Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), registruotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, surašytas nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G., būdama registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadove, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro (toliau ir – Registras) tvarkytojui nepateikė 2018 ir 2019 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020-06-01. Šiais veiksmais (neveikimu) J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (nurodyta administracinio nusižengimo protokole). J. G. elektroniniu paštu nurodė, jog sutinka, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš tiesų yra registruota įmonės, kurios akcininkai yra užsieniečiai, vadove, tačiau šiuo metu jau dirba kitur – vaikų darželio auklėtoja; akcininkai VĮ Registrų centrui nepateikė informacijos apie jos, dirbusios pagal darbo sutartį, atstatydinimą bei vieno iš akcininkų paskelbimą administracijos vadovu, o ji neįvertino prievolės teikti finansines ataskaitas, nes darbo sutartis su ja jau buvo nutraukta. Gavusi pranešimą apie nusižengimą, finansinių ataskaitų rinkiniai buvo iš karto pateikti. Prašė skirti mažiausią galimą nuobaudą (14 b. l.).

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis nepateikė.

Byla, vadovaujantis ANK 629, 630 straipsniais, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

J. G. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos faktinės nusižengimo aplinkybės (2-3 b. l.), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad bendrovės vadove nuo 2005-03-01 yra J. G. (įregistruota 2005-08-10), 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2018-05-23 (4-8 b. l.), taip pat J. G. rašytinis paaiškinimas (14 b. l.). Iš pastarojo matyti, kad 2018 ir 2019 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai Registro tvarkytojui pateikti.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog J. G., būdama registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėdama įstatymo įtvirtintą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Registro tvarkytojui 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2019-06-01, ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2020-06-01, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl toks jos neveikimas kvalifikuotinas kaip dviejų trunkamųjų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, iš karto, kai tik sužinojo apie pažeidimą, jį ištaisė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracinėmis nuobaudomis nebausta, neteista).

Iš Lietuvos teismų praktikos matyti, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 akto redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 punktas) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgia į bylos aplinkybes, į tai, kad J. G. nevengė pateikti ataskaitų, tiesiog neįvertino teisingai aplinkybės, kad nors darbo sutartis su ja ir buvo nutraukta, tačiau formaliai ji išliko registruota įmonės vadove, tad privalėjo teikti finansinius ataskaitų rinkinius, tačiau rinkiniai nebuvo laiku pateikti, anksčiau ataskaitos buvo teikiamos laikantis įstatymo nustatytų terminų, J. G. iš karto, kai tik sužinojo, kad 2018 ir 2019 metų ataskaitos nebuvo pateiktos, jas pateikė, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytoji minimali, baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 20125646701.

Išaiškinti, kad pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai po nutarimo priėmimo sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra, pažeidėjui būtina su prašymu kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, esančią Ulonų g. 2, 109 kab., Vilniuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.