Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir I. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi I. K., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal I. K. gyvenamąją vietą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas I. K. yra tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi.

3. Teismo posėdyje I. K. prašo jos skundą tenkinti, jos gynėja adv. R.Čibirienė pritarė ginamosios prašymui, o prokurorė pasiūlė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs I. K. skundą, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė I. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2024 m. spalio 7 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2024 m. rugsėjo 26 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama I. K. tęsti stacionarinį priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad pacientės būklė nebuvo pakankamai stabili. Struktūruotoje aplinkoje agresijos skyriuje nestebima. Klinikiniame vaizde išlieka kliedesinė simptomatika, nepakankama kritika savo būklės atžvilgiu. Komisijos metu nerimastinga, įsitempusi. Kalba monologu, neatvira, gynybiška, save pateikia iš gerosios pusės. Tvirtina, kad pateko į ligoninę ne dėl savo kaltės, o dėl gydytojų, kurie neišrašė tinkamų vaistų. Emocijos neadekvačios. Mąstymas stokoja loginių ryšių, nuoseklumo. Socialinė adaptacija sutrikusi.

8. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad struktūruotoje aplinkoje pacientė rami, tačiau daugiau ją klausinėjant, pasireiškia aktyvios psichoprodukcijos reiškiniai, pacientė išsako santykio kliedesius kitų pacienčių, medicinos personalo atžvilgiu. Ji sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Bendrauja noriai, pati klausinėja dėl savo ateities, kur galėtų būti apgyvendinta, pilna įvairių lūkesčių, nori kuo greičiau iš ligoninės išeiti, linkusi manipuliuoti, kartais meluoti, nėra nuoširdi. Nuotaika lėkšta, emocijos blankokos. Linkusi į hipochondrinius, santykio kliedesius, bet elgesio aktyvi psichoprodukcija neįtakoja, skyriuje rami, nuo kitų pacienčių atsiribojusi.

9. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas apylinkės teisme vykusiame posėdyje nurodė, kad kliedesiniai sutrikimai ligos atžvilgiu sunkiai gydomi, gydymas dažnai nesikoreguoja, labai reikia laikytis gydymo režimo. Remisija nepasiekiama dėl gydymo vengimo. I. K. susirgimas rimtas, gydymas ilgas.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. K. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja surinktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Kaip matyti iš Komisijos Išvados, I. K. būklė nėra pakankamai stabili, jog jai jau būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą. I. K. emocijos neadekvačios, nuotaika lėkšta, mąstymas stokoja nuoseklumo. Ji išsako santykio kliedesius pacienčių bei medicinos personalo atžvilgiu. Nėra kritiška savo ligai, dėl to, kad pateko į ligoninę kaltina gydytojus. Yra linkusi manipuliuoti, kartais meluoti. Jos socialinė adaptacija sutrikusi. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti I. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Dar negalima daryti išvados, kad I. K. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jai galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad I. K. šis gydymas jau buvo taikytas, tačiau ji nesilaikė gydymo režimo – nesilankė pas psichiatrą, socialinius darbuotojus, psichiatrinius vaistus vartojo nereguliariai, kas lėmė jos būklės pablogėjimą, ir jis jai buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. K. liga yra rimta, jai reikalingas ilgas gydymas, reikia, jog būtų laikomasi gydymo režimo, ką, akivaizdu, šiuo atveju galima užtikrinti tik ją gydant stacionare. Gi, I. K. nesutinka su jai nustatyta diagnoze ir skiriamais vaistais, todėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas jai, nebus efektyvus. Vien tai, kad galimai būtų surastas asmuo, kuris ją prižiūrėtų, nėra pakankamas pagrindas keisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Taip pat pagrindo nesudaro ir tai, jog I. K. yra ramaus būdo, neagresyvi, nėra padariusi jokių nusižengimų, juk, kaip minėta, jos būklė dar nėra pakankamai stabili. Be kita ko, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, jog ją gydantis gydytojas, kaip ji teigia, būtų prašęs skirti jai ambulatorinį gydymą. Priešingai, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas prašė I. K. tęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Dalyvavęs teismo posėdyje, gydytojas G. I. pasiūlė tęsti I. K. gydymą stacionare.

11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

I. K., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.