- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-30-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08890-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- S. D.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., jo įgaliotam atstovui advokatui A. V., išnagrinėjusi S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas S. D. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 11 d. 09 val. 15 min. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 6,95 km, vairuodamas transporto priemonę Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas, taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitiko dėl saugumo ir kliudė gretima juosta tiesiai važiavusią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo ir policijai nepranešė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 104, 219.1, 220 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu S. D. nepripažino padaręs teisės pažeidimus, teismui paaiškino, kad lapkričio 11 d. važiavo į Garliavą, į polikliniką atsiimti dokumentų, kad paskui galėtų važiuoti į komisiją. Važiuodamas pirmoje juostoje pastebėjo, kad R. S. automobilis parodė posūkį į kairę. Ar sukti, ar apsisukti jis norėjo, nežino. Todėl jis lėtai važiuodamas pirma juosta persirikiavo į antrą juostą ir nuvažiavo į Garliavą. Jokio kontakto su nukentėjusiojo automobiliu nejautė, ant savo automobilio jokių apgadinimų nerado.
Liudytojas R. S. parodė, kad lapkričio 11 d. jis važiavo nuo Aleksoto link Garliavos Veiverių gatve antra eile, važiavo paskui „Opel Omega“. Ją apsilenkęs, toliau judėjo antra eile, o Opel Omega vairuotojas pirma eile jį pasivijęs, bandė iš dešinio šono jį taranuoti ir kliudė jį su galine automobilio dalimi. Automobilio „Opel Omega“ vairuotojas važiavo ir nuvažiavo iš įvykio vietos, nebuvo jokios jo reakcijos.
Liudytojas M. S. parodė, kad įvykio dieną jis buvo iškviestas į įvykio vietą, kadangi įvyko eismo įvykis ir vienas iš eismo įvykio dalyvių pasišalino. Įvykio vietoje buvęs automobilio Opel vairuotojas parodė automobilių susidūrimo vaizdo įrašą, paaiškino, kad jis važiavo antra eismo juosta ir jam užkišo kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo.
Liudytojas E. I. parodė, kad buvo užregistruotas eismo įvykis, kurio vienas iš dalyvių vairavo automobilį „Opel Omega“ pasišalino iš įvykio vietos. Iš eismo įvykio vietoje likusio vairuotojo pateikto registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kaip po kontakto automobilis, važiuojantis antra eismo juosta netgi susiūbuoja, o Opel Omega po kontakto nesustoja ir padidinęs greitį nuvažiuoja. Jis automobilį „Opel Omega“ apžiūrėjo, išklausė vairuotojo paaiškinimą ir priėmė sprendimą, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasitraukė policijai nepranešęs. Apžiūrint automobilį ant kairės pusės galinio kairio sparno arkos buvo braukimo žymės, bet sparnas ir ta vieta buvo nuvalyta, nupoliruota. Tos braukimo žymės buvo padažytos šiek tiek su tos pačios spalvos dažais. Tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas apie įvykį žinojo, apgadinimus matė ir suprato.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.
Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, 2014 m. lapkričio 11 d. 9.15 val. eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus automobilinės vaizdo stebėjimo kameros įrašą, nustatyta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino transporto priemonės Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (3 b.l.). Iš eismo įvykio vietos schemos bei papildomų duomenų matyti, kad transporto priemonės Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai: dešinės pusės priekinės durys ir sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (4 b.l.). S. D. savo rašytiniame paaiškinime dėl eismo įvykių aplinkybių išdėstė, jog nenorėdamas susidurti su įžūliai važiuojančiu automobiliu kelis kartus turėjo persirikiuoti, jo automobilis buvo spaudžiamas prie šalikėlio. Susinervavęs norėjo sustoti, tačiau greta važiuojantis automobilis staiga sustojo, jis pasuko į kairę, paskui persirikiavo į antrą juostą. Priekyje važiavęs kitas automobilis pristabdė, tada jis vėl persirikiavo į pirmą juostą (6 b.l.). R. S. savo rašytiniame paaiškinime dėl eismo įvykių aplinkybių išdėstė, jog persirikiuodamas automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vengdamas susidūrimo jis įjungė garsinį signalą, sustabdyti nespėjo, o pasukti neturėjo kur (7 b.l.). Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad ant automobilio Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant galinio bamperio ir kairės pusės sparno arkos, braukimo žymės ant galinių durų apdailos. Pažeisti dažai ant galinio bamperio krašto bei galinių durų apdailos, matosi padengta naujais dažais. Išvada: automobilis dalyvavo tiriamame eismo įvykyje ir persirikiuodamas kliudė greta važiavusį automobilį (8 b.l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti transporto priemonių Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (9-18 b.l.). Iš byloje esančio vaizdo registratoriaus įrašo taip pat matyti, jog 2014 m. lapkričio 11 d. laikotarpyje nuo 09:47:33 iki 09:47:36 buvo kontaktas tarp automobilių Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 b.l.). Liudytojas R. S. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad lapkričio 11 d. jis važiavo nuo Aleksoto link Garliavos Veiverių gatve antra eile, o Opel Omega vairuotojas pirma eile jį pasivijęs, bandė iš dešinio šono taranuoti ir kliudė jį su galine automobilio dalimi. Automobilio „Opel Omega“ vairuotojas nuvažiavo iš įvykio vietos, nebuvo jokios jo reakcijos (53-54 b.l.). Liudytojas M. S. parodė, kad įvykio dieną jis buvo iškviestas į įvykio vietą, kadangi įvyko eismo įvykis ir vienas iš eismo įvykio dalyvių pasišalino. Įvykio vietoje buvęs automobilio Opel vairuotojas parodė automobilių susidūrimo vaizdo įrašą, paaiškino, kad jis važiavo antra eismo juosta ir jam užkišo kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo (51-52 b.l.). Liudytojas E. I. parodė, kad iš eismo įvykio vietoje likusio vairuotojo pateikto registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kaip po kontakto automobilis, važiuojantis antra eismo juosta netgi susiūbuoja, o Opel Omega po kontakto nesustoja ir padidinęs greitį nuvažiuoja. Apžiūrint automobilį ant kairės pusės galinio kairio sparno arkos buvo braukimo žymės, bet sparnas ir ta vieta buvo nuvalyta, nupoliruota. Tos braukimo žymės buvo padažytos šiek tiek su tos pačios spalvos dažais. Tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas apie įvykį žinojo, apgadinimus matė ir suprato (52-53 b.l.).
Teismo vertinimu, aukščiau išvardintų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad iš esmės eismo įvykis, kurio metu kontaktavo S. D. vairuojamas automobilis Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) ir R. S. vairuotas automobilis Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), įvyko S. D. pažeidus Kelių eismo taisyklių 104 p. reikalavimą, t.y. prieš persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, jis neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei, ją kliudė ir apgadino.
Taigi byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad S. D. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. D. viso proceso metu neigė jautęs kokį nors susidūrimą, kontaktą su nukentėjusiojo automobiliu ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Apklaustas teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog įvykio dieną važiavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku bei teismui paaiškino, kad lapkričio 11 d. važiavo į Garliavą, į polikliniką atsiimti dokumentų. Važiuodamas pirmoje juostoje pastebėjo, kad R. S. automobilis parodė posūkį į kairę. Todėl jis lėtai važiuodamas pirma juosta, persirikiavo į antrą juostą ir nuvažiavo į Garliavą. Jokio kontakto su nukentėjusiojo automobiliu nejautė, ant savo automobilio jokių apgadinimų nerado (30-31 b.l.). Iš byloje esančio vaizdo registratoriaus įrašo matyti, jog 2014 m. lapkričio 11 d. laikotarpyje nuo 09:47:33 iki 09:47:36 buvo kontaktas tarp automobilių Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po kontakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. vairuojamas automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), net nestabtelėjęs nuvažiuoja tolyn, jokios reakcijos iš vairuotojo nematyti. Liudytojas R. S. apklaustas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog automobilio „Opel Omega“ vairuotojas važiavo ir nuvažiavo iš įvykio vietos, nebuvo jokios jo reakcijos (54 b.l.).
Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. S. D. kviečiamas į policijos įstaigą, nuvyko aiškintis aplinkybių, geranoriškai leido atlikti automobilio apžiūrą, o teikdamas paaiškinimą neneigė minėtu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę, tačiau nurodė jokio smūgio ar susidūrimo nejutęs.
Pažymėtina, jog iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio schemos su papildomais duomenimis, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apgadinimai, esantys ant Opel Omega automobilio (braukimo žymės ant galinio bamperio ir kairės pusės sparno arkos, braukimo žymės ant galinių durų apdailos. Pažeisti dažai ant galinio bamperio krašto bei galinių durų apdailos) bei apgadinimai, esantys ant automobilio Opel Astra (dešinės pusės priekinės durys ir sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis) yra nežymūs.
Be to, pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. vairuotas automobilis įvykio dieną buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam buvo atlikta privaloma techninė apžiūra, iš byloje esančio Neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jis išduotas 2014 m. lapkričio 11 d., t.y. įvykio dieną, S. D. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog įvykio dieną važiavo dėl neįgaliojo pažymėjimo išdavimo ir įvykio metu tikrai buvo blaivus, todėl, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo jokio pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos.
Įvertinus minėtas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, kad S. D. suvokė kliudęs kitą automobilį bei sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), teismas sprendžia, kad S. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties nėra. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. D. teismo posėdžio metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros aktą kartu su fotonuotraukomis, kuriose nurodyti ant automobilio Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai ir nurodyta automobilio esama būklė, tačiau šį apžiūros aktą ir jame esančius duomenis teismas nelaiko įrodymu, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia kokias nors turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes, be to, šioje pažymoje aplinkybės nustatytos jau praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, transporto priemonės apžiūrą atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nėra ekspertai ar specialistai, todėl teismas abejoja asmenų, atlikusių transporto priemonės apžiūrą gebėjimais ir kompetencija teikti tokias išvadas ir šiais duomenimis nesivadovauja.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
S. D. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. S. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.