Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Proceso sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)

2022 m. gegužės 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirta dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo m. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo g., Kauno m., susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18?19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ? pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ? 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746. Šiais savo veiksmais T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kaune, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Hagos m., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent: 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno m. T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 litų (897.82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Krantinės g., Kauno m., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2018 m. balandžio 17 d. T. G. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d., nustačius, jog vis dar egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, netinkamai vadovavosi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, duomenų pakankamumo klausimas buvo ne kartą keltas ankstesniuose kaltinamojo gynėjo skunduose, o aukštesnės instancijos teismas, vertindamas tokius skundo argumentus, visais atvejais padarė analogišką išvadą – jog tokių duomenų baudžiamojoje byloje yra pakankamai.

9. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip griežčiausia iš jų, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. Taikomos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y., ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo tos pačios dienos nutartimi T. G. buvo paskirtas suėmimas, ši kardomoji priemonė jam taikoma iki šiol. Taigi skundo nagrinėjimo dieną T. G. iš viso suėmime yra praleidęs beveik 49 mėnesius (tai yra daugiau negu ketverius metus).

11. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas T. G. grindžiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Pasisakydamas dėl šių griežčiausios kardomosios priemonės pagrindų, apygardos teismas rėmėsi bylos duomenimis ir, įvertinęs jų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje T. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamąją bylą ir gynėjo skundo argumentus, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesutikdamas su pirmiau nurodytu apygardos teismo sprendimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino T. G. pratęsimo, gynėjas pateikia tuos pačius argumentus, dėl kurių pagrįstumo jau ne kartą buvo išsamiai pasisakyta ankstesnėse (2021 m. gegužės 16 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2022 m. vasario 8 d.) Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose išnagrinėjus iš esmės analogiško turinio gynėjo skundus, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

12. Savo praktikoje Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismų motyvai dėl padarytų nusikaltimų sunkumo, dėl galimo slapstymosi, trukdymo procesui, naujų nusikaltimų darymo tikimybės negali pateisinti nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės, nes laikui bėgant šie pagrindai tampa vis mažiau svarbūs ir kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Razvozzhayev prieš Rusiją ir Ukrainą ir Udaltsov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 75734/12); 2017 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Porowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 34458/03)).

13. Taigi kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas asmeniui taikomo suėmimo teisėtumo klausimus, taip pat yra ne kartą pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieš Belgiją, Nr. 12718/87; Miuler prieš Prancūziją, Nr. 13/1996/632/816; Velečka ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 56998 ir kiti), kad ilgas suėmimo terminas jau pats savaime kelia susirūpinimą, todėl greta to, ar egzistavo svarbios ir pakankamos priežastys suėmimo tęsimui, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar valdžios institucijos buvo pakankamai rūpestingos, organizuojant baudžiamąjį procesą (sprendimas byloje G?bor Nagy prieš Vengriją, Nr. 2/14).

14. Nors T. G. kaltinamas padaręs devynias tyčines nusikalstamas veikas, dalis kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos), be to, jam inkriminuojamas veikimas organizuotoje grupėje, byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties (nusikalstamų veikų padarymų kaltinami septyniolika asmenų), šios aplinkybės galėjo būti ir pagrįstai buvo vertinamos skiriant bei tęsiant suėmimo terminą, tačiau pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminui pasiekus tokią ribą – daugiau nei ketverius metus – jos nebegali pateisinti asmens laisvės suvaržymo griežčiausiomis sąlygomis. Antai 2019 m. kovo 26 d. sprendime byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas net ir pripažinęs faktą, kad nagrinėta baudžiamoji byla buvo itin sudėtinga ir didelės apimties, pabrėžė, kad nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji yra susijusi su organizuotu nusikalstamumu, nepateisina tokios ilgos (4 metų ir 10 mėnesių) suėmimo trukmės. Kaip minėta, T. G. laikomas suimtas jau daugiau nei ketverius metus. Nors kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas dar 2019 m. spalio mėn., per tą laiką byla ne tik nebuvo išnagrinėta, bet joje jau planuojami teisiamieji posėdžiai net iki 2022 m. spalio mėn. 28 d. Vertinant visą šios bylos nagrinėjimo eigą neatmestina, kad šia data bylos nagrinėjimas nebus baigtas. Taigi šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas užsitęsė per ilgai ir teismas ne visu jos nagrinėjimo laikotarpiu ėmėsi visų organizacinių priemonių, kad bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai ir toliau laikant kaltinamąjį T. G. suimtą pažeidžiamos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamos kaltinamojo teisės.

15. Tiek gynėjas skunde, tiek prokuroras posėdžio metu akcentavo kitą baudžiamąją bylą (ikiteisminį tyrimą), kurioje kaltinimai taip pat pareikšti T. G. – kaltinamojo gynėjas teigdamas, jog sprendžiant dėl suėmimo šioje byloje negali būti vertinami inkriminuojami nusikaltimai kitoje byloje, taip pat nurodydamas, kad byla yra grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, taigi teismo galimai nepasieks, prokuroras pabrėždamas, jog kitoje byloje sprendimas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti visgi buvo panaikintas ir byla bus nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Kitame ikiteisminiame tyrime T. G. inkriminuojami nusikaltimai buvo ne kartą akcentuoti ne tik teismo nutartyse pratęsti kardomosios priemonės terminą, bet ir aukštesniojo teismo sprendimuose nagrinėjant skundus dėl tokių pratęsimų. Pažymėtina, kad šis ikiteisminis tyrimas šiuo metu jau užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno apygardos teismui. Kaip nurodė prokuroras, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį perduoti šią bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi ši byla, kurioje T. G. pareikšti dar sunkesni kaltinimai, šiuo metu yra Kauno apygardos teismo žinioje, tačiau šioje baudžiamojoje byloje T. G. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Teisėjų kolegija šiuo atveju nedėsto jokios nuomonės dėl kardomųjų priemonių taikymo kitoje byloje. Kita vertus, kolegija pažymi, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, ir ypač tokį ilgą laiką, išskirtoje byloje, tuo siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus kitoje byloje, kurioje tie patys asmenys kaltinami sunkesnių nusikaltimų padarymu, negali būti pateisinamas.

16. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo stadiją, T. G. taikytos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę bei kitas aptartas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant T. G. švelnesnę kardomąją priemonę (ar jų kompleksą) nei suėmimas. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis). Taikant šią kardomąją priemonę, asmuo yra nuolat kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, taigi teismui būtų žinoma tiksli T. G. buvimo vieta, jo lankomos vietos ir kt. Be to, kaltinamojo gynėjo skunde pažymima, kad T. G. artimieji yra pasiryžę sumokėti atitinkamo dydžio užstatą (tiksli užstato suma skunde neįvardijama). Kitas teisiamasis posėdis Kauno apygardos teisme suplanuotas 2022 m. gegužės 13 d., taigi teismas, sutrumpinus T. G. suėmimo terminą iki vieno mėnesio, turės galimybę išsiaiškinti konkrečių švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybes ir jų taikymo sąlygas (intensyvios priežiūros taikymo vietą bei technines galimybes, nustatyti užstato dydį atsižvelgiant į T. G. turtinę padėtį, jo ryšius su asmenimis, kurie yra pasiruošę sumokėti užstatą, t. y. nustatant, kad užstato dydis ir jo netekimo galimybė yra pakankami atgrasyti kaltinamąjį nuo neatvykimo į teismą (tokie duomenys skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti)). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo T. G. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies – Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi trims mėnesiams pratęstas suėmimo terminas trumpinamas iki vieno mėnesio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. G. gynėjo Kristupo Ašmio skundą tenkinti iš dalies: Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi T. G. 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.