugybinius smūgius peiliu, taip nužudydamas nukentėjusiuosius. Bylos nagrinėjimo metu A. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies. A. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesnis teistumas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

15. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir nustatyti apsauginiai veiksniai, galintys sulaikyti A. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – patvirtinta gyvenamoji vieta ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Tęsiant paskirtos bausmės atlikimą, nuteistasis turi stengtis formuoti naujus apsauginius veiksnius, kurie galėtų pagerinti nuteistojo resocializaciją ir sumažinti nusikalstamų veikų recidyvo riziką.

16. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jį charakterizuojantys duomenys, ankstesnis lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, išliekantys kriminogeniniai rizikos veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.