Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-3978-1149/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
e2YT-3978-1149/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01939-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Augustinaitė
Pareiškėjas
D. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3978-1149/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01939-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad yra E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Tėvai santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos biure. Motina E. P. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto gavo leidimą apsigyventi kooperatinės organizacijos name, gyvenamajame plote adresu (duomenys neskelbtini). Motina E. P. (duomenys neskelbtini) sumokėjo pilną buto kainą ir tapo jo savininke, (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas registre E. P. vardu ir tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos tėvas, E. P. sutuoktinis V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, būdama senyvo amžiaus, E. P. sau ir jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdė ir toliau, t. y. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti, priėmė pareiškėjos motina E. P.. Ji po sutuoktinio mirties ėmėsi naudoti visą jai ir sutuoktiniui priklausiusį ir bute buvusį turtą - baldus, namų apyvokos daiktus ir kt., prižiūrėjo turtą, juo rūpinosi, remontavo, mokėjo mokesčius. E. P. savo turimu turtu ir sutuoktiniui priklausiusia dalimi (namų apyvokos daiktais, baldais) leido naudotis ir kitiems asmenims - kartu su turto savininke gyvenusiai jos dukrai, t. y. pareiškėjai ir jos šeimai. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina E. P. mirė. Pareiškėja, kaip įpėdinė po motinos mirties, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę V. K., paduodama pareiškimą notarei apie palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja D. P. yra V. P. ir E. P. dukra. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. P., kuris mirties dieną buvo susituokęs su E. P. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos biure). Po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo E. P. nesikreipė. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad E. P. vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. P.. Pareiškėja siekia įteisinti po savo motinos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, kadangi mano, jog tėvui V. P. priklausiusią dalį bendrojoje nuosavybėje jos motina E. P. priėmė, pradėdama ją valdyti kaip savo.

5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos motina E. P. priėmė palikimą po sutuoktinio V. P. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjos motina E. P. po sutuoktinio V. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

8. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

9. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina E. P. po sutuoktinio V. P. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė