Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo J. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., nubaustas 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. vasario 22 d. apie 11.34 val. Vilniuje, Geležinio Vilko – Pietario g., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas, buvo neatidus, nedavė kelio automobiliui „Mercedes Benz Viano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 109, 232 p. reikalavimus.

Skunde nurodoma ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjo Audriaus Cinino nešališkumo. Teismo posėdžio metu teismui priėmus žodinę/protokolinę nutartį, teisėjas pasakė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau dėl jos bus galima pasisakyti apeliaciniame skunde. Apelianto nuomone, šis teiginys sudaro prielaidas teigti, kad teisėjas turi išankstinę nuomonę apie šią bylą, kadangi jis, dar nebaigęs įrodymų tyrimo, priėmė sprendimą, kad J. M. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, ir kad dėl tokio nutarimo J. M. pateiks apeliacinį skundą. Nutartis, kuria buvo atmestas prašymas nusišalinti, nei traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nei jo atstovui įteikta nebuvo. Apeliantas mano, kad teisėjas nepagrįstai nenusišalino.

Teismo proceso metu buvo grubiai pažeistas teisėtumo principas. Apylinkės teismas dėl prašymo nutraukti bylą suėjus terminui privalėjo priimti rašytinę nutartį, kurią proceso dalyviai galėtų apskųsti, tačiau vietoj to buvo priimta protokolinė nutartis, kuri yra neskundžiama. Be to, nesant nutarties dėl termino nagrinėti toliau bylą pratęsimo, visi procesiniai veiksmai, atlikti po to, kai tokia nutartis turėjo būti priimta, negali būti laikomi teisėtais. Šiuo atveju teismas nepagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą, prieš tai tinkamu laiku nepriėmęs nutarties, kuria būtų pratęstas bylos nagrinėjimo laikas.

Apelianto manymu, jei nutarime asmeniui nėra paskirta galutinė bausmė, tai šis nutarimas neatitinka ATPK 286 str. 2 d. ir negali būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas yra negaliojantis, kadangi jame J. M. nėra paskirta galutinė bausmė.

Skunde pažymima, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kuriame būtų apklausta S. K., duodanti tokius parodymus, kurie nurodyti skundžiamame nutarime. Teismas nenurodė bylos lapų, kuriuose užfiksuoti minėtos liudytojos parodymai.

Dėl UAB „Bitė Lietuva“ pažymos nurodoma, kad ji kelia abejonių, kadangi ji yra pasirašyta vyresniojo vadybininko, o duomenų, kad jis galėtų pasirašinėti juridinio asmens vardu išduotas pažymas, byloje nėra. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad abonentas su tokiu telefonu numeriu atitinkamu metu buvo naudotų automobilių detalių ir autoservisų rajonuose, t. y. Vilniaus Minsko plento ir Salininkų gyvenvietės rajonuose, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, jog J. M. gyvenamoji vieta yra Salininkuose, o Minsko plentas yra už 5 minučių kelio. Prašymą iškviesti liudytoju minėtą pažymą pasirašiusį asmenį teismas atmetė, tokiu būdu neišsiaiškino jos turinio ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Apylinkės teismas J. M. pateiktą įrodymą, kad žinutė internetiniame puslapyje www.topzone.lt buvo rašyta iš stalinio kompiuterio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvertino kaip nepakankamą, argumentuojant tuo, kad nebuvo pateikti išrašai iš jo administruojamo tinklo įrenginio registro. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas nebuvo davęs nurodymo J. M. pateikti išrašus iš minėto registro. J. M. įvykdė nurodymą, kurį teismas buvo jam pateikęs, - pateikti informaciją, iš kokio IP adreso ir iš kokio įrenginio komentaras buvo parašytas. Apelianto vertinimu, teismas neaiškiai suformulavo prašymą/reikalavimą, dėl ko pateiktas įrodymas buvo įvertintas kaip nepakankamas, o tuo pačiu ir nevykdė pareigos rinkti įrodymus, kurie teisintų J. M..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. vasario 22 d. apie 11.34 val. Vilniuje, Geležinio Vilko – Pietario g., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas, buvo neatidus, nedavė kelio automobiliui „Mercedes Benz Viano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 9, 109, 232 p. reikalavimus.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tai, kad, A. Z. teigimu, jo automobilis įvykio metu stovėjo, o ne važiavo, kaip įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo protokole, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nėra įrodyta pažeidimo sudėtis. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konkrečiai nurodyta, kad susidūrimo metu automobilis „Mercedes Benz Viano“ judėjo. Pagal pažeidimo esmės formuluotę matyti, kad žodis „važiuojančiam“ pavartotas bendrąja prasme, todėl ar A. Z. vairuojamas automobilis susidūrimo metu stovėjo, ar judėjo, pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Dėl tarnybinio pranešimo (b. l. 4) pagrįstumo teismas pripažįsta, kad minėtame tarnybiniame pranešime yra klaidingai nurodyta, jog buvo užkliudytas automobilis „BMW“, tačiau akivaizdu, kad tai – rašymo apsirikimo klaida, kuri esminės įtakos J. M. kaltės klausimui neturi, o juo labiau nesudaro pagrindo abejoti eismo įvykio mechanizmo, kuris atitinka tiek A. Z. aiškinimą, tiek ir kitą bylos medžiagą, pagrįstumu.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo išvada, kad apylinkės teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą nutarimą byloje, nepagrįstai nenusišalino. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, pagrįsto pagrindo nusišalinti administracinę bylą nagrinėjęs teisėjas neturėjo, nes J. M. atstovo pareikštame pareiškime nurodyti nušalinimo pagrindai neatitiko įstatymuose numatytų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teisėjo nenusišalinimo taip pat nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendžiant nusišalinimo klausimą buvo pažeista įstatymuose įtvirtinta proceso tvarka, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė motyvuota nutartimi, kuri buvo paskelbta teismo posėdžio metu, dalyvaujant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo atstovui. Šios rūšies nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose, taikant BPK normų analogiją, neskundžiamos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas privalėjo priimti rašytinę nutartį dėl prašymo nutraukti bylą suėjus terminui, tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kaip ir teiginys, kad buvo pažeisti įstatyme numatyti terminai. Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šis terminas nagrinėjamoje byloje pažeistas nebuvo, todėl argumentai dėl bylos nagrinėjimo nepratęsus termino yra atmetami. Tai, kad įstatymas numato 30 dienų terminą, per kurį apylinkės teismas privalo pradėti nagrinėti administracinę bylą, anaiptol nereiškia, kad per šį terminą byla turi būti ir išnagrinėta.

Dėl UAB „Bitė Lietuva“ pažymos apygardos teismas nurodo, kad vien tik joje užfiksuoti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, ar J. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, ar ne, todėl teismas apeliacinio skundo argumentų dėl minėtos pažymos nenagrinėja. Pripažintina, kad skundžiamos nutarties išvada, padaryta remiantis minėtos pažymos duomenimis, jog J. M. iš karto po įvykio važiavo į naudotų automobilių detalių ir autoservisų rajonus Vilniaus Minsko plente ir Salininkuose remontuoti apgadinto automobilio, galimai yra pernelyg kategoriška, tačiau net ir pripažinus šią išvadą kaip nepagrįstą, tai J. M. kaltės nepaneigia, o juo labiau nesuponuoja išvados, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Apelianto manymu, apylinkės teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, tačiau duomenų, patvirtinančių minėtą teiginį, byloje nėra. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 55 – 51), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, tačiau jo atstovo nurodymu buvo atsisakyta duoti parodymus, kol visi liudytojai bus apklausti. Po liudytojų apklausos J. M. teismui aiškiai nurodė, kad jis atsisako duoti parodymus šioje byloje. Aplinkybė, kad bylos dokumentai buvo pagarsinti dar prieš J. M. atsisakant duoti parodymus, esminės reikšmės šiuo atveju neturi, juolab, kad prašymų/papildymų stadijoje, atsižvelgus į proceso dalyvių nuomonę, buvo nuspręsta į teismo posėdį iškviesti dar vieną liudytoją, ir bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad iki baigiamųjų kalbų apylinkės teismas uždavė klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris į juos atsakė, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neužtikrino asmens teisės duoti paaiškinimus byloje, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojos S. K. parodymai neatitinka bylos medžiagos, atmetami kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis. Skirtingai nei nurodoma skunde, liudytojos parodymai yra tinkamai užfiksuoti 2013-05-21 teismo posėdžio protokole (b.l. 55-57), tai, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyti bylos lapai, kuriuose minėti parodymai yra įtvirtinti, nesąlygoja nutarimo neteisėtumo.

Vertinant apelianto argumentus dėl galutinės nuobaudos paskyrimo, pripažintina, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje padaryta techninė rašymo klaida, nurodant pažeidėjo vardą ir pavardę. Šis rašymo apsirikimas nekeičia J. M. atžvilgiu priimto nutarimo esmės, kadangi už kiekvieną padarytą administracinį teisės pažeidimą J. M. paskirtos nuobaudos, rašymo klaida taisytina, taikant baudžiamojo proceso nuostatų analogiją, BPK 361 str. pagrindu.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. M. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje sakinyje dėl galutinės nuobaudos paskyrimo klaidingai nurodytą pažeidėjo vardą ir pavardę, nustatant, kad galutinė nuobauda paskirta ne I. R., o J. M..

Nutartis neskundžiama.