Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., Kaune, Vaidoto ir Mažosios gatvių sankryžoje, J. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Land Rover Discovery, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio Toyota Corolla Verso, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, o dalyviams nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 157; 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 3 d. vakare važiavo ir darant posūkį į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, ko pasekoje įvyko susidūrimas, dėl ko J. B. patyrė didžiulį stresą. Po susidūrimo sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjęs prie kliudyto automobilio, jo vairuotojui pasiūlė tartis. Vairuotojas delsė ir nieko J. B. nesakė. J. B. kiek palaukė ir kadangi vairuotojas su juo nebendravo, būdamas streso būsenoje ir gerai nesuvokdamas savo elgesio, iš įvykio vietos išvažiavo. Tą dieną J. B. jautėsi blogai, nes sirgo gripu, todėl nuvažiavo į vaistinę, kur nusipirko vaistų. Po to pravažiavo pro įvykio vietą, bet ten apgadinto automobilio jau nebuvo. Sekančią dieną jis dirbo, todėl dar sekančią dieną turėdamas išeiginę dieną, pats nuvyko į policiją ir pranešė apie įvykį. Mano, kad J. B. poelgiui įtakos turėjo 2015 m. pradžioje įvykęs jo namų gaisras, kurio metu žuvo jo sutuoktinė bei jo anyta, kadangi po nurodytos nelaimės jis labai daug dirbo, dėl ko buvo pervargęs, siekdamas atstatyti sudegusį namą bei jo bloga psichologinė būsena. Jei būtų skirta piniginė bauda, prašo jos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui, nes per mėnesį galėtų sumokėti ne daugiau kaip 300 Eur.

Liudytojas E. J. parodė, kad važiuojant pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį Land Rover, kuris ketino sukti į kairę. E. J. sustojo, tačiau automobilis Land Rover nestodamas, suko į kairę ir trenkėsi į E. J. vairuojamo automobilio priekį. Abu automobiliai sustojo. Prie jo priėjęs automobilio Land Rover vairuotojas ir pasiūlė „tartis“. E. J., būdamas streso būsenoje, nesuprato kaip jis norėjo „tartis“, todėl paskambino savo šeimos nariams, kurie atvažiavę, apie įvykį pranešė policijai. Tuo metu automobilio Land Rover vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), E. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val. jis vairavo nuosavą automobilį Toyota Corolla Verso, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo keleivis A. L.. Važiuodamas Vaidoto gatve, ties Mažąja gatve, E. J. pastebėjo, kad priešais atvažiuojantis automobilis lekia teisiai į jį ir ketina sukti į kairę. E. J. sustojo, o Land Rover džipas, kurio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) nė kiek nestabdęs ir nepraleidęs E. J., važiuojančio pagrindine gatve, rėžėsi į E. J. automobilio priekį. Išlipęs iš automobilio, vyriškis pasiūlė „tartis“, kad E. J. nekviestų policijos, tačiau, jam atsisakius ir iškvietus policiją, Land Rover džipo vairuotojas sėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 5), G. I. paaiškinimas (b. l. 6), J. B. paaiškinimas (b. l. 7), foto nuotraukos (b. l. 8-19), dokumentų kopijos (b. l. 20-23), eismo įvykio vietos schema (b. l. 26), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Land Rover Discovery, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – matosi braukimo žymės ant dešinės pusės priekinio žibinto (posūkis), apdailos po žibintu, priekinio bamperio, variklio dangčio, taip pat, įlinkimas ant priekinio bamperio ir suskilęs priekinis dešinės pusės žibintas (posūkis). Konstatuota, kad automobilio Land Rover Discovery, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai apgadinimai, jų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Toyota Corolla Verso, valst nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Apsauginiai lankai nuimti nuo automobilio Land Rover Discovery priekio (b. l. 27), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėjas E. J. 2015 m. gruodžio 3 d., 19.51 val. pranešė, kad gatvėje susidūrė pranešėjo automobilis Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis, kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nesutaria dėl kaltės, įtaria, kad kitos mašinos vairuotojas yra neblaivus (b. l. 28), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 22-23).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo (b. l. 4), E. J. pirminio paaiškinimo (b. l. 5) bei parodymų, duotų teismo posėdžio metu, foto nuotraukų (b. l. 8-19), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 26), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 27), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. B. pirminio paaiškinimo (b. l. 7) bei jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad 2015 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., Kaune, Vaidoto ir Mažosios gatvių sankryžoje, J. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Land Rover Discovery, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio Toyota Corolla Verso, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, apgadindamas minėtos transporto priemonės variklio dangtį, priekinį bamperį, kairės pusės apdailos groteles, priekinį sparną, kairės pusės žibintą, išmušti išbėgę skysčiai, visos detalės deformuotos ir sulankstytos.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad J. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., Kaune, Vaidoto ir Mažosios gatvių sankryžoje, J. B. vairavo transporto priemonę Land Rover Discovery, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio vietoje neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietus policijos, kaip to reikalauja KET 220 p., iš jos išvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. paaiškino, kad apgadinto automobilio vairuotojui siūlė tartis dėl eismo įvykio, norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šiam nesutikus to daryti, iš eismo įvykio vietos dėl patirto streso pasišalino. Liudytojas E. J. patvirtino, kad vairuotojas išlipo iš savo automobilio, siūlė susitarti, tačiau E. J. dėl taip pat patirto streso, nežinodamas kaip pasielgti, pakvietė į įvykio vietą atvykti savo šeimos narius, kurie atvykę iškvietė policiją. Tada J. B., nelaukęs policijos, sėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. J. B. patvirtino, jog jam E. J. nesakė, jog kvies policiją, o su juo tiesiog nebendravo ir J. B. iš įvykio vietos išvyko ne todėl, kad buvo iškviesta policija, o dėl patirto streso bei savo sunkios psichologinės būsenos. Policijos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 3 d., 19.51 val. buvo gautas pranešėjo E. J. pranešimas dėl eismo įvykio. Pajėgos į eismo įvykio vietą atvyko 20.21 val., tačiau J. B. eismo įvykio vietoje nebuvo. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad J. B. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau nepažymėjęs eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietoje nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET 220 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir tikslingai bei sąmoningai, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl kurio jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. B. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš J. B. paaiškinimo matyti, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne vengdamas atsakomybės, o veikiamas ligos, patirto streso bei savo sudėtingos psichologinės būsenos po tos pačiais metais patirtos didelės asmeninės nelaimės, t.y. gaisro, kurio metu žuvo jo sutuoktinė ir anyta. Eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, kas būtų vertinama sunkesnėmis pasekmėmis. Iš J. B. paaiškinimo matyti, kad jis praėjus keletui dienų po eismo įvykio, pats nuvyko į policiją ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį ir pasišalinimą iš jo. Nuo tyrimo pradžios savo kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nėra duomenų, kad J. B. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. B. praeityje vieną kartą baustas už KET pažeidimą, tačiau jis nebuvo šiurkštus ar itin pavojingas saugiam eismui. Jo vairavimo stažas apie 20 metų, taigi jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, J. B. asmenybę, išimtinai į jo nurodytas sunkias šeimynines aplinkybes (šeimos namo gaisrą, per kurį žuvo jo du artimi žmonės, į jo sudėtingą finansinę padėtį po patirtų didelių nuostolių), įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. B., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. B. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.). Kadangi J. B. prašo paskyrus baudą, dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties jos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, nes per mėnesį galėtų sumokėti iki 300 Eur, todėl jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 4 mėn. laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išdėstyti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudos mokėjimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį sumokant po 217 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų) baudos dalį.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.