- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1-131-111/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Eglė Mockienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) virėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2009-12-19 apie 18.00 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, asmeninio konflikto metu tyčia trenkė A. B. vieną kartą kumščiu į veido sritį, nuo ko pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir griūdamas atsitrenkė į metalinį turėklą, taip padarydamas A. B. šiuos sužalojimus: muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairėje užausinės srityje, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžį, kraują kairėje būgninėje ertmėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje srityje, kas visumoje yra vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2009-12-19 jis su K. L. ir dar dviem draugais R. bei S. (pavardžių nežino) autobusu važiavo į prekybos centrą „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje. Apie 18.00 val. išlipdami iš autobuso jie susitiko su A. B. ir J. K. Su J. jis pažįstamas iš anksčiau, o su A. susipažino būdamas svečiuose pas J. Jis pasisveikino ir nuėjo link „Akropolio“. A. eidamas iš paskos keikėsi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu, sakė: „tuoj tas lochas čia gulės“. Greitindamas tempą jis ėjo toliau nekreipdamas dėmesio į pastarojo posakius. J. sakė A. „nereikia problemų, nesikabinėk“. Jo draugas K. girdėjo visą šį pokalbį, nes ėjo šalia, o kiti draugai ėjo truputį toliau, todėl galėjo negirdėti visko. Kartu su K. priėjęs prie „Akropolio“, jis nuėjo prie rūkymui skirtos vietos, kur stovėjo ir rūkė, o K. stovėjo šalia. Po kelių minučių priėjo A. su draugu, kurio jis nepažįsta, ir J. Jo draugai R. ir S. nuėjo į „Akropolį“, šalia nestovėjo. Priėjęs A. pradėjo jį įžeidinėti, vadinti „lochu“. A. prisiminė, kad anksčiau jo paties buvo išvadintas „lochu“. Jis galvoja, kad konfliktas tarp jo ir A. kilo būtent dėl to, kad maždaug prieš tris mėnesius jis, žinodamas, kad J. draugauja su A., pasiūlė pastarajai būti „atsarginiu“ ir apie tai sužinojo A. Nuo to laiko jų santykiai yra konfliktiški. Kai A. pradėjo jį įžeidinėti, priėjo A. draugas, kuris jį irgi pradėjo taip pat įžeidinėti. Kadangi jis užuodė iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, pagalvojo, kad A. su draugu buvo neblaivūs. J. viską girdėjo, bandė A. raminti, bet šis į tai nekreipė dėmesio. Konfliktui išsirutuliavus, A. trenkė jam iš galvos į galvą, pataikė į smilkinio sritį, po ko jis išėjo į tualetą. Jo draugas K. nuėjo kartu. A. su J. ir draugu liko stovėti prie rūkyklos, stabdyti nebandė, iš paskos nebėgo. Išeidamas iš tualeto jis pamatė A., kuris ėjo į tualetą, ir ranka trenkė pastarajam į veido sritį, tačiau negali tiksliai nurodyti, kur pataikė. Nuo smūgio A. parkrito ant žemės ir atsitrenkė į turėklus. Pamatęs, kad A. guli be sąmonės, jis labai išsigando ir nubėgo kviesti apsauginį. Jo draugas K. viską matė, bet į muštynes nesikišo, tik kartu nuėjo iškviesti apsaugos darbuotoją. Jis grįžo su apsauginiu, kuris pakėlė A., ir pamatė, kad pastarajam iš nosies bėga kraujas. Po to, kai priėjo apsaugos darbuotojas, pastarasis jį nuvedė į atskirą kambarį, todėl kas vyko toliau, jis nematė. Apsaugos darbuotojų kambaryje jam pradėjo svaigti bei skaudėti galvą, dėl to jis išsikvietė GMP brigadą. Kad jam skauda bei svaigsta galva apsaugos darbuotojams jis nesiskundė. Greitosios jis nesulaukė. Maždaug po pusantros valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nuvežė jį į 6 policijos komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą, o paskui išleido namo. Jo draugas K. į komisariatą nevažiavo, liko „Akropolyje“. Jis labai gailisi, kad sužalojo A., yra pasiruošęs apmokėti visas išlaidas, kurias pastarasis patyrė dėl sužalojimo. (b. l. 73-74, 77-78)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis K. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 79-82)
Kaltinamasis K. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad viskas buvo gruodžio mėnesį prie „Akropolio“ durų. Neatsimena datos, daug laiko praėjo. Ankstesnės apklausos metu nurodė teisingą datą. Tai buvo apie 7 val. vakare. Važiavo autobusu su draugu K. L. ir dar keliais draugais. Išlipo „Akropolio“ stotelėje keturiese: jis, jo draugas ir dar du draugai – R. ir S., kurie nuėjo į šalį. Pastebėjo A. B. ir jo draugę. Pasisveikino ir nuėjo toliau. A. jam pradėjo grasinti atsimindamas senus laikus. Jis nuėjo toliau nekreipdamas dėmesio. Jis jį morališkai žlugdė. J. pradėjo jį raminti. Jis nuėjo prie „Akropolio“ durų, stovėjo ir rūkė. Atėjo A. B., pradėjo aiškintis konfliktinius santykius. Galiausiai A. jam trenkė su galva į smilkinius. Jis susinervinęs nuėjo į „Akropolio“ vidų, į tualetą. Išeidamas iš tualeto pastebėjo A. ir jam trenkė ranka į veido sritį. Neišlaikęs pusiausvyros A. griuvo ir atsitrenkė į turėklus. Pirmas jį įžeidinėti pradėjo nukentėjusysis, bet jis į tai nekreipė dėmesio, nuėjo toliau. Tiksliai neatsimena, kokie įžeidinėjimai buvo. Įžeidinėjo jį žodžiais. Negali pasakyti, ar jis pats ką nors atsakė. Pradėjo įžeidinėti jau išlipus iš autobuso. Stovėjo prie „Akropolio“ ir rūkė. Priėjęs A. pradėjo atsiminti senus laikus dėl J. Jis liepė jam viską pamiršti, pasakė, kad viskas baigta. Bet jis toliau kažką sakė. J. pradėjo jį raminti, bet A. nepaklausė ir trenkė jam. Šį įvykį dar matė K. L., kuris stovėjo už durų įėjęs į vidų. Daugiau iš jo draugų niekas nematė. R. ir S. ėjo į „Akropolio“ vidų, jie nematė, bet galėjo girdėti. Tas jų pokalbis truko trumpai, draugai girdėjo pokalbį, kai ėjo link „Akropolio“, o kas vyko prie jo, jie negirdėjo. Jie matė, kaip visi ėjo, kaip jis pasisveikino su A. B. Kai jam trenkė, jis susinervinęs nuėjo į „Akropolio“ vidų. Atgal jam nieko tuo metu nedarė. Išeidamas iš tualeto pamatė A., nieko jam nesakė ir iš karto trenkė. Nežino, kur jis taikė. Gavosi, kad pataikė į veido sritį. Trenkė, nes buvo susinervinęs nuo to smūgio, kai jis jam trenkė. Kai išlipo iš autobuso, pasisveikino rankomis, šyptelėjo vienas kitam ir nuėjo. Konfliktas išsivystė tik vėliau. Nežino, kodėl jis jam trenkė su galva, neįsivaizduoja. Kai jis nugriuvo, jis išsigando ir nuėjo ieškoti apsauginio. Suradęs apsauginį pasakė, kad vienas žmogus guli. Jis pats pranešė apsauginiui. Pagalbą iškvietė apsauginiai. Buvo šalia, po to apsauginiai jį nusivedė į budelę ir sulaukė pareigūnų. Jis pats pranešė apsauginiams apie įvykį. Kai nukentėjusysis gydėsi, bendravimas dalinai buvo. Jis gailisi, kad taip atsitiko. Jis yra susitaręs su Ligonių kasa, t. y. pasirašęs sutartį dėl žalos atlyginimo. Susitaikymas su nukentėjusiuoju neįvyko. Kaip jam trenkė nukentėjusysis, matė jo draugas K. L. Tas įvyko prie „Akropolio“ pagrindinių durų. Jis jam trenkė praėjus maždaug 10 min. po to, kai jam trenkė A. B. Buvo toks apatinis turėklas ir, neišlaikęs pusiausvyros, jis krito į tą turėklą. Apsauginį rado už tualeto kampo. Pranešė jam, nuėjo kartu, jis pamatė, per raciją dar kažkam pranešė, iškvietė pagalbą. Dirbti pradėjo prieš keturis mėnesius, baigiantis vasarai. Dėl žalos atlyginimo su Ligonių kasa susitarė tuomet, kai gavo tyrėjos žinutes. Ir tuomet kreipėsi į Ligonių kasas, pasirašė sutartį. Jo atlyginimas nepastovus, vidutiniškai 1200 Lt. Nemano, kad jo santykiai su nukentėjusiuoju buvo draugiški. Buvo su juo prieš tai vieną kartą susitikę. Žinutės – čia tiesiog buvo jo pokštavimai, kuriuos ne taip suprato. Nekreipė dėmesio į tai, kokie jų santykiai. Žinutės, kurioje grasinama reanimacija, jis nerašė. Lygiai tokią pačią žinutę jis gali savo telefone pasidaryti. Žino, apie kurią žinutę yra kalbama, bet jis jos nerašė. Parodė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą. Negali tiksliai pasakyti, kiek tiksliai jau yra atlyginta žalos. Jis yra pasirašęs sutartį su ligonių kasa, kuria įsipareigojo per 2 metus atlyginti žalą, mokant periodiškai kas mėnesį po 100 Lt. (b. l. 159-171)
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-19 apie 18.00 val. jis su Š. A. ir J. K. atvažiavo į „Akropolį“, jis su Š. buvo šiek tiek išgėrę. Išlipę stotelėje jie ėjo link „Akropolio“ ir pastebėjo, kad iš paskos eina pažįstamas, vardu K., su draugu. K. jis prieš tai matė porą kartų, nes šis buvo atėjęs į svečius pas jo merginą J. Jis su K. pasisveikino ir toliau ėjo link „Akropolio“, po to K. su draugu juos aplenkė. Priėjęs prie „Akropolio“ pagrindinio įėjimo, jis pamatė K., kuris stovėjo ir rūkė. Jis nusprendė pasiaiškinti santykius, kadangi K. jam bei jo panelei J. kurį laiką rašinėjo žinutes su tekstu „norit kariauti, kariausim“, „viskas baigsis reanimacija“. Jo manymu, konfliktas kilo dėl jo panelės J., kadangi K. anksčiau su ja susitikinėjo. Kai jis pradėjo susitikinėti su J., K. vis dar jai rašydavo žinutes, po ko jis pastarajam paskambino bei paprašė daugiau žinučių nesiųsti ir neskambinti. Taigi jis priėjo prie K. ir paklausė „kodėl man ir J. rašinėji nesąmones?“. K. pradėjo sakyti „užmiršk, kada čia jau buvo“. Tada jis supykęs trenkė K. iš galvos į galvą, po ko K. iškart nuėjo į vidų. Jis su savo draugais irgi pastovėjo, parūkė ir nuėjo į vidų, po ko su J. išsiskyrė: pastaroji nuėjo į vieną parduotuvės pusę, o jis su Š. į kitą, parduotuvėje šiek tiek pavaikščiojo ir nuėjo link tualeto. Kas buvo paskui, jis neprisimena, nes buvo be sąmonės. Jis prisimena tik tai, kad atsidūrė apsaugos poste, o paskui ligoninėje, kur jam atlikinėjo įvairius tyrimus, siuvo viršutinę lūpą. (b. l. 47-48)
Nukentėjusysis A. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 49-52).
Nukentėjusysis A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gruodžio 19 dieną važiavo į “Akropolį“ pirkti dovanų. Važiavo jis, Š. A., J. K. Išlipo prie „Akropolio“ stotelės ir eidamas pamatė K. M. Pasisveikino ir prisiminė jo žinutes. Jis buvęs jo sužadėtinės vaikinas. Priėjo iki „Akropolio“, pamatė, kad jis rūko, ir priėjo aiškintis dėl visų SMS žinučių. Neišlaikė ir trenkė jam iš galvos į galvą. Jis nuėjo į „Akropolį“. Draugas pasiūlė nueiti į tualetą ir daugiau nieko neatsimena. Atsipeikėjo trumpam pas apsauginius ir po to atsipeikėjo tik ligoninėje. Kaltinamąjį pamatė stotelėje. Jie pasisveikino. Gal jis ir keikėsi, neprisimena. Jie pasisveikino, K. ėjo priekyje, jie ėjo gale. K. jam nieko nesakė, o jis jam lyg irgi nieko nesakė, gerai neprisimena. Prisikabino, kai pamatė, kad jis stovi ir rūko. Prisikabino dėl tų visų žinučių. Vienoje žinutėje jis jo sužadėtinei rašė klausdamas, ar gali būti antru. O kitoje žinutėje rašė, kad viskas baigsis reanimacijoje. Tai jis rašo jo sužadėtinei, ji naudojosi jo telefonu. Priėjęs klausinėjo K., kodėl jis rašinėjo žinutes. Jis liepė viską užmiršti, nes tai seniai buvo. Nemalonu skaityti tokias žinutes. K. liepė užmiršti, bet jis nesusilaikė ir trinktelėjo. Neprisimena, ar kaltinamasis jį įžeidinėjo, tai seniai buvo. Šnekėdamas su juo sudavė vieną smūgį. Kaltinamasis į tai nieko neatsakė ir nuėjo į „Akropolį“. Jis pabaigė rūkyti cigaretę ir su draugu nuėjo į tualetą. Daugiau neatsimena, draugas pasakojo, kad durys atsidarė ir jis trenkėsi į sieną, o tada į turėklą. Buvo išgėręs porą alaus su Š. prieš važiuojant į „Akropolį“. J. supyko, kad jis pradėjo su kaltinamuoju konfliktuoti, ji apsisuko ir nuėjo į „Akropolį“. Nežino, ar matė, ar nematė, kad jis kaltinamajam trenkė. Tai galėjo matyti Š. A. Nežino, ar matė kaltinamojo draugas. Jis jo nepažinojo, tądien matė pirmą kartą. Nežino, kodėl trenkė su galva. Aukštas buvo, pašoko ir trinktelėjo. Buvo arti. Anksčiau užsiiminėjo koviniu sportu. Pats pokalbis vyko artimame kontakte. Dėl mano veiksmų nebuvo atliktas joks tyrimas. Dabar jis su K. nesimato. K. jo neatsiprašinėjo. Kai jis gulėjo ligoninėje, rašė jam, kad gali atvažiuoti ir susitarti. Dabar būna, kad pradeda galvoje tvinksėti naktimis. Kartais zvimbia ausyje. (b. l. 159-171)
Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-19 apie 18.00 val. ji su savo draugu A. B. ir Š. A. važiavo į „Akropolį“. Jau autobuse Nr. 7 ji pastebėjo, kad jame važiuoja ir jos pažįstamas K. M. si draugu K. Su K. M. ji anksčiau draugavo, o prieš metus laiko išsiskyrė. Paskui K. M. jai rašydavo žinutes, prašė skirtis su A. ir vėl būti kartu. Minėtas žinutes ji rodė A. Pastarasis neatkreipė į tai didelio dėmesio. 2009 m. spalio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, būnant namie su A. jai paskambino K., kuris pasiprašė užeiti į svečius, ji sutiko. K. atėjo ne vienas, buvo su jos draugu bei panele. Bendraujant K. pradėjo konfliktuoti su Artūru. Jai šis pokalbis nepatiko ir ji paprašė K. išeiti, kadangi nenorėjo, kad visa situacija išeitų iš kontrolės. Išeidamas K. pasiūlė A. eiti į lauką ir pasiaiškinti santykius. A. nesutiko ir K. išėjo. Nuo spalio mėnesio iki 2009-12-19 ji daugiau K. nematė, tik gaudavo žinutes, kurias pateikia prie apklausos. 2009-12-19 išlipus iš autobuso A. pastebėjo K. ir pirmas šį užkabino. Eidami link „Akropolio“ A. su K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, prisimindavo konfliktą, kuris įvyko spalio mėnesį. Prie „Akropolio“ K. su A. nusprendė pasiaiškinti santykius, o K. draugas K. nuėjo į vidų. Ji prašė išsiskirti, nesipykti, bet šie jos neklausė ir vis tiek nuėjo aiškintis. Ji su Š. liko stovėti 5-7 metrų atstumu, buvo pasisukus nugara (todėl visko, kas įvyko, nematė), nes irgi supyko, kad šie, nepaisydami jos prašymo, pradėjo aiškintis. Paskui ji įėjo į vidų ir kuo baigėsi K. ir A. pokalbis, nematė. Po 5 minučių grįžusi ji nei A., nei K. nerado. Tada ji paskambino A., telefonas buvo išjungtas. Paskui ji nusprendė susisiekti su Š., kuris jai pranešė, kad A. guli prie tualetų be sąmonės. Pribėgusi ji pamatė gulintį A., šalia stovėjo K., Š., apsaugos darbuotojai. K. draugo K. ji nepastebėjo. Paskui jie visi nuėjo į apsaugos postą, kur ji nuvalė A. kraują nuo ausies, atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė A. į ligoninę, ji ir Š. važiavo kartu. K. apaugos darbuotojai nuvedė į atskirą kambarį, kur šis laukė policijos pareigūnų. Jokių išorinių pažeidimų K. išvaizdoje ji nepastebėjo, pastarasis nesakė, kad kažką skauda. Paties konflikto bei muštynių ji asmeniškai nematė, viską žino tik iš to, ką prisimena A. bei papasakojo Š., kuris muštynių metu buvo netoli ir viską matė. (b. l. 54-55)
Liudytoja J. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pažįsta abu vaikinus. K. M. yra buvęs jos vaikinas, o A. B. yra jos dabartinis sužadėtinis. Išlipę iš autobuso, jie ėjo link „Akropolio“. Ėjo ji, A. B. ir Š. A. Pamatė K. M. ir jo draugą K., kurio pavardės nežino. Einant link „Akropolio“, A. ir K. kažką šnekėjo, bet tiksliai negirdėjo ką. Po to išsiskirstė ir ėjo kiekvienas atskirai. Prie pat „Akropolio“ durų įėjimo jie tęsė pokalbį, įvyko kažkoks konfliktas. Ji su Š. A. paėjo toliau, nes jai buvo neįdomu, ji labai supyko ant A., kad jis veliasi į kažkokius konfliktus. Galiausiai ji nuėjo į „Akropolį“, į parduotuvę. Išėjusi iš parduotuvės ji jau jų neberado. Bandė paskambinti, bet A. telefonas jau buvo išjungtas. Paskambino Š., jis jai pasakė, kad prie „Akropolio“ tualeto A. guli be sąmonės, kad iš ausies jam bėga kraujas ir kad K. M. jam trenkė. Ji atbėgo, pamatė, kad A. guli, prie galvos – klanas kraujo, buvo labai daug žmonių aplinkui, apsauginiai, prie apsauginių stovėjo K. M. Kai išlipo iš autobuso, ji negirdėjo, ką šnekėjo A. B. ir K. M., nes ta gatve ėjo labai daug žmonių, buvo didelis šurmulys, o ji ėjo šiek tiek toliau. Matė, kaip jie kalbėjosi, bet negirdėjo. Jie ėjo vienas šalia kito gal metro atstumu. Einant link „Akropolio“ ji nematė iš A. B. jokių veiksmų. Po to, kai išsiskyrė su kaltinamuoju, buvo kelios žinutės, kuriose jis prašė išsiskirti su A. B., siūlėsi būti atsarginiu. Žinučių buvo gan nemažai, gal kokios šešios, bet jos nėra išsaugotos. Tuo metu neatrodė, kad to reikia. Grasinantis buvo tik vienos žinutės turinys, kuris turi būti užregistruotas byloje. Tai buvo grasinimas reanimacija. Kaltinamasis neskambino, tik rašė žinutes. Tą grasinančią žinutę rašė kaltinamasis. Jos telefonas Sony Ericsson. Ta žinutė išlikusi skiltyje „juodraščiai“, o ne „gauti pranešimai“, nes ji norėjo ją ištrinti ir po to nebesigavo jos perkelti atgal. Ji ją bandė ištrinti, bet ji jai neišsitrynė, o persikėlė į juodraščius. Bet yra numeris visas, iš kurio siųsta. Ir yra visos žinutės turinys. Tiesiog užėjus į žinutę ir paspaudus nuorodą „redaguoti“ ir automatiškai grįžtant, ji išsitrina arba išsaugojama juodraštyje. Šiuo atveju ji liko juodraštyje. Negali konkrečiai pasakyti, kaip ten buvo konkrečiai prieš metus laiko. Prie pačio „Akropolio“ A. suduoto smūgio nematė. Jai atrodo, apsauginius iškvietė kažkas iš mačiusiųjų, kurie buvo šalia. Jai tai sakė Š. A., nes jis visą laiką buvo su A. B. (b. l. 159-171)
Liudytojas Š. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-19 apie 18.00 val. jis su A. B. ir J. K. atvažiavo į „Akropolį“, jis su A. buvo šiek tiek išgėrę. Išlipus stotelėje iš autobuso Nr. 7 A. pastebėjo kažkokį vaikiną, vardu K. Jis K. asmeniškai nepažįsta, tądien matė pirmą kartą. A. priėjo prie K. ir kažką šiam pasakė, po to jie trise nuėji link „Akropolio“. Eidami jie pastebėjo, kad K. eina iš paskos su draugu, paskui juos aplenkė. Priėjus prie „Akropolio“ pagrindinio įėjimo, jis pamatė rūkantį K., pastarojo draugas stovėjo prie durų. A. iškart nuėjo prie K. pasiaiškinti, o jis su J. liko stovėti atokiau, 5-7 metrų atstumu. Apie ką ten buvo kalbama, jis nežino. J. pastovėjo su juo kiek laiko, o paskui įėjo į parduotuvę. Jis liko lauke ir išgirdo, kad K. garsiai pasakė A. „šiandien gausi“, po pasakytų žodžių pastarieji išsiskyrė. Jis su A. nuėjo į vidų, kur A. jam pasakė, kad trenkė K. iš galvos į galvą. Dėl ko buvo konfliktas, jis A. neklausė, o šis jam nieko nesakė. Šiek tiek pasivaikščioję po parduotuvę jie nuėjo link tualetų, prie kurių jis pamatė, kad K. greitu judesiu sudavė A. ranka į veido sritį. Nuo minėto smūgio A. griuvo ir atsitrenkė į turėklus, pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir ausies. A. net nespėjo sureaguoti. Jis negirdėjo, kad K. tuo metu ką nors A. sakytų, tiesiog priėjo ir trenkė. Po kelių minučių jam paskambino J., teiravosi, kur jie yra. Jis J. pasakė, kas atsitiko ir ši greitai atėjo, paties konflikto ji nematė. Kai A. nugriuvo, kažkas iš aplinkinių pakvietė apsaugos darbuotojus, kurie sulaikė K. ir nuvedė jį į atskirą kambarį. A. buvo iškviesta greitoji pagalba, jis su J. palydėjo A. iki ligoninės. K. draugo, kuris atvažiavo su pastaruoju iki „Akropolio“, tuo metu, kai įvyko muštynės šalia tualeto, jis nematė. (b. l. 56-57)
Liudytojas Š. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad prie „Akropolio“ jis stovėjo ir kalbėjosi su J. Nematė, kaip trenkė A. Važiavo pirkti dovanų. Važiavo jis, A. B. ir J. K. Važiavo 7 autobusu, išlipo ir visi ėjo link „Akropolio“. Po to A. B. susitiko K. M. ir jie kažką aiškinosi, nežino, ką jie ten aiškinosi. Jis stovėjo ir kalbėjo su J. Stovėjo nuo jų gal 5-10 metrų atstumu. Nežino, dėl ko jie ten aiškinosi. Toliau K. M. nuėjo į „Akropolį“, ir jie ėjo link tualeto, nes jis norėjo į tualetą. K. staigiai atsirado, net nepastebėjo, kaip. K. išbėgo iš tualeto ir trenkė vieną smūgį. A. nukrito. A. B. K. M. trenkė, A. B. krisdamas trenkėsi galva į metalinį strypą. Pradėjo kraujas bėgti iš ausų. Kažkoks jaunas vaikinas iškvietė apsaugą, paskui jis kažkur dingo. Kai jam trenkė, jis buvo prie pat. Tiksliai neatsimena, ką sakė trenkdamas, lyg tai nieko. Po to jam dar K. M. grasino, sakė, kad ir jis gaus. Nematė, ar prieš tai A. B. trenkė K. Tik po to girdėjau. Negirdėjo, dėl ko jie lauke ginčijosi. Kai buvo iškviesta apsauga, K. M. buvo dingęs. Jis kai trenkė, iškart pabėgo. Po to jį atvedė apsauga už rankų suėmę, antrankių dar nebuvo. Nematę, negirdėjo, kaip A. B. trenkė. Prie tualeto jis jam sakė, kad susiginčijo. Jam šiaip nelabai įdomu buvo. Nieko jis negirdėjo. Po to girdėjo, kad trenkė iš galvos, bet pats to nematė. Jis pasiūlė A. nueiti į tualetą. (b. l. 159-171)
Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-19 apie 18.00 val. jis su K. M. autobusu Nr. 7 važiavo į „Akropolį“, jau autobuse pastebėjo J., A. ir šių draugą. Išlipus stotelėje prie „Akropolio“, A. pirmas užkabino K., išvadino pastarąjį necenzūriniais žodžiais. Einant link „Akropolio“ buvo apsikeitinėjama nemaloniomis frazėmis. Paskui jis su K. aplenkė minėtą trijulę ir nuėjo prie „Akropolio“ įėjimo, kur yra rūkykla, ten stovėjo ir rūkė. Po kelių minučių prie jų priėjo A. su J. bei draugu, kurio jis nepažįsta, A. su K. pradėjo žodinį konfliktą. J. bandė pastaruosius raminti, bet šie jos neklausė. Tuo momentu jis stovėjo prie „Akropolio“, o po to nuėjo į vidų, išėjo pro kitas duris ir stebėjo viską iš tolo. Jis matė, kad A. K. sudavė vieną smūgį iš galvos į galvą, po ko A. su savo draugu, kuris konflikto metu stovėjo 5-7 metrų atstumu, nuėjo į vidų, o K. liko stovėti rūkymo vietoje. Kur tuo momentu buvo J., jis nematė. Po kelių minučių jis su K. susitiko „Akropolio“ patalpose ir nusprendė nueiti į tualetą. Išeidami iš tualeto jie sutiko A. su šio dragų. Nieko nesakydamas K. staigiu judesiu sudavė A. kumščiu į veido sritį, nuo ko A. pargriuvo ir atsitrenkė į turėklus, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. A. draugas tuo momentu buvo šalia ir irgi viską matė. Jis su K. labai išsigando ir nubėgo kviesti apsaugos darbuotojus. Pribėgę apsaugos darbuotojai pastarąjį nuvedė į atskirą kambarį, kur laukė policijos pareigūnų. A. buvo iškviesta greitoji pagalba. J. pribėgo prie A. po viso konflikto. Kai K. išvežė į policijos komisariatą, jis liko „Akropolyje“. (b. l. 62-63)
Liudytojas K. L. kviečiamas į teismo posėdžius neatvyko nė karto, nors policijos pareigūnų šaukimais buvo įpareigotas atvykti į teismo posėdžius. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nutarė pripažinti, kad liudytojas K. L. vengia atvykti į teismą, ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pagarsinant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2010-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 892/10(01) nurodyta, kad A. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairėje užausinėje srityje, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, kraujas kairėje būgninėje ertmėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 28-31)
Teismas mano, kad kaltinamojo K. M. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei kita bylos medžiaga.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl suduoto smūgio ir padaryto sveikatos sutrikdymo, taip pat parodė savo poziciją dėl įvykio aplinkybių. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymai, liudytojų J. K., Š. A., K. L. parodymai, taip pat Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. padaryti sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat kita byloje surinkta medžiaga. Įvykio aplinkybės yra aiškios: K. M. 2009-12-19 apie 18.00 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, asmeninio konflikto metu tyčia trenkė A. B. vieną kartą kumščiu į veido sritį, nuo ko pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir griūdamas atsitrenkė į metalinį turėklą, taip padarydamas A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Teismas, skirdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė, VšĮ „Vilniaus m. psichikos sveikatos centras“ nesigydė, į įskaitą neįrašytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, taip pat ir į paties nukentėjusiojo elgesį bei veiksmus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vienu smūgiu, kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvūs, truko labai trumpai. Taip pat būtina įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo. Iš tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo anksčiau negu pati nusikalstama veika, būtent išlipus iš autobuso, einant link prekybos centro „Akropolis“. Bylos duomenimis, iš pradžių buvo žodinis konfliktas, kurį pradėjo nukentėjusysis, kuris jau kiek vėliau, susitikęs kaltinamąjį prie prekybos centro durų, „nusprendė pasiaiškinti santykius“, ir pirmasis rodė neigiamą iniciatyvą. Būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis pirmasis panaudojo aktyvius, su fizinės jėgos panaudojimu susijusius veiksmus, t. y. pirmas sudavė kaltinamajam smūgį galva į galvą. Teismo laiko, jog tai turi svarbią reikšmę sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Lietuvos Respublikos BK 135 str. įtvirtintas yra sunkus nusikaltimas, kurio padarymu yra kaltinamas K. M. Sankcija už šios nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta vienintelė – laivės atėmimas iki 10 metų. Galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą padarius sunkų nusikaltimą, baudžiamasis įstatymas nenumato. Nagrinėjamoje situacijoje teismas mano, jog realia ir ilgalaike laisvės atėmimo bausme šioje baudžiamojoje byloje nebūtų pasiektas teisingumas. Teismo nuomone, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, turi darbą, taip pat atsižvelgus į nusikalstamų veiksmų intensyvumą, į tai, kad sveikatos sutrikdymas padarytas vienu smūgiu, sužalojimas netiesioginis, o nuo griuvimo, taip pat atsižvelgiant į pakankamai provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus, yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, kadangi asmens izoliavimas nuo visuomenės atitinkamam laikotarpiui neleistų šioje byloje pasiekti teisingumo ir tai prieštarautų bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. kaltinamajam skirtina dviejų metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant kaltinamajam bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju A. B. ir su liudytoja J. K., bei įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, neatlygintinai išdirbti 60 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant juos išdirbti per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės mėnesius.
Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2277,68 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 37-38). Valstybinė ligonių kasa dokumentais pagrindė reikalaujamą sumą, pats kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, yra sudaręs su ligonių kasa sutartį dėl žalos privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginimo pripažįsta, žalos atlyginimą moka dalimis, todėl šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302-305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 2 metams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 5 p., uždrausti K. M. bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju A. B. ir su liudytoja J. K., bei įpareigoti jį per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos pareikštą 2277,68 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo K. M. Valstybinėms ligonių kasoms 2277,68 Lt žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.