Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-6242-237/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
2-6242-237/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
M. P.
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Civilinė byla Nr. 2-6242-237/2018(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00406-2018-5)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.4.4.2.;2.3.5.2.1.;3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 16 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovei G. V., ieškovės atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nustatyti D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su jo motina, G. V., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš M. P. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį mokamas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti G. V.; nustatyti tokią M. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. P. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: M. P. gali bendrauti su savo sūnumi D. P. jam priimtinu laiku, suderinęs šį klausimą su vaiko motina G. V. prieš parą laiko iki susitikimo su sūnumi. Tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti ribojamas tik dėl vaiko sveikatos būklės, paros laiko ir paties M. P. būklės (neblaivumas); M. P. gali pasiimti savo sūnų iš jo motinos G. V. gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 18 val., be apnakvindinimo, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino ir pradėjo bendrauti 2015 metų gruodį, po mėnesio apsigyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. 2017 m. kovo 15 d. gimė sūnus D, atsakovas savo tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, sūnui buvo suteikta tėvo pavardė - P. Santykiams pašlijus, nusprendė gyventi atskirai, ieškovei buvo suteiktas socialinis būstas, kuriame nuo šių metų sausio mėnesio vidurio gyvenu su dviem mažamečiais vaikais. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas kartu su ja gyvena nuo pat gimimo, jam yra vieneri metai. Sūnus gimė neįgalus dėl nesveikų inkstų, sūnui reikalinga padidinta priežiūra, dažnai tenka vežti pas gydytojus į Kauno klinikas. Šiuo metu atsakovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisideda tik dalimi, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Ieškovė dėl vaiko priežiūros niekur nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos, išmokų vaikui, neįgalumo pensijos vaikui iki 18 metų - apie 220 Eur per mėnesį, gauna išlaikymą vyresniajam sūnui. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba. Ieškovė mano, kad atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie išlaikymo, nes jos galimybės dirbti dėl sūnaus amžiaus yra ribotos. Su atsakovu nėra aptarę ir suderinę bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, todėl prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Dėl vaiko amžiaus, ieškovė mano, kad sūnų atsakovas gali pasiimti be apnakvindinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, kad sūnus gyventų su mama ir būtų iš jo būtų priteistas 200 Eur išlaikymas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rima Bardauskienė patvirtino skyriaus išvadą, kad vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama, nes ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir pakankamos vaikui gyventi su mama.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš pažymos (b. l. 5) matyti, kad ieškovė G. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie šeimos sudėtį (b. l. 6) matyti, kad ieškovė G. V. gyvena su sūnumis: D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini) Iš gimimo įrašo (b. l. 7) matyti, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Iš pažymos dėl neįgalumo nustatymo, neįgaliojo pažymėjimo (b. l. 8-10) matyti, kad D. P. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. liepos 30 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Iš 2018 m. sausio 10 d. socialinio būsto nuomos sutarties (b. l. 11-13) matyti, kad ieškovei skirtas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie pajamas (b. l. 14) matyti, kad ieškovė gauna 64,90 Eur socialinę pašalpą, 43,70 Eur išmoką vaikui, 112 Eur šalpos neįgalumo pensiją. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo (b. l. 15) matyti, kad ieškovės sūnui T. V. priteistas išlaikymas po 73 Eur per mėnesį. Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 16) matyti, kad ieškovei suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės išvados, vaikas gyvena kartu su mama, o atsakovas kartu negyvendamas vaiko neauklėja, juo nesirūpina, neišlaiko, tai rodo jo abejingumą vaiko atžvilgiu, todėl D. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo mama G. V..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2018 metų pradžios, vaikas gyvena su ieškove, vaikas yra mažas turi neįgalumą, todėl ji negali dirbti, gyvena iš gaunamų socialinės pašalpų, išmokų vaikui. Bylos duomenimis ieškovė nuo 2018 m. sausio 10 d. gyvena socialiniame būste, ji gauna 64,90 Eur socialinę pašalpą, 43,70 Eur išmoką vaikui, 112 Eur šalpos neįgalumo pensiją, šiuo metu ieškovė augina mažametį sūnų, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos. Ieškovei iš gaunamų 220 Eur pašalpų yra labai sunku išlaikyti šeimą ir tinkamai aprūpinti sūnų. Atsakovas tik maža dalimi prisėdėdavo prie sūnaus išlaikymo, šiuo metu visai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo išlaikymui vaikui priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 200 Eur, kad galėtų patenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Atsakovas pateiktu atsiliepimu sutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu, jo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaikų pakankamą išlaikymą. Šalių vaikas šiuo metu yra mažas, jo augančiam organizmui, neabejotinai, reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos laisvalaikiui, doroviniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Vaiko būtinieji poreikiai ir specialieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Be to D. turi sveikatos problemų, jam laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. liepos 30 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, kas reikalauja papildomų išlaidų gydymui. Iš bylos duomenų matyti, kad visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaiko likimui, vaiko neaugina, jo materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinuosius poreikius, atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl tenkintinas ieškinys dėl 200 Eur kas mėnesį vaikui išlaikymui priteisimo. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaiko poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl teismų sprendimai dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios.

CK 170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Dėl siūlomos tvarkos ginčo tarp šalių nėra, todėl nustatytina ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka.

Kadangi ieškovės reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkinti, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 100 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistina 72 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokesčio, iš viso priteistina 172 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visišaki. Nustatyti D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 13 d., iki vaiko pilnametystės.

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jo motinai G. V..

Nustatyti tokią tėvo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

M. P. gali bendrauti su savo sūnumi D. P. jam priimtinu laiku, suderinęs šį klausimą su vaiko motina G. V. prieš parą laiko iki susitikimo su sūnumi. Tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti ribojamas tik dėl vaiko sveikatos būklės, paros laiko ir paties M. P. būklės (neblaivumas);

M. P. gali pasiimti savo sūnų iš jo motinos G. V. gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 18 val., be apnakvindinimo.

Priteisti iš M. P. 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš M. P. 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, teismo turėtų 5,72 Eur (penkis eurus 72 ct) pašto išlaidų, iš viso 177,72 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 72 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė