Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-376-715/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
2-376-715/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
Advokatai
Liudmila Žiubikienėp
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-22 teisme gautas pareiškėjo A. M. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, pirma, kad pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelė A. Š. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini), pavardė iš pirmos santuokos – (duomenys neskelbtini)), gim. 1914-05-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1946-11-10 pirkimo – pardavimo sutartimi iš savininkų O. V. ir A. V. įsigijo medinį gyvenamąjį namą, su tvartu po vienu stogu, dabar inv. byloje pažymėtą ind. 1A l/m, priestatą, ind. 1a 1/ž, priestatą ind. 2a 1/ž, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių valsčiuje ir apskrityje (pagal dabartinį administracinį – teritorinį paskirstymą: (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių apyl. sen., Mažeikių rajone, Mažeikių r. sav.) ir šį nekilnojamąjį turtą – pastatus A. Š. nuosavybės teise valdė iki pat savo mirties, tai yra iki 2001 m. rugpjūčio 16 d, antra, kad pareiškėjo A. M. senelė A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1992-10-26 už 43.87 Lt (už valstybės vienkartines išmokas) išsipirko 0.40 ha (40 arų) žemės sklypą Nr. 79, esantį Urvikių 2. k. v. (duomenys neskelbtini) kaime, Reivyčių sen., Mažeikių rajone, (pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą – (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių apyl. sen., Mažeikių rajone, Mažeikių r. sav.), ir tokiu būdu ji įgijo nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, kurį nuosavybės teise iki pat savo mirties, tai yra iki 2001 m. rugpjūčio 16 d., trečia, kad 2001-08-16 mirus pareiškėjo A. M. senelei A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. M., gim. 1960-11-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis, faktiniu valdymu priėmė 2001-08-16 mirusios senelės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto palikimą, tai yra jos nuosavybės teise turėtą ir valdytą nekilnojamąjį turtą: (statinius), kurio inventorinis Nr. 1380, registro Nr. 97/6029 ir 0.40 ha žemės sklypą Nr. 79, Urvikių k. v., esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių rajone, Mažeikių r. sav., nes po senelės mirties aukščiau išvardintą jos nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savu. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teisme, nes siekiama įregistruoti daiktines teises į senelės A. Š. nuosavybės teise turėtus aukščiau išvardintus nekilnojamus daiktus ir pareiškėjui A. M. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į 2001-08-16 mirusios senelės A. Š. paveldėtą turtą, kurį jai mirus, pareiškėjas priėmė faktiniu valdymu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo senelė A. Š., (mergautinė pavardė-(duomenys neskelbtini), iš pirmos santuokos – (duomenys neskelbtini)), gim. 1914-05-03, a. k. (duomenys neskelbtini) 1946 m. lapkričio 10 d. iš savininkų O. V. ir A. V. už 3000 rublių nusipirko jiems nuosavybės teise priklausantį medinį gyvenamąjį namą su tvartu po vienu stogu ir prie pastatų esantį 54 m. ilgio ir 23 m. pločio žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių valsčiuje ir apskrityje. Teigė, kad vietovės pavadinimas keitėsi ir vadinosi (duomenys neskelbtini) kaimas, Reivyčių apyl., Mažeikių rajonas, o pagal dabartinį teritorinį administracinį paskirstymą – (duomenys neskelbtini) kaimas, Mažeikių apyl. sen., Mažeikių rajonas. Nurodė, kad sudarant 1946 m. lapkričio 10 d. minėtų pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, dalyvavo trys liudytojai, kurie taip pat pasirašė ant minėtos pirkimo – pardavimo sutarties. Pareiškėjas teigė, kad iš senelės A. Š. pasakojimų, jis sužinojo, kad 1946 m. lapkričio 10 d. pastatų ir žemės pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notarine tvarka, tačiau per daugelį metų, žemės ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties iki pat jos mirties, jo senelei A. Š. išsaugoti nepavyko. Pastebėjo, jog 1991–1998 m. Mažeikių rajono Reivyčių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje buvo įrašyta pareiškėjo senelė A. Š., kuri tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, Reivyčių apyl., Mažeikių rajone, ir valdė medinį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, o taip pat 40 arų žemės sklypą. Pastebėjo, kad Mažeikių rajono Reivyčių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1973–1975 m. ūkinėje knygoje nurodyta, kad A. Š., name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, kartu gyveno ir pareiškėjo tėvai, tai yra tėvas A. M., motina A. M., bei pareiškėjas, senelės vaikaitis A. M., gim. 1960-11-28. Pastebėjo, jog medinį gyvenamąjį namą ir pastatus bei 0.40 arų žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Reivyčių apyl., Mažeikių rajone, pareiškėjo senelė A. Š. nuosavybės teise valdė iki pat savo mirties, tai yra iki 2001-08-16. Po jos mirties, pareiškėjas A. M., gim.1960-11-28, faktiniu valdymu priėmė visą senelės A. Š. palikimą, jos nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą: medinį gyvenamąjį namą ir priestatus inv. byloje Nr. 1380, registro Nr. 97/6029, pažymėtais ind. 1A l/m, la 1/ž ir 2a ½ bei 0.40 arų žemės sklypą (pagal dabartinį administracinį paskirstymą), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių rajone, nurodytus inv. byloje Nr. 1380, registro Nr. 97/6029 ir šį jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas valdo iki šiol. A. Š. 1987 balandžio 30 d. LR Žemės ir kito Nekilnojamojo turto ir kadastro ir Registro valstybės įmonė, kaip privačiam savininkui, sudarė ir išdavė namų valdos techninės apskaitos bylą, inv. Nr. 1380, registro Nr. 97/6029, kurioje 2000 m. kovo 1 d. dienai buvo užfiksuoti pakitimai ir A. Š. jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, medinį gyvenamąjį namą su dviem priklausiniais bei 0.40 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Reivyčių apyl., savo vardu turėjo teisiškai įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre Mažeikių filiale. 2001-08-16 A. Š. mirė ir nespėjo savo vardu įregistruoti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pareiškėjas teigė, kad po senelės mirties pasiliko gyventi jos name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, nes jo tėvai su kuriais gyveno kartu pas senelę, jau buvo mirę. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis senelės A. Š. mediniame name gyvena iki šiol, jį prižiūri, moka priklausančius mokesčius bei valdo jai nuosavybės teise priklausiusį 0.40 ha žemės sklypą, todėl mano, kad faktiniu valdymu priėmė visą 2001-08-16 mirusios savo senelės A. Š. turto palikimą ir jam jau nebereikėjo kreiptis į notarą dėl jos turto palikimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2013-08-26 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus gavo raštą, kad jo senelė A. Š. 1992 m. spalio 26 d. įmokėjo 43.87 Lt. (valstybės vienkartinių išmokų) už 0.40 ha žemės sklypo plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Reivyčių sen., Mažeikių rajone, mano, kad ji yra išsipirkusi 0.40 ha žemės sklypą. 2014-02-12 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyrius pareiškėjui išdavė 1992-07-31 potvarkio Nr. 241 kopiją, kuriuo įteisinta pil. Š. A. namų valda 40 arų ploto žemės sklypas, esantis Mažeikių rajone, Reivyčių apyl., (duomenys neskelbtini) kaime. Mano, kad A. Š. iki savo mirties valstybės vienkartinėmis išmokomis tikrai išsipirko 0.40 ha žemės sklypą. Pastebėjo, jog Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas 2014-09-23 priėmė sprendimą Nr. MMs-290, kuriuo nepatenkino jo prašymo, senelės A. Š. vardu įregistruoti jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, tai yra gyvenamąjį namą, du priklausinius ir 0.40 ha žemės sklypą Nr. 79, esančius Urvikių k. v., (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių apyl. sen., Mažeikių rajone, Mažeikių r. sav., nes A. Š. jau yra mirusi, o pateikti prašymą mirusiojo vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, gali tik asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su reikalavimu, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. išsipirko 0,40 ha žemės sklypą Nr. 79, esantį (duomenys neskelbtini) k., Reivyčių sen., Mažeikių r. sav., ir tokiu būdu ji įgijo nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu, tai yra kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktika, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Pastebėjo, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis A. Š. žemės tvarkymo bylos duomenimis, pilietei A. Š. 1993-12-16 Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr. 399 buvo leista parduoti 0,40 ha namų valdos žemę, už kurią pilietė 1992 m. spalio 26 d. įmokėjo 43,87 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Pasak jų, pilietė tolimesnių žemės sklypo įteisinimo procedūrų neatliko ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 punktas reglamentuoja, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas. Nurodo, kad vadovaujantis paminėta teisės akto nuostata pareiškėjui pateikus paveldėjimo teisės liudijimą, kad jis yra A. Š. turto įpėdinis, jis turės teisę įsigyti 0,40 ha valstybinį žemės sklypą, ir sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį bus įskaityta paveldėta įmoka sumokėta už žemės sklypą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad dėl A. Š. – (duomenys neskelbtini), A. M. ir A. M. atsiradusio palikimo, paveldėjimo procedūra nebuvo pradėta, nes dėl turto perėmimo Valstybės žinion nebuvo gauta. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Dėl pareiškėjo reikalavimų spęsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Teismo posėdyje pareiškėjo A. M. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Prašė visus pareiškimo reikalavimus tenkinti, nes tiek rašytiniai, tiek liudytojai liudija, kad pareiškėjo senelė iki savo mirties valdė (duomenys neskelbtini) kaime, esančius pastatus ir žemės sklypą, kuriuos nusipirko iš Veltersonų.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė nurodė, kad neprieštarauja tam faktui, kad pareiškėjo senelei buvo skirtas žemės sklypas, kurį po jos mirties perėmė anūkas. Prieštarauja, kad būtų nustatytas toks faktas, kad nuosavybės teise valdė žemės sklypą, o dėl kitų pareiškėjo reikalavimų neprieštarauja.

Teismo posėdyje liudytoja M. S. nurodė, kad pareiškėjas yra jos sugyventinis nuo 1998 m. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Ten gyveno pareiškėjo senelė ir mama. Nurodė, kad pareiškėjas po senelės mirties prižiūri pastatus, sėja, dirba žemę.

Teismo posėdyje liudytoja Angelina–D. L. nurodė, kad pareiškėjas gyveno su senele, o kai ji mirė – jis pasiliko ten gyventi. Jų šeimos bendravo. Teigė, kad pareiškėjas dirba žemę, ją šienauja. Pastebėjo, kad visada ten gyvendavo pareiškėjo senelė. Niekas kitas ten po senelės mirties nepriži, išskyrus pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto, nustatymas yra reikšmingas nekilnojamojo daikto teisinei registracijai viešame registre. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

(S)

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: mirties liudijimo kopijų (9, 14, 18, 19 b. l.); gimimo liudijimo ir gimimo įrašo kopijų (12, 13, 15 b. l.); ištuokos liudijimo kopijų (16–17, 20 b. l.); AB Lesto pažyma (42 b. l.); ūkinės knygos kopija, (21–24 b. l.); namų valdybos techninėmis apskaitos byla (29–36 b. l.); planais, schemomis (25–27 b. l.); pažymėjimu Nr. 110 (32 b. l.); pažyma Nr. 86 (38 b. l.); potvarkiu Nr. 241 (40 b. l.); raštu Nr. 3532-(14.35.104)-2107 (39 b. l.); Valstybės įmonės registrų centro sprendimo kopijos (43 b. l.), taip pat pareiškėjo, jo atstovės ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdyje, nustatyta, kad pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelė A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1946-11-10 pirkimo – pardavimo sutartimi iš savininkų O. V. ir A. V. įsigijo medinį gyvenamąjį namą, su tvartu po vienu stogu, dabar inv. byloje pažymėtą ind. 1A l/m, priestatą, ind. la 1/ž, priestatą ind. 2a 1/ž, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių r. sav., ir šį nekilnojamąjį turtą – pastatus A. Š. nuosavybės teise valdė iki pat savo mirties, tai yra iki 2001 m. rugpjūčio 16 d. 2001-08-16 mirus pareiškėjo A. M. senelei A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. M., gim. 1960-11-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis, faktiniu valdymu priėmė 2001-08-16 mirusios senelės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto palikimą.

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė.

1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 punktas numato, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas.

Iš byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų viseto nustatyta, kad institucija 1992-07-31 potvarkiu Nr. 241 nurodė, kad tik sutiktu įteisinti pareiškėjo senelės A. Š. namų valdą. A. Š., nors 1992 m. spalio 26 d. įmokėjo 43,87 Lt valstybės vienkartinių išmokų, bet tolimesnių žemės sklypo įteisinimo procedūrų neatliko ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kad A. Š. nebuvo sudariusi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nurodo ir pats pareiškėjas bei patvirtina kiti byloje esantys dokumentai, tai yra pažymėjimas Nr. 110, išduotas Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos, kuriame yra minimi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r. sav., kurie buvo įsigyti pirkimo sutarties pagrindu, bet apie išskirtą ir / arba naudojamą žemės sklypą duomenų nėra, bei raštas Nr. 3532-(14.35.104)-2107 (32, 39 b. l.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog A. Š. buvo sudariusi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ir negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji už valstybės vienkartines išmokas išsipirko žemės sklypą ir įgijo nuosavybės teisę į jį. Pagal suformuotą teismų praktiką, valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Kadangi pareiškėjo senelė į žemės sklypą nebuvo įgijusi nuosavybės teisės ir neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl negali būti nustatomas ir juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji nuosavybes teise valdė žemės sklypą.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jo senelė A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1992-10-26 už 43.87 Lt, už valstybės vienkartines išmokas, išsipirko 0.40 ha žemės sklypą Nr. 79, esantį Urvikių 2. k. v., (duomenys neskelbtini) kaime, Reivyčių sen. Mažeikių rajone, ir tokiu būdu ji įgijo nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdė iki pat savo mirties, t. y. iki 2001 m. rugpjūčio 16 d., atmestinas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

pirma, kad pareiškėjo A. M., gim. 1960-11-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelė A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1946-11-10 pirkimo-pardavimo sutartimi iš savininkų O. V. ir A. V. įsigijo medinį gyvenamąjį namą, su tvartu po vienu stogu, dabar inv. byloje pažymėtą ind. 1A l/m, priestatą, ind. la 1/ž, priestatą ind. 2a 1/ž, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių r. sav., ir šiuos pastatus nuosavybės teise valdė iki pat savo mirties, tai yra iki 2001 m. rugpjūčio 16 d.;

antra, kad 2001-08-16 mirus pareiškėjo A. M. senelei A. Š., gim. 1914-05-03, asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. M., gim. 1960-11-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis, faktiniu valdymu priėmė 2001-08-16 mirusios senelės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto palikimą.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Šie faktai nustatyti tikslu įregistruoti daiktines teises į A. Š. nuosavybės teise turėtus nekilnojamus daiktus ir A. M. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į 2001-08-16 mirusios senelės A. Š. paveldėtą turtą, kurį jai mirus, priėmė faktiniu valdymu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silva Plungienė