Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 190 MGL (24 700 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdamas licencijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių „Jin Ling” su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė, apskaičiuota pagal muitinės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais yra 1 076 782 litai ir viršija 250 MGL, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir šias prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, nuostatas, tyrimo metu nenustatytiems asmenims cigaretes atgabenus į UAB „Pozitronas” priklausančią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iškrovus, jis iki 2008 m. gegužės 8 d., 11 val. 5 min. laikė cigaretes minėtoje teritorijoje stovėjusiuose automobilyje „Mercedes Benz” valts. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „Liudvita ir Ko”, priekaboje „KAESSBOHRER”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „Medukas” ir priekaboje – šaldytuve „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje B. D. individualiai įmonei. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Nuteisimo dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinomis prekėmis sąlyga yra įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo, realizavimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas pažeidė. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-219/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors apeliantas yra nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, t. y. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau reikalavimai, išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-219/2009 yra taikomi ir šiuo konkrečiu atveju.

Pažymėtina, kad LAT plenarinė sesija minėtoje byloje konstatavo, jog ,,<...> teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Tuo tarpu iš nuosprendžio matyti, kad V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį neturėdamas licenzijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 2 735 000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė 1 076 782 litai ir viršija 250 MGL ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims cigaretes atgabenus į UAB ,,Pozitronas“ priklausančią teritoriją, esančią Jonavoje, Kauno g. 81 ir iškrovus, jas laikė minėtoje teritorijoje iki 2008 m. gegužės 8 d., 11 val. 05 min. stovėjusiuose automobilyje ,,Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB ,,Liudvita ir ko“, priekaboje ,,KAESSBOHRER“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB ,,Medukas“ ir priekaboje-šaldytuve ,,SCHMITZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje B. D. individualiai įmonei.

Suprantama, jog aukščiau nurodyta nuostata yra taikoma ir BK 199² straipsnyje nurodytoms alternatyvioms veikoms. Priešingai, nei reikalauja įstatymas, teismas, nuteisdamas apeliantą nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – įgijimą: neaišku, kada, kur, iš ko, kokiomis aplinkybėmis V. P. įgijo cigaretes.

Vadinasi, šiuo atveju V. P. kaltė pasireiškė dviem atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. nurodytų prekių įgijimu ir laikymu. Tokiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai, t. y. neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip ir yra aptariamu atveju. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią veiką, nurodytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, t. y. cigarečių įgijimą ir laikymą.

Nuosprendyje konstatuojama, kad V. P. 2008 m. gegužės mėnesį neturėdamas licenzijos iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – cigaretes su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė 1 076 782 litai. Šias cigaretes V. P. laikė UAB ,,Pozitronas“ (jis yra šios bendrovės direktorius) priklausančioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) automobilyje ,,Mercedes Benz“, priekaboje ,,Kaessbohrer“ ir priekaboje šaldytuve ,,Schmitz“ iki 2008 m. gegužės 8 d. 11 val. 5 min. Kadangi nesurinkta jokių faktinių bylos duomenų apie tai, kada tiksliai, iš ko, kokioje vietoje, už kiek V. P. įsigijo paminėtas prekes, jam iš nuosprendžio šalinama neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) įgijimas, tuo pačiu panaikinama ši nuosprendžio dalis, o paliekamas tik neteisėtas jų laikymas. Taip pat iš nuosprendžio šalinami motyvai, išdėstyti 7 lapo 2 pastraipoje. Kolegija sprendžia, kad neteisėtais akcizais apmokestinamų prekių laikymo aplinkybės buvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, įvertinti byloje surinkti įrodymai ir nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo V. P. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo pagrindė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Šią išvadą kolegija daro atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir ištaisiusi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytus pažeidimus, išvardintus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartyje Nr. 2K-413/2011, kuria buvo panaikinta 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą, įvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymus ir kreipėsi su prašymu į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno apygardos prokuratūrą bei Kauno apygardos teismą dėl reikiamų dokumentų ir medžiagos, kuriuose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, išslaptinimo ir jų išrašų (be valstybės paslaptį sudarančios informacijos) pateikimo teismui. Minėtą medžiagą ir dokumentus teismas gavo ir juos aptars atsakydamas į konkrečius apeliacinio skundo argumentus. Teismas patikrino prieš V. P. panaudotų sankcionuotų operatyvių veiksmų teisėtumo aplinkybes.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, netiki apelianto teiginiais, jog jis nežinojo, kam priklausė cigaretės, surastos transporto priemonėse, kurios stovėjo jo vadovaujamos bendrovės teritorijoje (aptvertos aukšta betono tvora, saugomos ir užrakinamos nakčiai). Apeliantas mano, jog jas galėjo atvežti ir palikti laikinai saugoti patalpų nuomininkas iš Kaliningrado srities. Šią apelianto versiją visiškai ištyrė pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai atmetė.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kas, kada, kokiu transportu atvežė cigaretes ir paliko UAB ,,Pozitronas“ teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo liudytojų A. V., V. M., E. P., I. S., I. R. ir paties nuteistojo parodymais apie tai, kad minėtos cigaretės į UAB ,,Pozitronui“ priklausančią teritoriją neva buvo atgabentos naktį iš 2008 m. gegužės 7 d. į 8 d. Tokia versija buvo iškelta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atmesta kaip nepasitvirtinusi.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad jis nežinojo, kam priklausė cigaretės ,,Jin Ling“ ir kad jas atvežė ir laikinai paliko saugoti patalpų nuomininkas iš Kaliningrado srities. Anksčiau aptarti V. P. parodymai patvirtina, jog cigaretės priklausė jam pačiam. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išanalizuota ir nuosekliai aptarta V. P. iškelta versija apie tai, jog cigaretes neva atvežė ir paliko Kaliningrado srities gyventojas S. K. (S. K.). Ši versija buvo pagrįstai atmesta, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K., gim. 1968-03-11, yra miręs, mirties liudijimas išduotas 2007-10-22 Krasnoznamensko miesto CBAĮ biure (t. 4, b. l. 19-22). V. P., bandydamas pagrįsti iškeltą versiją, neva S. K. priklausanti įmonė ,,Amko Sovetsk“ buvo išsinuomojusi UAB ,,Pozitronui“ priklausančius pastatus ir pateikė 2008-04-01 sudarytą pastatų nuomos sutartį (t. 1, b. l. 105-108, 113-116). Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros (t. 3, b. l. 101) matyti, kad minėta įmonė už nuomą UAB ,,Pozitronui“ sumokėjo 2500 Lt. Tačiau įmonė ,,Amko Sovetsk“ 2008 m. balandžio mėn. negalėjo išsinuomoti UAB ,,Pozitronui“ priklausančių pastatų, kadangi dar 2007 m. gegužės 23 d. RAB ,,Amko Sovetsk“ pripažintas bankrotas ir ji likviduota (t. 4, b. l. 23). Be to, iš paminėto Interpolo Rusijos nacionalinio biuro atsakymo matyti, kad Ribotos atsakomybės bendrovė ,,Amko Sovetsk“ per 2007-2008 m. nesiuntė prekių Lietuvos firmų adresu. Vadinasi, aptarti duomenys patvirtina, jog S. K. 2008-04-01 negalėjo pasirašyti pastatų nuomos sutarties, nes jau buvo miręs, o RAB ,,Amko Sovetsk“, kurios direktoriumi buvo S. K., negalėjo vykdyti jokios veiklos 2008 m., nes dar 2007 m. buvo likviduota.

V. P. skunde nurodytu 2008 m. rugsėjo 17 d. Kauno m. VPK Kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos tarnybos raštu Nr. 20-7-S4886 (t. 2, b. l. 31, o skunde klaidingai nurodyta t. 2, b. l. 32-35) nuosprendyje nesivadovauta ir juo nebuvo grįsta jo kaltė. Nuteistasis išreiškia savo nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas šiuo raštu norėjo įrodyti cigarečių įgijimo faktą, tačiau kolegijai pašalinus iš kaltinimo ir nuosprendžio akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamų prekių – cigarečių su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė 1 076 782 litai įgijimo faktą (apie tai buvo pasisakyta anksčiau), todėl platesnis aptarimas netikslingas.

Priešingai, nei teigiama skunde, nuosprendyje yra aptarta ir bylos duomenimis paneigta V. P. versija, kad jis 2008 m. gegužės 8 d. iki pietų bendravo su S. K. ir buvo susitikę prie Tauragės miesto (nuosprendžio 6 lapas arba t. 5, b. l. 49-50). Kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad įmonė ,,Amko Sovetsk“ dar 2007 m. gegužės 23 d. buvo likviduota (t. 4, b. l. 23), o jos direktorius S. K. miręs (mirties liudijimas išduotas 2007 m. spalio 22 d. – t. 4, b. l. 19-22), todėl apeliantas nurodytą dieną jokiu būdu negalėjo susitikti su juo Tauragėje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – informacijos apie įeinančius ir išeinančius telefoninius skambučius (t. 2, b. l. 32-35), vyr. tyrėjos R. P. tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 39) matyti, jog nuteistasis 2008 m. gegužės 8 d. telefonu bendravo tik su Lietuvos Respublikoje registruotais mobiliojo ryšio abonentais. Duomenų apie tai, kad jis minėtą dieną būtų bendravęs kuriuo nors vienu iš penkių bendrovei priklausančių mobiliojo ryšio telefonų, byloje nėra. Atmetamas kaip nepasitvirtinęs apelianto teiginys, jog sudarant pastatų nuomą S. K. pateikė jam asmens pasą, nes iš byloje esančio Rusijos Federacijos piliečio S. K. paso kopijos matyti, kad paso nuorašas nebuvo patvirtintas notaro, tai tik dauginimo aparatu padaryta kopija (t. 1, b. l. 108).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų matyti, kad liudytojo E. P. parodymai buvo įvertinti atmetant nuteistojo iškeltą versiją dėl neva S. K. pastatų nuomos UAB ,,Pozitronas“ teritorijoje ir dėl pastarojo galimai atvežtų cigarečių. Kolegija liudytojo E. P. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, atmeta ir įvertina juos kaip prieštaraujančius paties E. P. parodymams, duotiems tiriant bylą. Jis tada teigė, kad naktį iš 2008 m. gegužės 7 d. į 8 d. joks pašalinis asmuo į saugomą bendrovės teritoriją nebuvo nei įėjęs, nei įvažiavęs, vartai naktį buvo užrakinti. Liudytojo E. P. pakeisti parodymai, duoti teisme, vertinami kaip siekimas padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš apkaltinamo nuosprendžio pašalinus neteisėtai laikytų cigarečių įgijimo faktą, didesnis aptarimas nereikalingas dėl sandorio inicijavimo su rusakalbiu asmeniu iš Latvijos. Ši nuosprendyje motyvuota išvada nepasitvirtino, todėl kolegija konstatuoja, kad nebuvo surinkta patikimų įrodymų dėl akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamų prekių – 273 500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su rusiškomis banderolėmis įgijimo fakto iš Latvijoje gyvenančio rusakalbio asmens.

Vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus nurodymus, apeliacinės instancijos teismas antrąkart nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, atliko įrodymų tyrimą ir patikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyviniam tyrimui atlikti. Siekiant užtikrinti išsamų baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, buvo pareikalauta Kauno apygardos prokuratūros išslaptinti ir pateikti kompetentingo pareigūno surašytus 2008 m. vasario 25 d. teikimą Nr. 02-0288KF ir 2008 m. balandžio 16 d. teikimus Nr. 02-0541KF, Nr. 02-0542KF, kurių pagrindu buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka prieš V. P. sankcionavimo. Užklausime nurodyta nesant galimybės atsiųsti teikimų, kuriuose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, buvo paprašyta pateikti šių dokumentų išrašus, kuriuose nebūtų valstybės paslaptį sudaranti informacija. Analogiškas prašymas buvo išsiųstas Kauno apygardos teismui dėl 2008 m. vasario 26 d., 2008 m. balandžio 16 d. nutarčių Nr. 318, 573, 574, kuriomis buvo sankcionuoti prieš V. ir E. P. techninių priemonių panaudojimas kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodama informacija jų naudojamais telefonų abonentais nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. ir nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. liepos 16 d. Šie prašymai buvo įvykdyti ir teismui buvo pateikti trijų Kauno apygardos prokuratūros teikimų išrašų kopijos (t. 5, b. l. 166, 169, 170) bei trys Kauno apygardos teismo iš dalies išslaptintos nutartys ,,Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (t. 5, b. l. 175-178). Be to, buvo iš dalies išslaptinti ir du Kauno miesto VPK raštai: 2008-02-22 Nr. 20-ĮS-134(KF) ir 2008-04-22 Nr. 20-ĮS-239(KF) (t. 5, b. l. 164-165, 167-168). Išvardinti Kauno miesto VPK raštai dėl teikimo naudoti technines priemones specialia tvarka, Kauno apygardos prokuratūros teikimai dėl slapto patekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuotos slapta Vytauto ir E. P. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos ir kitokio susižinojimo kontrolė bei fiksavimas rodo, jog Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) tvarka byloje gauti duomenys surinkti teisėtais būdais. OVĮ reglamentuoja operatyvinės veiklos priemonių, tarp jų – techninių priemonių panaudojimą operatyvinėje veikloje. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinta ir panaudota baudžiamajame procese. Apeliaciniame skunde yra abejojama faktinių bylos duomenų teisėtumu ir gynėjas pateikė prašymą išslaptinti minėtus duomenis, kolegija ištaisė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų klaidas ir pareikalavo prokuroro, Kauno apygardos teismo išslaptinti su techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimu susijusius dokumentus. Su aukščiau aptartais iš dalies išslaptintais dokumentais susipažino tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas. Tad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad duomenys, gauti pritaikius OVĮ, nebuvo patikrinti Baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gautus bylos duomenis, juos įvertino ir aptarė apkaltinamajame nuosprendyje. Iš liudytojo K. Č. parodymų matyti, kad buvo gauti operatyviniai duomenys, jog V. P. bendrauja su asmenimis tiesiogiai įvežančiais kontrabandines cigaretes, galimai jas superka ir saugo sandėliuose. V. P., besinaudodamas atitinkamais telefonais, organizuoja kontrabandinių cigarečių išvežimą į Vokietiją. Teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti šiuo konkrečiu atveju patvirtina Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis Kauno apygardos prokuratūros prokuroro teikimų pagrindu buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant E. ir V. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį.

Konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentas dėl šioje byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo atmetamas kaip nepasitvirtinęs, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus.

Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad byloje esančios pokalbių stenogramos yra pateiktos be operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, kuris turėjo būti surašytas OVĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš baudžiamojoje byloje esančių trijų 2009-11-09 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų (t. 4, b. l. 71-73) matyti, kad jie išties buvo surašyti ir atitinka tuo metu galiojusio OVĮ 17 straipsnio ir BPK 179 straipsnio reikalavimus. Surašant šiuos protokolus išvardinti visi duomenys, nurodyti OVĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose (OVĮ aktuali redakcija iki 2009-11-27).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad daugkartinės slaptos V. P. telefoninių pokalbių pasiklausymo šifruotės turėjo būti pridėtos prie techninių priemonių panaudojimo, atliekant tyrimo veiksmus, protokolo (OVĮ 17 str. 5 d.). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įvykio metu, t. y. 2008 m. gegužės 8 d. galiojusiame OVĮ 17 straipsnyje išvis nebuvo 5-os dalies, o šiuo metu galiojančio įstatymo minėto straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuomet negalima atskleisti įslaptintų operatyvinės veiklos metodų ir priemonių (redakcija keista 2010-06-30 įstatymu Nr. XI-964 – nuo 2010 07 20).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų telefoninių pokalbių suvestinių turinio matyti, kad juose esančiais duomenimis buvo remtasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Svarbu tai, kad telefoniniai pokalbiai buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir nuteistasis pripažino, jog įrašuose yra jo balsas (t. 5, b. l. 15-23). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. P. kaltės yra pagrįstos įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytus reikalavimus. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismas šioje byloje savo išvadas dėl V. P. kaltės grindė įrodymų visuma. Nuteistojo nurodytos versijos taip pat buvo ištirtos, įvertintos ir pagrįstai atmestos, kaip nepasitvirtinusios. Apeliaciniame skunde ginčijami įrodymai buvo vertinami kartu su kitais bylos duomenimis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija nepripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. P. nusikalstamą veiką, nesilaikė aptartų BPK reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netyrė ir nepasisakė dėl telefoninių pokalbių turinio patikimumo ir leistinumo, atmetamas kaip nepasitvirtinęs. Telefoninių pokalbių turinys buvo ištirtas teisme, buvo išklausyti įrašai ir apeliantas jų turinį paaiškino, tačiau kaip matyti iš nuosprendžio, teismas nepatikėjo jo išgalvota versija apie žuvies pirkimą – tai buvo tik priedanga kalbant apie cigaretes ,,Jin Ling“. Prieita prie išvados, jog V. P. su kitais asmenimis kalbėjo apie cigaretes ,,Jin Ling“. Tai, kad teismas surinktus byloje duomenis įvertino ne taip, kaip pageidavo V. P., nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad telefoniniai pokalbiai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamos teismo išvados, priešingai, nei teigia apeliantas, įrodymų – tiek kaltinančių, tiek teisinančių – tikrumo vertinimas paremtas objektyviais kriterijais, iš įvairių šaltinių gautos informacijos sugretinimu.

Nors apeliaciniame skunde V. P. nepateikė jokių argumentų dėl pirminės operatyvinės informacijos atliekant operatyvinius veiksmus, tačiau jo gynėjui proceso metu suabejojus, ar iš vis tokia informacija buvo, apeliacinės instancijos teismas pareikalavo Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą išslaptinti ir pateikti teismui 2008 metais surinktą pirminę operatyvinę informaciją. Prašymas buvo įvykdytas ir 2012-03-07 teisme gautas atsakymas ,,Dėl operatyvinės informacijos išslaptinimo“ (t. 5, b. l. 181), o 2012-03-19 iš dalies išslaptinti operatyvinės veiklos dokumentai Nr. 20-8/5-SB-7(S) ir Nr. 20-8/5-SB-30(S). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad ENTS vyr. tyrėjas K. Č. priėmė iš dviejų asmenų pranešimus apie tai, kad vienas iš jų pažįsta Vytą, kuris yra kažkokios transporto įmonės vadovas. Paaiškino, kad V. superka kontrabandines cigaretes, o po to krovininiu transportu veža į Vokietiją. V. gyvena (duomenys neskelbtini), naudojasi automobiliu ,,Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitas asmuo nurodė, jog V. įmonė yra Jonavoje, V. gauna kontrabandines cigaretes, tačiau brangiai, jis buvo susitikęs dėl kontrabandinių cigarečių gabenimo ir gavo Vyto du mobilių telefonų numerius. Buvo nustatyta, kad asmuo, vardu V., tai V. P.. Esant tokiems duomenims, kolegija sprendžia, kad išties buvo faktinis pagrindas operatyviniam tyrimui atlikti prieš V. P.. Taigi, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad duomenų, surinktų ne pagal BPK, patikimumas nebuvo tikrinamas: išsiaiškinta, ar buvo laikytasi įstatymų, pagal kuriuos buvo gauta pirminė operatyvinė informacija apie rengiamą sunkų nusikaltimą. Anksčiau buvo aptartos OVĮ nuostatos, kuriomis vadovaujantis prieš V. P. buvo atliekami operatyviniai veiksmai. V. P. kaltumas yra įrodytas tiek teismo įvertintais BPK nustatyta tvarka surinktais įrodymais, tiek atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme patikrinus teisinį pagrindą operatyviniam tyrimui atlikti ir surinktą pirminę operatyvinę informaciją.

Dar kartą skunde akcentuojama, jog apkaltinamajame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad cigaretes UAB ,,Pozitronas“ teritorijoje atvežė ir paliko S. K. iš Kaliningrado srities. Jau aukščiau kolegija aptarė ir pasisakė apie šią išgalvotą ir nepagrįstą versiją. Pirmosios instancijos teismas ja nepatikėjo ir atmetė, tai įvertino kaip siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. P. iškelta versija paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad schemoje prie 2008 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (duomenys neskelbtini) yra nurodytos vietos UAB ,,Pozitronas“ teritorijoje, kuriose stovėjo transporto priemonės – priekaba, priekaba šaldytuvas ir automobilis ,,Mercedes Benz“ (išsidėščiusios po visą teritoriją), jose buvo surastas labai didelis kiekis 273 500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su rusiškomis banderolėmis (t. 1, b. l. 9-15). Priešingai, nei teigia apeliantas, cigaretės buvo ne šiaip sumestos, tačiau paslėptos profesionaliai įrengtose slėptuvėse. V. P. savo versiją bandė įrodyti pastatų nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB ,,Pozitronas“ ir S. K. (t. 1, b. l. 105-107; 113-115). Iš šio sandorio turinio matyti, kad S. K. neva buvo išnuomotas 100 m² ploto angaras prekėms saugoti. Tuo tarpu cigaretės buvo surastos ne šiame angare, o lauke, t. y. bendrovės teritorijoje stovinčiose transporto priemonėse. Naivu būtų tikėti, jog Kaliningrado srityje gyvenantis S. K., paslapčia atvykęs į Jonavą su didžiuliu cigarečių kroviniu, be bendrovės žinios, be V. P., kuris nuo 2007-10-22 buvo UAB ,,Pozitronas“ direktorius (akcininko A. P. sprendimas Nr. 5 buvo pateiktas kolegijos posėdyje) sutikimo būtų sugebėjęs cigaretes paslėpti trijose transporto priemonėse, kurias buvo išsinuomavusi UAB ,,Pozitronas“.

Nuteistasis V. P., ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl cigarečių laikymo teigia, jog liudytojų K. Č., S. A., E. K., T. J. parodymai yra neobjektyvūs ir šališki. Kolegija pažymi, kad neminint visų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktines aplinkybes, nuteistojo tiesioginį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, teismas nustatė remdamasis jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sumokėti teismo paskirtą baudą, kas ir buvo padaryta (t. 3, b. l. 47, 83-89). Apelianto kaltė taip pat grindžiama liudytojų A. Venckaus, V. M., E. P., K. Č., S. A., E. K., T. J. parodymais. Liudytojų A. Venckaus, V. M. ir E. P. parodymai buvo aptarti anksčiau, todėl kolegija dabar pasisakys dėl kitų liudytojų parodymų, kuriuos ginčija apeliantas. Liudytojų T. J. (t. 4, b. l. 147-148), K. Č. (t. 4 , b. l. 144-145), S. A. (t. 4, b. l. 145-146), E. K. (t. 4, b. l. 146-147) parodymais nustatyta, jog jie, tikrindami operatyvinę informaciją, UAB ,,Pozitronas“ teritorijoje sulaikė buvusius tris asmenis, t. y. E. P., V. M. ir A. V., o po to apžiūrėjo transporto priemones: automobilio ,,Renault“ priekaboje buvo įrengta slėptuvė, kuri buvo paslėpta užkrautais padėklais; priekaboje-šaldytuve, palipus aukščiau, pamatė, kad už šaldytos žuvies sukrautos dėžės ir cigarečių blokai. Dalis cigarečių buvo po žuvimi. Patikrinus automobilį ,,Mercedes Benz“, dengtą tentu, taip pat surado cigarečių dėžes. Priekaboje-šaldytuve kai kurios dėžės buvo suplyšusios ir išmirkusios, o veikiant šaldytuvui – vėliau sušalusios. Iš slėptuvės, kuri buvo uždaryta plokšte ir prisukta varžtais, dėžes su cigaretėmis ir jų blokus ištraukė T. J.. Liudytojai patvirtino, kad originalių slėptuvių, įrengtų gamykliniu būdu, nebūna, o šiuo konkrečiu atveju matėsi, kad priekabos vidus yra trumpesnis nei išorinė dalis.

Teigti, kad liudytojų policijos darbuotojų parodymai yra prieštaringi, kolegija neturi jokio pagrindo. Kolegija nesutinka su skundo teiginiu, jog iš byloje esančios filmuotos įvykio vietos apžiūros medžiagos matyti, kad cigarečių dėžės yra kokybiškos, nesudrėkusios, žuvimi neužkrautos ir nepaslėptos. Iš bylos medžiagos ir aptartų liudytojų paaiškinimų matyti, kad tik viename automobilyje ,,Mercedes Benz“ (t. 1, b. l. 16-17) dėžės su cigaretėmis buvo sudėtos tvarkingai, jas buvo galima pamatyti iškart pakėlus tentą, tačiau atidarius automobilio ,,Renault“ priekabos duris, matosi tik suplėšytuose paketuose esanti žuvis (t. 1, b. l. 17-18), o už jos – paslėptos cigarečių dėžės (t. 1, b. l. 18). Iš fotonuotraukų Nr. 14-15, esančių t. 1, b. l. 20, matyti, kad priekaboje rasti mediniai padėklai, o juos iškrovus, t. y. priekabos priekinėje dalyje – įrengta slėptuvė, kurioje rastos cigaretės. Apžiūros metu padarytas vaizdo įrašas ir fotonuotraukos išties ne prieštarauja liudytojų duotiems parodymams, o juos tik papildo.

Apkaltinamajame nuosprendyje teismas įtikinamai motyvavo, kodėl liudytojų K. Č., S. A., E. K., T. J. parodymus laiko nuosekliais ir teisingais, kodėl remiasi liudytojų E. P., V. M., A. V. ir apelianto parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl šių liudytojų ir nuteistojo parodymus, duotus teisme, atmeta kaip nepatikimus. Šių asmenų parodymus teismas įvertino visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir atmeta apelianto argumentus dėl neleistinumo remtis liudytojų K. Č., S. A., E. K., T. J. parodymais. Vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Apelianto teiginys, jog teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus yra deklaratyvus: proceso metu V. P. ir jo gynėjas buvo aktyvūs, ne kartą pateikė prašymus, kuriuos teismas patenkino ir į teismo posėdį iškvietė liudytojus I. S., I. R., E. L., pridėjo prie bylos nuteistojo ir gynėjo pateiktus dokumentus, kurie, jų nuomone, turėjo patvirtinti versiją, kas ir kada sukrovė cigaretes į transporto priemones. Vadinasi, teismas ištyrė ne tik V. P. kaltinančius, bet ir jį teisinančius įrodymus. Įrodymų visuma, patvirtinanti V. P. kaltę, nuosprendyje aptarta ir nurodyti motyvai, kokius įrodymus ir kodėl atmeta.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), į tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo baudos paskyrimą V. P.. Baudos dydis yra didesnis nei jos vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nuosprendyje nurodyti motyvai, kodėl skiriama tokio dydžio bauda. Buvo atsižvelgta į tai, kad V. P. neteisėtai laikė įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“, kurių vertė yra 1 076 782 litai ir keliasdešimt kartų viršijo įstatymo nustatytą 250 MGL dydį. Paskirta teisinga bausmė ir ji nelaikoma per griežta, todėl švelninti nėra jokio pagrindo. Nors V. P. yra sumažinta kaltinimo apimtis (pašalinus iš nuosprendžio neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimą), tačiau pagrindo sumažinti paskirtos baudos dydį nėra pagrindo. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jam paskirta pati švelniausia bausmės rūšis, nurodyta sankcijoje – bauda. Be jos įstatyme yra numatytas ir laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdamas licenzijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Lietuvos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė yra 1 076 782 litai.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies motyvus, kurie išdėsyti 7 lapo 2 pastraipoje dėl cigarečių pirkimo: ,,<...> ne kas kitas, o būtent pats kaltinamasis V. P. inicijavo ir suorganizavo mažiausiai vieną sandorį dėl cigarečių pirkimo su rusiškai kalbančiu asmeniu iš Latvijos, įsigijo iš minėto asmens cigaretes, už jas sumokėjo, jos buvo atgabentos į jam priklausančią teritoriją <...>“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.