Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, totorius, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),teistas:

1) 2001 m. lapkričio 5 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 700 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 100 valandų nemokamų darbų;

2) 2003 m. vasario 3 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; šią bausmę subendrinus su 2001 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams su 900 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, bausmė atlikta;

3) 2005 m. balandžio 6 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė atlikta;

4) 2006 m. sausio 18 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams atlikta;

5) 2006 m. balandžio 3 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmė atlikta;

6) 2006 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šias bausmes, 2005 m. balandžio 6 d. ir 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams; to paties teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus su 2005 m. balandžio 6 d., 2006 m. sausio 18 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams; į bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d., 2006 m. sausio 18 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžius bei pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendį, bausmė atlikta; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį vienos nusikalstamos veikos padarymu, pagal 178 straipsnio 2 dalį vienos nusikalstamos veikos padarymu, pagal 159 straipsnį vienos nusikalstamos veikos padarymu, pagal 178 straipsnio 1 dalį vienos nusikalstamos veikos padarymu;

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 metams šešiems mėnesiams;

2) 1993 m. balandžio 2 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 136 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su 1992 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo “Dėl amnestijos” 3 straipsnį, neatlikta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, bausmė atlikta;

3) 1997 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams, paleistas 2001 m. birželio 14 d. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 13 d. nutartį lygtinai 8 mėn. 28 d.;

4) 2003 m. spalio 27 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalį 500 Lt bauda;

5) 2004 m. birželio 10 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2003 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė - areštas 45 paros ir 500 Lt bauda;

6) 2004 m. rugpjūčio 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;

7) 2004 m. lapkričio 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

8) 2010 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų, dabartiniu metu atlieka šią laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį vienos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis 2001 m. sausio 21 d., apie 18 val. 10 val., Visagino mieste, Parko gatvėje, namo Nr. 12 septintame aukšte pagrobė stovėjusį prie buto Nr. 46 durų N. U. priklausantį dviratį “Autor”, kainuojantį 300 litų.

R. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2002 m. vasario mėn. 11 d., laikotarpyje nuo 9 val. 00 min. iki 11 val. 00 min., Visagino mieste, Parko gatvėje, namo Nr. 4 dešimtame aukšte pagrobė stovėjusį prie buto Nr. 68 durų L. O. priklausantį vaikišką vežimėlį “Shopper BMX”, kainuojantį 400 litų.

Dėl N. U. dviračio pagrobimo

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, nes jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Dėl L. O. vaikiško vežimėlio pagrobimo

Iš kaltininko atvykimo ir prisipažinimo padarius nusikaltimą protokolo seka, jog R. K. 2002 m. vasario 15 d. prisipažino, kad 2002 m. vasario 11 d. Visagino mieste, Parko gatvėje, namo Nr. 4 dešimtame aukšte pagrobė vaikišką vežimėlį (t. 2, b. l. 37 - 38).

Iš poėmio protokolo seka, kad 2002 m. vasario 16 d. pas Ž. K., adresu (duomenys neskelbtini), paimtas vaikiškas vežimėlis „Shoper“ (t. 2, b. l. 41 - 42).

Iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo seka, kad 2002 m. vasario 28 d. buvo apžiūrėtas vaikiškas vežimėlis „Shopper BMX“ (t. 2, b. l. 42 – 44).

L. O. 2002 m. kovo 1 d. pakvitavimas patvirtina, kad šis vaikiškas vežimėlis jai grąžintas (t. 2, b. l. 46).

Iš R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad jis 2002 m. vasario 19 d. Visagino mieste, Parko gatvėje, namo Nr. 4 dešimtame aukšte parodė vietą prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovėjo vaikiškas vežimėlis, kurį jis pagrobė. Po to R. K. name Nr. 6, esančiame Visagine, Parko gatvėje, parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad šiame bute gyvenančiai čigonų tautybės merginai pardavė pagrobtą vežimėlį (t. 2, b. l. 206 - 208).

Kaltinamojo R. K. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnai įrodyta nukentėjusiosios L. O. protokolu – pareiškimu ir pakvitavimu, įvykio vietos apžiūros, poėmio ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo R. K. parodymais, jo atvykimo ir prisipažinimo padarius nusikaltimą protokolu bei parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Kaltinamojo R. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.

Dėl daiktų pagrobimo iš G. Ž. buto ir vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis 2002 m. sausio mėn. 22 d., apie 18.00 val., veikdamas kaip bendrininkų grupė su nepilnamečiu D. S. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta ir atidėta), pastarajam koja išspyrus buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Ž., duris, įsibrovęs į vidų, pagrobė A. Ž. priklausančius daiktus – juodai balto vaizdo televizorių “Intensai”, kainuojantį 100 litų, audio magnetofoną “Panasonic”, kainuojantį 100 litų, ir šešių dalių pietų servizą, kainuojantį 50 litų, padarydamas A. Ž. bendrą 250 litų turtinę žalą, t.y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Taip pat R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent, kad jis 2002 m. sausio 22 d., apie 18.00 val., įtikinęs nepilnametį D. S. dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir veikdamas su pastaruoju kaip bendrininkų grupė bei įsibraudamas su juo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. Ž., ir pagrobdamas A. Ž. priklausančius daiktus – juodai balto vaizdo televizorių “Intensai”, kainuojantį 100 litų, audio magnetofoną “Panasonic”, kainuojantį 100 litų, ir šešių dalių pietų servizą, kainuojantį 50 litų, įtraukė nepilnametį D. S., gimusį 1984 m. kovo 19 d., į nusikalstamą veiklą, t.y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, padarymu.

Kaltinamasis R. K. savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad nežino, kas toks Ž., magnetofono „Panasonic“ ir televizoriaus neatsimena, gaunasi, kad D. S. suvertė jam kaltę. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis paaiškino, kad tie parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad D. S. pažįsta nuo vaikystės, žino, kad jis nepilnametis. 2002 m. sausio 2 d., apie 18 val., jis kartu su D. S. buvo name, esančiame Visagine, Parko g. 8, jis žinojo, kad šiame bute niekas negyvena. Tada D. S. koja išspyrė šio buto duris ir užėjo į butą. Jis išsigando ir užbėgo laiptais į viršų. Jis dar girdėjo kaip D. S. šaukė, kad bute yra televizorius ir magnetofonas. Po to jis matė, kaip D. S. iš buto išsinešė televizorių ir magnetofoną ir nunešė to paties namo aštuntame aukšte gyvenančiam D. J.. Jis pats į paminėtą butą kartu su D. S. nebuvo užėjęs ir nieko nevogė (t. 2, b. l. 203).

Iš G. Ž. 2002 m. sausio 24 d. protokolo - pareiškimo seka, kad 2002 m. sausio 24 d. atėjo apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo dukra A. Ž., kuri yra išvykusi į Vokietiją, ir pamatė, kad buto durys išlaužtos ir iš buto pavogti dukrai priklausantys daiktai - mažas televizorius, indų servizas ir audio magnetofonas (t. 1, b. l. 137).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2002 m. sausio 24 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad buto durys praviros ir ant durų matosi laužimo žymės (t. 1, b. l. 140).

Iš kratos protokolo seka, kad 2002 m. sausio 31d. atlikus kratą pas D. J., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti baltos spalvos televizorius “Intensai” ir audio magnetofonas “Panasonic” (t. 1, b. l. 151 - 152).

G. Ž. 2002 m. vasario 7 d. pakvitavimas patvirtina, kad televizorius “Intensai” ir audio magnetofonas “Panasonic” jam grąžinti (t. 2, b. l. 166- 167).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. K. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolą, konstatuoja, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis R. K. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, t.y., kad veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu D. S. pagrobė A. Ž. priklausančius daiktus – juodai balto vaizdo televizorių “Intensai”, audio magnetofoną “Panasonic” ir šešių dalių pietų servizą. Jau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė, kad padarė šią nusikalstamą veiką, tai patvirtina nurodytas aukščiau jo apklausos protokolas. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kaltinamojo R. K. parodymų patikrinimą vietoje, pastarasis taip pat neigė, kad dalyvavo šioje vagystėje. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškino, kad šios vagystės neatsimena, kad D. S. suvertė jam kaltę. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais kaltinamojo paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi nuo jo pirmųjų apklausų ir yra visiškai įtikinami, o objektyvių įrodymų, kad R. K. kartu su kitu kaltinamuoju D. S., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir atidėta, buvo įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. Ž., bei pagrobė A. Ž. daiktus, nėra. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teismas išteisina kaltinamąjį R. K., nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Priėmus sprendimą išteisinti kaltinamąjį dėl dalyvavimo padarant paminėtą nusikalstamą veiką, jis taip pat išteisinamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, padarymo, t. y. dėl to, kad įtraukė nepilnametį D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), į paminėtą nusikalstamą veiklą - daiktų pagrobimą iš G. Ž. buto, kadangi R. K. savo veiksmais neįtraukė nepilnamečio asmens į nusikalstamą veiką, nes kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pats nepilnametis asmuo D. S. buvo šios vagystės iniciatorius ir vykdytojas. Todėl teismas išteisina kaltinamąjį R. K., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Priimdamas tokį sprendimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras taip pat pareiškė, jog R. K. dėl šių nusikalstamų veikų turi būti išteisintas.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, kad jis 2002 m. sausio 27 d., apie 23.00 val., prie namo, esančio Visagino mieste, Parko g. 10, paimdamas iš D. S. įgijo elektrinį grąžtą “Ritm MES – 450ER” ir elektrinį prietaisą metalui pjauti “SKIL 9770H1”, žinodamas, kad šie daiktai gauti nusikalstamu būdu, t. y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis G. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2002 m. sausio mėnesį, būdamas neblaivus, užvažiavo į barą „Pasaka“, ten dar išgėrė, dar pasiėmė gėrimų su savimi ir išėjo. Prie jo priėjo vaikai ir pasiūlė daiktus, sakė, kad tai tėvo daiktai. Tie vaikai pasakė: „žinom, kad tu butą turi, remontui reikalinga bus“. Negalėjo būti, kad tie daiktai vogti, nes dėžutės buvo net užklijuotos, su kainomis, visais dokumentais, viskas gražiai. Jis paėmė tuos daiktus – juos jam įmetė į automobilio „Audi“, kurį vairavo mergina, bagažinę, o jis pasakė pinigų ateit ryt arba poryt, nes dabar girtas ir pinigų neturi. Sekančios dienos ryte jam paskambino kriminalistas ir pasakė: „grąžink daiktus, o tai atvažiuosim, išversim visus namus“, pasakė, kad daiktai vogti, tada jis tuos daiktus grąžino - pats juos nuvežė, ten tikriausiai buvo trys dėžutės, dabar neatsimena, galėjo būti elektrinis grąžtas ir elektrinis prietaisas metalui pjaut, bet viską jis grąžino. Paaiškino, jog kaltės nepripažįsta, nes nežinojo, kad tie daiktai vogti, jis paėmė tuos daiktus, bet kad jie vogti, tikrai nežinojo.

Iš poėmio protokolo seka, kad 2002 m. vasario 1 d. pas G. J. paimti elektrinis gręžtuvas “Ritm MES – 450ER” ir elektrinis prietaisas metalui pjauti “SKIL 9770H1” (t. 1, b. l. 274).

Iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo seka, kad 2002 m. vasario 6 d. elektrinis grąžtas “Ritm MES – 450ER” ir elektrinis prietaisas metalui pjauti “SKIL 9770H1” buvo apžiūrėti (t. 1, b. l. 275 - 278).

I. P. 2002 m. vasario 12 d. pakvitavimas patvirtina, kad šie daiktai jam grąžinti (t. 1, b. l. 280).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. J. parodymus ir kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, t.y. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad įgyją turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir nori jį įgyti; kaltininkas turi žinoti, kad turtą jam perduoda asmuo, kuris gavo jį neteisėtai, padarydamas nusikalstamą veiką nuosavybei. Kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad jis nežinojo, jog jo įgyjamas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. vogtas, teisminio nagrinėjimo metu paneigti nebuvo, o jokių kitų įrodymų, kad kaltinamasis žinojo, jog įgyja vogtus daiktus, nėra. Taip pat yra nepaneigtas ir kaltinamojo paaiškinimas apie tai, kad kai jam pranešė apie tai, kad jis įgijo vogtus daiktus, jis tuos daiktus pats grąžino - nuvežė policijos pareigūnams. Iš esančio byloje jau paminėto poėmio protokolo matyti, jog protokole nėra jokio įrašo, patvirtinančio, kad elektrinio grąžto ir elektrinio prietaiso metalui pjauti poėmis buvo atliktas kaltinamojo namuose arba kitose jam priklausančiose patalpose, poėmio protokole tik nurodoma, kad pas G. J. paimti paminėti daiktai, nenurodant poėmio atlikimo vietos, t.y. šis poėmio protokolas nepaneigia kaltinamojo teiginio, kad jis pats nuvežė ir atidavė įsigytus daiktus. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. J. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau nurodyta aukščiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teismas išteisina kaltinamąjį G. J., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Priimdamas tokį sprendimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras taip pat pareiškė, jog G. J. dėl šios nusikalstamos veikos turi būti išteisintas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas atsižvelgia į tai, kad nors jis teisiamas jau septintą kartą, tačiau iki pirmos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. iki 2001 m. sausio 21 d., teistas nebuvo, šią pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, o kitą nusikalstamą veiką, kuri padaryta 2002 m. vasario 11 d., padarė būdamas 18 metų amžiaus, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, nuo šių nusikalstamų veikų padarymo praėjo jau beveik 12 metų, nukentėjusioji N. U. pretenzijų kaltinamajam neturi, o kitos nusikalstamos veikos metu pagrobtas turtas - vaikiškas vežimėlis - grąžintas nukentėjusiajai L. O.. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamajam už abi padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti bausmes - baudas, kurių dydis artimas šių baudų minimumui, numatytam įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme. Kadangi šiuo 2006 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta R. K. bausme už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų; teismas, bendrinamas šiuo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taiko bausmių apėmimą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms – šiuo 2004 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės yra už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Nukentėjusioji N. U. savo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 300 Lt civilinio ieškinio neprašė tenkinti, nukentėjusioji L. O. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktų, turinčių reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nėra.

Kadangi nukentėjusioji N. U. pretenzijų kaltinamajam neturi, savo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 300 Lt civilinio ieškinio neprašė tenkinti, o kita nukentėjusioji L. O. civilinio ieškinio nepareiškė, pagrobtas vaikiškas vežimėlis jai grąžintas, Tardymo poskyrio prie Visagino policijos komisariato viršininko Sauliaus Klungio 2001 m. vasario 26 d. nutarimu uždėtas areštas kaltinamojo R. K. motinos L. T. 300 litų vertės turtui (televizoriui „Vitez“, sekcijai „Neris“, virtuvinių baldų komplektui ir dviejų aukštų lovai), tapo nereikalingas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, turi būti panaikintas.

Ikiteisminio tyrimo metu Tardymo poskyrio prie Visagino policijos komisariato viršininko Sauliaus Klungio 2002 m. vasario 19 d. nutarimu paskirta R. K. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti panaikinta.

Ikiteisminio tyrimo metu Tardymo poskyrio prie Visagino policijos komisariato viršininko Sauliaus Klungio 2002 m. kovo 14 d. nutarimu paskirta G. J. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (N. U. priklausančio dviračio pagrobimą, padarytą 2001 m. sausio 21 d.), ir paskirti jam bausmę - dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 250,00 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) baudą. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (L. O. priklausančio vaikiško vežimėlio pagrobimą, padarytą 2002 m. vasario 11 d.), ir paskirti jam bausmę – keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 500 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes - dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 250,00 Lt baudą ir keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 500 Lt baudą - subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes baudų bausmes, paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmių dalis, atliktus pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d., 2006 m. sausio 18 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžius bei pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir laikyti, kad šiuo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu R. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė yra atlikta.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu Tardymo poskyrio prie Visagino policijos komisariato viršininko Sauliaus Klungio 2002 m. vasario 19 d. nutarimu paskirtą R. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu Tardymo poskyrio prie Visagino policijos komisariato viršininko Sauliaus Klungio 2002 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą G. J. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti Tardymo poskyrio prie Visagino policijos komisariato viršininko Sauliaus Klungio 2001 m. vasario 26 d. nutarimu uždėtą areštą kaltinamojo R. K. motinos L. T. turtui 300 litų vertės (televizoriui „Vitez“, sekcijai „Neris“, virtuvinių baldų komplektui ir dviejų aukštų lovai).

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.