- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- eI-2391-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05211-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Atsakovas
- G. V.
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei G. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės G. V. jai priteisti 89,54 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava). Prašyme nurodo, kad jai pavestas vietinės rinkliavos administravimas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad atsakovė nuo 2011 m. kovo 9 d. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jai vadovaujantis teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo laikotarpiu nebuvo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, todėl atsakovei skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Taigi, atsakovė, būdama nurodyto nekilnojamojo turto savininkė, už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėjusi 89,54 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. gegužės 4 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-90 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (toliau – ir Nuostatai). Nurodo, kad atsakovei pranešimai bei įspėjimai buvo siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus ir raginimus atsakovė nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad nebuvo informuota apie paslaugas, kurias, atsakovės nuomone, pareiškėja jai neteikė. Nurodo, kad nėra gavusi jokios pašto korespondencijos ar kitų laiškų su pranešimais iš komunalines ar kitas paslaugas teikiančių įmonių. Teigia, kad nėra iš pareiškėjos gavusi jokios informacijos nei apie paslaugą, nei apie mokėjimus ar skolas, nei jokių pasiūlymų sudaryti paslaugų tiekimo sutartį.
Atsakovės nuomone, pareiškėja nesiėmė reikiamų veiksmų, kad atsakovė sužinotų apie paslaugą ar mokestines prievoles.
Šalies argumentai
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose remdamasi teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nurodo, kad pareiga atsakovei mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nurodo ir tai, kad nuosavybės valdytojo, kaip savininko pareiga yra žinoti su nuosavybės teise priklausančiu objektu susijusias pareigas, įskaitant rinkliavų bei mokesčių mokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. susidariusios 89,54 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu Panevėžio rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta 2017 m. gegužės 4 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-90 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu.
Nuostatų 1 p. apibrėžia, jog dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Vietinės rinkliavos administratorius – UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 4.12 p.). Vietinės rinkliavos administratorius Nuostatų nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (Nuostatų 6 p.), apskaičiuoja vietinę rinkliavą (Nuostatų 19 p.), organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 33 p.), rengia mokėjimo pranešimus (Nuostatų 34 p.), suėjus atsiskaitymo terminams administratorius identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras (Nuostatų 51 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims. Vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios (Nuostatų 5 p.). Už mokamą Vietinę rinkliavą Vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema Panevėžio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka: mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo (arba individualaus kompostavimo priemonėmis), didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, organizuojamos pakuočių, jų atliekų, stiklo atskiro surinkimo sistemos, tekstilės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių ir kita komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra (Nuostatų 5 p.) (Punkto pakeitimai: Nr. T-245, 2020-11-05).
Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinė ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje. (Nuostatų 32 p.). Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Savivaldybės taryba: pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (Nuostatų 20.1 p.).
Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (Nuostatų 20.1 p.) (Punkto pakeitimai: Nr. T-245, 2020-11-05).
Kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 20.2 p.) Metinis Vietinės rinkliavos pastovios dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Nuostatų 23 p.). Kai naudojamasi individualiais konteineriais metinis Vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio. Atitinkamos talpos (tūrio) konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių. Kai naudojamasi kolektyviniais konteineriais metinis Vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš gyventojų skaičiaus (gyvenamosios paskirties objektams) arba nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Nuostatų 24, 25 p.). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objektų plotas yra 100 kv. m. (Nuostatų 26 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuo 2011 m. spalio 18 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), tai patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. gruodžio 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad atsakovės G. V. vardu adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas nekilnojamo turto objektas: butas. Nors atsakovė atsiliepime ir nurodo, kad nėra gavusi jokių pranešimų apie jai priklausančias įvykdyti mokestines prievoles, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše atsakovė yra nurodyta kaip nekilnojamojo turto savininkė ir todėl atsakovei tenka pareiga įvykdyti prievolę – mokėti vietinę rinkliavą.
Todėl remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis atsakovė yra laikoma vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl privalo sumokėti vietinę rinkliavą, kuri šiuo atveju atsakovei skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kadangi gyvenamajame name skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad už ginčo laikotarpį atsakovė nesumokėjo pareiškėjai 89,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad priminimas apie skolą atsakovei buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju atsakovei, kaip turto savininkei, kyla teisės aktais nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą, taigi, ir domėtis jos mokėjimu nustatyta tvarka ir terminais, todėl tai, kad pareiškėja neinformavo atsakovės apie susidariusią skolą, nepaneigia pareiškėjos pareigos mokėti ginčo rinkliavą. Dėl nurodytos priežasties, atsakovės argumentas, kad negavo pareiškėjos siųstų priminimų dėl rinkliavos sumokėjimo nėra reikšmingas šio ginčo kontekste.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti 89,54 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą už ginčo laikotarpį, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš atsakovės priteisiant nurodytą sumą.
Pareiškėja prašo priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikė dokumentus pagrindžiančius pareiškėjos patirtas 15,00 Eur išlaidas, 2021 m. gruodžio 29 d. sumokėtas advokatų profesinei bendrijai Gvildys ir partneriai „G2 LAW“ už advokato pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131? straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).Taigi, pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą.
Todėl, teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Įvertinus tai, kad skundas tenkintas, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės G. V., gim. (duomenys neskelbtini), 89,54 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt keturis euro centus ) nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Pareiškėjos UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.