- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- I-5362-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04927-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 1.16.5Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui P. Š. (P. Š.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. pateikė teismui skundą (b. l. 1–8), prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) pareiškėjo patirtą 1 217,92 Lt dydžio žalą dėl laiku (2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu) neišduotų tarnybinės uniformos dalių, t. y. trijų žieminių kepurių, šešių vasarinių kepurių, dviejų vasarinių striukių, dviejų žieminių striukių, šešių kelnių, dviejų pusvilnonių megztinių, septyniolikos marškinių ilgomis rankovėmis, šešių marškinių trumpomis rankovėmis, šešių kaklaraiščių, 8 porų batelių, 1 poros žieminių batų, 3 porų demisezoninių batų, dviejų porų odinių pirštinių, penkių porų megztų pirštinių, vieno šaliko.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ar jas sudarančios dalys, todėl iš Vilniaus PN jam turėtų būti priteistas žalos atlyginimas už neišduotas uniformos dalis. Skundą grindžia Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 str. 1-2 d. nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) nuostatomis.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinė byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje Nr. A662-2567/2012). Mano, kad iš Vilniaus PN už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–21) prašė taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų ieškinio senatį ir teismo sprendimo vykdymą atidėti bent šešių mėnesių laikotarpiui.
Pažymėjo, kad tarnybine uniforma ar jos dalimis pareiškėjo negalėjo aprūpinti laiku dėl finansinių lėšų trūkumo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas. Tvarkoje nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti turtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos), kuriame įtvirtinta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą (18 straipsnio 1 dalis). Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (18 straipsnio 3 dalis).
LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o ją naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
Teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta Statuto nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta procedūra (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012). Teismas taip pat yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenustato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (LVAT 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam žalą už laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis, jos dydį vertina piniginės kompensacijos suma, kuri pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos nuostatas turėjo būti išmokėta vietoj neišduotos tarnybinės uniformos ar jos dalių.
LVAT, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami, nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (LVAT 2012-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/14 išaiškino, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).
Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.
Pareiškėjas teismo prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jo patirtą 1 217,92 Lt žalą už laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis, t. y. tris žiemines kepures, šešias vasarines kepures, dvi vasarines striukes, dvi žiemines striukes, šešias kelnes, du pusvilnonius megztinius, septyniolika marškinių ilgomis rankovėmis, šešis marškinius trumpomis rankovėmis, šešis kaklaraiščius, aštuonias poras batelių, vieną porą žieminių batų, tris poras demisezoninių batų, dvi poras odinių pirštinių, penkias poras megztų pirštinių, vieną šaliką.
Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjo nurodyti duomenys sutampa su Vilniaus PN pateiktoje 2014-09-29 pažymoje Nr. 14-4146 (b. l. 13) nurodyta informacija apie 2003–2013 metais pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui už tris žiemines kepures, kurių vertė 17,94 Lt, šešias vasarines kepures, kurių vertė 180 Lt, dvi vasarines striukes, kurių vertė 213,80 Lt, dvi žiemines striukes, kurių vertė 510 Lt, šešias kelnes, kurių vertė 480 Lt, du pusvilnonius megztinius, kurių vertė 193,52 Lt, septyniolika marškinių ilgomis rankovėmis, kurių vertė 824,50 Lt, šešis marškinius trumpomis rankovėmis, kurių vertė 262,28 Lt, šešis kaklaraiščius, kurių vertė 66 Lt, aštuonias poras batelių, kurių vertė 756,60 Lt, vieną porą žieminių batų, kurios vertė 147 Lt, tris poras demisezoninių batų, kurių vertė 361 Lt, dvi poras odinių pirštinių, kurių vertė 40 Lt, penkias poras megztų pirštinių, kurių vertė 35 Lt, vieną šaliką, kurio vertė 11,68 Lt, priteistina 30 proc. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės (4 059,72 x 0,3) – 1 217,92 Lt (tai atitinka 352,73 Eur). Pareiškėjo prašoma atlyginti 1 036,48 Lt suma nuo atsakovo nurodytos 1 036,94 Lt sumos skiriasi 46 centais ir tai laikytina rašymo apsirikimu.
Tai, kad žalos atlyginimas yra priteisiamas ne iš Lietuvos valstybės, bet iš darbdavio, atitinka LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/14 pateiktą aiškinimą ir suformuotą nuoseklią administracinių teismų praktiką.
Pažymėtina, kad atsakovas teismo prašo pareiškėjo pareikštam reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Civilinio kodekso 1.127 straipsnis). Atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Atsižvelgiant į šią LVAT praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo trejų metų terminu nėra ribojamas ir jam priteistina visa teismo apskaičiuota nuostolių suma.
Vilniaus PN teismo taip pat prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui. Pagal ABTĮ 85¹ straipsnį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
LVAT praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, remdamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes (2011-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011, 2009-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-696/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar sprendimo vykdymą itin apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (LVAT 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (LVAT 2012-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012). Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų sudėtingą finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, todėl šis prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo P. Š. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui P. Š. iš Vilniaus pataisos namų 352,73 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt trijų euro centų) žalos atlyginimą už laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.