Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. 2013-03-18 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. viešųjų darbų 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui. 2. 2013-03-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str.1d., 145 str. 1 d, 155 str. 1 d. skirta subendrinta bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui ir uždraudžiant jam 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo prisiartinti prie nukentėjusiojo A. L. bei neieškoti ryšių su juo, nesilankyti vietose, kur jis būna. 2013-05- 03 Nuteistajam D. V. bausmės, paskirtos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-03-18 baudžiamuoju įsakymu ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui ir uždrausti jam 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo (2013-04-11) prisiartinti prie nukentėjusiojo A. L. bei neieškoti ryšių su juo, nesilankyti vietose kur jis būna. Į subendrintos viešųjų darbų bausmės laiką, įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-12 iki 2013-03-13 ir nuo 2013-03-14 iki 2013-03-15 (12 valandų viešųjų darbų).

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. V. 2015 m. kovo 27 d. apie 21.00-22.00val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute Nr. 3, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. V., vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą mažametei R. V., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. kaltę pripažino iš esmės visiškai, nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, iš namų nuėjo pas brolienę, kuri gyvena tame pačiame name. Namie buvo S. V. ir jos dukra R. R. pradėjo jį varyti namo. R. pradėjo rankomis mosikuotis ir tada jis, norėdamas apsisaugoti nuo jos rankų mosikavimo, vieną kartą sudavė delnu į veido sritį. Atrodo, kad tikrai nestiprus smūgis buvo, tik norėjo, kad ji nebemosikuotų rankomis. Po to R. pradėjo verkti, mano, kad jai skaudėjo. Tada išėjo į savo butą. Dieną namuose gėrė alų su draugais. Atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė girtumą, tačiau į policijos komisariatą nevežė. Kad daro nusikalstamą veiką suprato, dėl to labai gailisi. Tai pirmas kartas, kai panaudojo smurtą R. atžvilgiu (b.l.89; 96).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad datos neprisimena, bet buvo penktadienio vakaras, apie 21-22 val., kai išvyko policijos pareigūnai, į namus atėjo dėdė D. V. ir R. Š.. Jie atėjo pasiteirauti, dėl ko buvo atvykusi policija ir dar D. atnešė mamai telefoną. Policiją buvo iškvietusi mama, nes susiginčijo su tėte. Tada ji dėdei ir Š. pasakė, kad jau vėlu ir varė iš namų. R. Š. išėjo, o dėdė nenorėjo eiti. Jis buvo girtas. Mamą kvietė dėdė, kad ji eitų pas jį gerti. Ji pradėjo šaukti, kad dėdė eitų namo, nebegertų. Dėdė pradėjo rėkti, kad tai ne jos namai ir delnu sudavė jai per kairį skruostą. Dėl šio smūgio jai skaudėjo. Po smūgio pradėjo verkti, nuėjo į savo kambarį ir paskambino tėčiui. Kai gulėjo savo kambaryje, lovoje, į kambarį atėjo mama, pradėjo priekaištauti, kam paskambino tėčiui, žadėjo išvežti į vaiknamį. Mama taip pat buvo girta. Ji pradėjo verkti, o mama pradėjo dar labiau šaipytis, pradėjo mušti. Kiek smūgių sudavė neprisimena, bet vienas smūgis buvo į nosį. Sudavė kumščiu. Kiek buvo tiksliai smūgių neprisimena, gal kokie trys. Daugiau nemušė, nes atbėgo kaimynė S. G., kuri girdėjo kas namuose vyksta. Kai atėjo S., mama nebemušė S. žadėjo iškviesti policiją, bet ją jau buvo iškvietęs tėtis. Gyvena su tėčiu, bet susitaikė su mama, jai atleido. Tai buvo pirmas kartas, kai mama mušė. Atleido ir dėdei (b.l.14).

Liudytoja S. G. parodė, kad 2015-03-27 apie 22.40 val., būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini) išgirdo, tame pačiame name gyvenančios, tik kitame bute R. V. žviegimą. Ji šaukė: „mama baik“. Iš karto nusileido į trečią butą ir pamatė, kaip S. V. prieš gulinčią dukrą R. mojuoja rankomis. Ar sudavė smūgius, nematė, kambaryje nedegė šviesa. Spėjo sušaukti: „S., ką darai“ pamatė, kaip į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Pamatė, kad R. nosis patinusi, mergaitė verkė. R. pasakė, kad mama jai sudavė smūgius. Dar prieš tai girdėjo R. V. dėdės D. V. rėkimą (b.l. 18).

Liudytoja A. R. parodė, kad 2015-03-27 dirbo oper. grupėje. Apie 22.34 val. buvo gautas telefoninis A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), pranešimas, kad jo dukrą R. V. smaugia jo brolis D. V.. Su postiniu T. U. nuvyko į įvykio vietą. Namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rasta verkianti R. V., buvo kaimynė S. G.. Kambaryje buvo S. V.. Daugiau bute jokių žmonių nebuvo. Akivaizdžiai matėsi, kad mergaitės nosis mėlyna ir patinusi. Pasiteiravus mergaitės, kas įvyko, R. V. pasakė, kad ją sumušė mama. Pastebėjo, kad jos nosis mėlyna, patinusi. Mergaitė sakė, kad mama sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį. Mergaitė sakė, kad jai skauda nosį. Mergaitės pasiteiravo, ar ją mušė dėdė, nes pranešime buvo nurodyta, kad ją muša dėdė. Mergaitė pasakė, kad dar prieš tai jai vieną kartą į veido sritį delnu sudavė dėdė D. V.. Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, mergaitė atsakė, kad ji norėjo iš namų išprašyti savo dėdę, kuris buvo akivaizdžiai girtas. Nenorėjo, kad namuose kartu girtautų jos mama. Mergaitė aiškino, kad mama supyko, kodėl ji veja iš namų savo dėdę, todėl mama pradėjo mušti ir ją. R. paaiškino, kad jai ranka į veido sritį vieną kartą sudavė dėdė, todėl telefonu paskambino savo tėčiui, kurio namuose nebuvo ir pasiskundė. S. V. nesiginčijo mušusi dukrą, paaiškino, kad sudavė jai keletą kartų į veido sritį, sakė: ,,Vežkit, kur norit, į Paketurių vaikų namus, pasilikit, man jos nebereikia“. D. V. rastas savo namuose, jam buvo nustatytas girtumas ir nurodyta, kad prisistatytų į policijos komisariatą (b.l.20).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2015-03-27 vakare, laiko tikslaus neprisimena, tarp jo ir žmonos S. buvo įvykęs konfliktas žodinis. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė pas draugą į (duomenys neskelbtini) k. Vakare, laiko tikslaus neprisimena, būnant pas draugą, į mobilų telefoną paskambino dukra R. ir pasakė, kad ją dėdė D. V. muša. Iš karto apie tai pranešė policijai. Kad būtų mušusi motina, R. tada nesakė. Motina S. V. dėl savo elgesio dukros atsiprašė, pažadėjo, kad taip daugiau nebepasikartos, dukra atleido, jokių pretenzijų motinai neturi, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti motinai su dukra susitaikius (b.l. 22).

Alkotesterio parodymais, D. V. nustatytas 1.56 promilių girtumas ( b.l.73)

2015-04-22 Kupiškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį patvirtinti 2015-04-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti prieš S. V., jai susitaikius su nukentėjusiąja R. V. (b.l. 68-69).

2014-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolas, kur nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l.4-6).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra 2015-03-27 smurtavo prieš mažametę R. V., kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo 14 metų, vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl D. V. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta iš esmės visiškai, gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. V. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kuriuo pasikėsinta į mažamečio vaiko fizinę sveikatą, suduota delnu į veido sritį, į tai, kad konflikto metu buvo neblaivus. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teistas (b.l.80-82). administracine tvarka baustas (b.l.75), nėra registruotas psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje (b.l. 96), charakterizuojamas neigiamai (b.l.78), nedirbantis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena - atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. padarymą, skirti prokurorės siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant sankcijos ribose. Kadangi baudžiamasis procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jam taikomos BK 64¹ str. nuostatos bei paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str.,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. bei paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, tai yra iki 30 (trisdešimties) parų arešto.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. V. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (taip pat ir laisvės atėmimo bausmę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.