- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-2133-289/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01094-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovei A. J.,
dalyvaujant atsakovo 146-osios garažų eksploatavimo bendrijos S.Dariaus ir S.Girėno g. atstovui J. L. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui 146-ajai garažų eksploatavimo bendrijai S.Dariaus ir S.Girėno g. dėl 114,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-08-01 iki 2015-03-31, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo 146-osios garažų eksploatavimo bendrijos S.Dariaus ir S.Girėno g. 114,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-08-01 iki 2015-03-31.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme (2–4 b.l.) nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Šiaulių mieste iki 2006-12-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-01-01 Šiaulių mieste pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu vienos komunalinių atliekų tonos surinkimo ir sutvarkymo rinkliavos dydžiu, dauginamu iš metinės rinkliavos mokėtojui nustatytos atliekų susikaupimo normos kiekinės išraiškos, kuri nebūtinai turi atitikti konkretaus rinkliavos mokėtojo faktišką atliekų kiekį, nes ji yra vidutinė visiems atliekų turėtojams.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnis – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 punktu. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).
Remdamasi tuo, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006-06-29 sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006-12-21 sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 punktu nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 punktu – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau tekste – ir Nuostatai) (nauja redakcija patvirtinta 2008-06-26 sprendimu Nr. T-211 bei 2009-09-24 sprendimu Nr. T-293). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt.
Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 ir 10 punktus rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 10 punktas nustato, kad pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 18, 19, 20 dalis, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1, 4 punktus, pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).
Rinkliava atsakovui kaip juridiniam asmeniui skaičiuojama pagal Nuostatų 4.4 ir 9.2 punktus bei Nuostatų priedo nustatyta tvarka pagal atsakovui nustatytos metinės atliekų susikaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką.
Nuostatų 30 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Atsakovas 146-oji garažų eksploatavimo bendrija S.Dariaus ir S.Girėno g. yra skolingas viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 114,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-08-01 iki 2015-03-31.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, „Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą“. Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininkės yra Šiaulių regiono savivaldybės, kaip tai patvirtina jos įstatų išrašas.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovė teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir nurodė, kad pareiškėjas įgaliotas skaičiuoti ir surinkti vietinę rinkliavą iš asmenų bei garažų bendrijų. Ši garažų bendrija nemoka nustatytos rinkliavos. Buvo kreiptasi į teismą. Prašo prašymą nurodytais pagrindais tenkinti. Dėl euro įvedimo parodyta kaip skaičiavo. Yra 11 boksų, norma 53 kg. Norma dauginama, verčiama į eurus ir apskaičiuota už tris mėn. 7,86 Eur. Skaičiavo už 11 boksų, pridėjo susirašinėjimą su savivaldybe. Nuo vietinės rinkliavos gali atleisti tik savivaldybė. Savivaldybė nuo rinkliavos mokesčio neatleido. Jie pažymėjo, kad turi 12 boksų, pareiškėjas skaičiavo nuo 11 boksų. Nuostatai nenumato, kad būtų skaičiuojama kas kiek kartų apeina. Rinkliava dabar yra mažiau kaip 1 Lt per mėnesį. Jei bokso savininkas išvykęs į užsienį, neįrodo, kad juo nesinaudoja kitas asmuo. Nustatyta, kad rinkliavą moka garažų bendrijos pagal susikaupimo normas. Garažų bendrijos moka pagal boksų skaičių bendrijoje. Prašo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 114,73 eurus už nurodytą laikotarpį nuo 2011-08-01. Jau buvo byla ir skaičiuojama tik nuo to laikotarpio. Remiasi skaičiuodami nuostatais, o ne pagal taisykles. Taisyklėse nustatyta, kad turi mokėti. Bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų teises ir pareigas. 2013 m. Atliekų įstatyme buvo padaryta pataisa, kad bendrijos turi mokėti. Išvykus pusei garažų savininkų mokestis bus tas pats. Teisės aktai nustato laikytis nepriklausomai, ar boksu naudojasi konkretus žmogus.
Atsakovas 105-oji garažų eksploatavimo bendrija savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad bendrija neturi atliekų, jų turi ne visi garažų savininkai – bendrijos nariai. Dalis garažų savininkų gyvena kitose vietovėse, kita dalis neturi automobilių, dar kita dalis yra deklaravę apie savo išvykimą į užsienį. Visi šie garažai yra tušti. 2008 m. gruodžio 30 d. su AB „Specializuotas transportas“ pasirašytas suderinimo aktas, kuriuo bendrija atsisakė konteinerio. Bendrijos nariai susidariusias buitines atliekas šalina savo, kaip fizinių asmenų konteineriuose. Bendrijos nariai neatsako už bendrijos įsipareigojimus, kaip bendrija neatsako už savo narių prievoles.
Atsakovo 105-osios garažų eksploatavimo bendrijos atstovas J. L. Šurmaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal taisykles ir įstatymą garažų bendrija nėra atliekų turėtoja. Butų ir garažų savininkų bendrija yra analoginiai vienetai. Butų savininkų bendrija nemoka, o garažų savininkai reikalaujami mokėti už neturimas atliekas. Kalba, kad rinkliava ta pati, nors garažų savininkų mažiau. Suderinimo aktą su spec. transportu suderino seniai. Kibirą atliekų per metus išneša į savo konteinerius. Prašo atsižvelgti, kad bendrija neturi atliekų ir neturi mokėti. Garažų savininkai pripažįsta turintys atliekų ir jie turi mokėti kaip garažų savininkai, bet ne bendrija. Nuo 2011-08-01 nemokėjo šio mokesčio. Prašo šio reikalavimo netenkinti. Taisyklių 6 punkte parašyta, kad turėtojas turi turėti atliekų. Kaip galima butų savininkų bendrijas atleisti nuo atliekų. Tai analogiška. Garažų savininkai atliekas turi ir už jas sutinka mokėti.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008-06-26 sprendimu Nr. T-211 bei 2009-09-24 sprendimu Nr. T-293, galiojanti nauja redakcija patvirtinta 2010-11-25 sprendimu Nr.T-344).
Atsakovas pagal Nuostatų 4.4 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymų (5–7, 29–30 b.l.) matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2011-08-01 iki 2015-03-31 yra 114,73 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).
Pažymėtina, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010).
Paminėtinas Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teisinis reguliavimas, pagal kurį šios sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 12, 21 d., 5, 25, 28 ir 30 str.). Pateiktas atliekų įstatymo nuostatų aiškinimas suponuoja, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010).
Akcentuotina tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir aptarta paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Aiškindamas vietinės rinkliavos ir valstybės rinkliavos santykį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vietinės rinkliavos samprata (skirtingai nuo valstybės rinkliavos) nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas. Todėl, aiškinant ją (vietinės rinkliavos sampratą) sisteminiu teisės aiškinimo būdu, darytina išvada, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka už teisę atlikti tam tikrus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie konkrečiai nurodyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, t. y. esminis vietinės rinkliavos elementas – įmokos už savivaldybės tarybos suteikiamą teisę (apibrėžtą Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d.), o ne įmokos už teikiamas paslaugas nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1333-08).
Pažymėtina, kad atsakovas pagal Nuostatų 4.4. punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl jis privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teisės aktai prievolės mokėti vietinę rinkliavą šiuo atveju nesieja su tokiomis aplinkybėmis, kaip galimybės pasinaudoti teise perduoti atliekas sudarymas ar perduodamų tvarkyti atliekų kiekis, todėl atsakovo argumentai nėra reikšmingi. Taip pat atsakovo pareigos mokėti minėtą rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi. Šiuo atveju negali būti reikšmingos ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis nevykdo jokios ūkinės veiklos, kad bendrija atliekų neturi. Nei Rinkliavų įstatymas, nei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimą reglamentuojantys Šiaulių miesto savivaldybės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio aplinkybės panaikintų pareigą mokėti šią rinkliavą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo146-osios garažų eksploatavimo bendrijos S.Dariaus ir S.Girėno g. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 114,73 Eur (vienas šimtas keturiolika Eur 73 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-08-01 iki 2015-03-31.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.