- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 1-274-768/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00182-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Česlovas Petronis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, virtuvėje, sudavė kumščiu vieną kartą savo žmonai K. R. į veidą, o šiai nuėjus į kambarį ir atsisėdus ant sofos, sudavė jai peilio ašmenimis į galvą, tuo padarydamas galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvas burnos gleivinėje, kirstinę žaizdą viršugalvyje - nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su žmona kartais pasipyksta. Kai žmona išgeria, ji darosi pikta ir agresyvi. 2011 m. rugsėjo 28 d., dienos bėgyje žmona vis girtėjo, pradėjo priekabiauti, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, varė jį iš namų. Apie 21 val. jis nuėjo į virtuvę pasišildyti maisto. Žmona taip pat atėjo į virtuvę ir išpylė maistą. Jis supyko ir sudavė kumščiu jai į nosį. Pradėjo bėgti kraujas ir ji nuėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko jis taip pat nuėjo į tą patį kambarį. Žmona sėdėjo ant sofos, rankoje ji laikė peilį. Jis paėmė peilį iš jos rankos. Imdamas peilį iš žmonos rankos užlaužė jos ranką, taip netyčia prakirto jai galvą. Pradėjo iš galvos bėgti kraujas, todėl liepė sūnui kviesti greitąją pagalbą.
Žmonos duoti parodymai yra neteisingi. Jis buvo blaivus, o ji girta. Vaikai pamatė jį susinervinusį, todėl ir pasakė, kad jis buvo išgėręs. Medikų išvadą skaitė. Smūgiavimo nebuvo. Jis tik norėjo iš jos rankų atimti peilį, traukė peilį iš jos rankų ir brūkštelėjo peiliu per galvą. Nepripažįsta kirtimo smūgio su peiliu. Savo poelgį vertina blogai. Daugiau nepasikartos tokie jo veiksmai.
Be kaltinamojo V. R. paaiškinimų jo kaltė grindžiama ir kitais ištirtais ir pagarsintais įrodymais:
nukentėjusiosios K. R. parodymais, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. jai grįžus namo vyras V. R. jau buvo neblaivus, miegojo. Ji tvarkėsi virtuvėje, kai atsikėlęs vyras ir priėjęs prie jos trenkė jei į nosį. Tada ji nuėjo į kitą kambarį, o V. R. iš paskos su peiliu rankoje. Priėjęs kirto peiliu jai per galvą. Tai buvo ne pjovimas peiliu, bet kirtis. Tą pačią dieną ją išvežė į ligoninę. Ji įvykį gerai prisimenu, nors jai ir buvo nustatytas 2, 3 promilės girtumas. Po to įvykio jai dažnai skauda galvą. Vyras jos neatsiprašė ir ligoninėje nelankė. Šiuo metu gyvena atskirai. Ji tą vakarą vyro iš namų nevarė. Ji negali pasakyti dėl kokios priežasties vyras taip pasielgė. Gal jį veikia girtumas, gal todėl jis taip elgiasi;
liudytojos I. R. parodymais, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. apie 21 val. buvo namuose. Namuose buvo visi. Tą dieną grįžo iš mokyklos apie 15 val., mama jau buvo neblaivi. Ji buvo savo kambaryje, girdėjo kaip mama ir tėtis barėsi. Konfliktus namuose dažnai pradeda mama. Tėtis mažiau konfliktuoja nei mama. Kai išgeria mama, ji daugiau kelia konfliktus. Prieš konfliktą tėtis šildėsi koldūnus, o mama apvertė keptuvę su koldūnais. Valgyti tuo metu nieko nebuvo paruošta. Ji praeinant pro šalį matė, kaip mama išvertė koldūnus. Gal tėtis ir buvo šiek tiek išgėręs, bet mama daugiau buvo išgėrusi. Ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mama ruošė valgyti, bet valgyti iš tiesų nebuvo padaryta. Ji kažką veikė virtuvėje, bet valgyti neruošė. Buvo savo kambaryje, girdėjo kaip mama vadina tėtį visokiais žodžiais. Ji nematė, kaip tėtis trenkė mamai peiliu. Kaip kumščiu trenkė mamai taip pat nematė. Matė mamą sėdinčią kambaryje. Jai bėgo kraujas. Tai matė einant pro šalį. Ji nežino, ar tėtis peiliu trenkė mamai. Kai mama sėdėjo ant sofos buvo kraujo. Mama sėdėjo ant galvos užsidėjusi rankšluostį ir šaukė ant tėčio. Tėtis buvo virtuvėje. Ji grasino, plūdosi. Girdėjo garsą panašų į smūgį. Mama sėdėjo, o ant stalo buvo peilis. Ji sėdėjo už nosies susiėmusi, rėkė. Ji pažiūrėjo ir vėl nuėjau į savo kambarį. Jai buvo šokas, nes daug kraujo buvo. Tėtis taip pat išsigando. Ji važiavo su mama į ligoninę. Matė žaizdą galvos šone. Po įvykio peilis liko ant stalo.
Iš 2011-12-09 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad K. R. pateikė peilį. (b.l. 13 - 15)
Iš 2011-12-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1360/11 (05) matyti, kad K. R. nustatyta galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos burnos gleivinėje, kirstinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimai padaryti aštriu, kertančių savybių bei kietais bukais daiktais smūgiavimo būdu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl nustatytų sužalojimų K. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau, nei 10 d. laikotarpiui. Galimybė susižaloti K. R. pačiai yra atmestina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis bei jų lokalizacija. (b.l. 28)
Iš 2011-12-22 Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo Nr. 5094 matyti, kad pareikštas civilinis ieškinys 2606, 36 Lt sumai. (b.l. 31-32)
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Nors V. R. neigė tyčia peiliu sudavęs smūgį, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusios K. R. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai K. R. padaryti smūgiavimo būdu.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyta V. R. veikos kvalifikacija atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - K. R., kuri yra jo sutuoktinė (LR BK 248 str. 2 d.). Ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus
ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str. 2 dalis), taip pat į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
V. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 72 - 75), nedirba. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos seniūnijos pateiktos V. R. charakteristikos matyti, kad sutuoktiniai R. dažnai girtauja, neturi nuolatinio darbo, pagrindines pajamas sudaro įvairios pašalpos ir socialinės išmokos, šeima nuo 2011-11-14 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Laikotarpiu nuo 2011-10-11 iki 2011-11-23 V. R. seniūnijoje dirbo viešųjų darbų darbininku, skirtas užduotis atlikdavo be priekaištų, klusniai vykdavo seniūnijos darbuotojų nurodymus.
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį – veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ja buvo kėsinamasi į asmens sveikatą, nusikalstamos veikos pasekmes – padarytą sveikatos sužalojimą reikėjo gydyti chirurginiu būdu, kaltės formą – veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta prieš šeimos narį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, kuris yra 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Iš bylos medžiagos bei iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. R. anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas gerai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2606,36 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų V. R. veiksmų, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
pripažinti V. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. 72² str., 75 str. 1, 2 d. 2, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 (vienerių) metų baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusios K. R. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 2606,36 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai šeši litai ir trisdešimt šeši centai) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. R.
Išieškoti iš V. R. 8, 00 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Peilį, saugomą Panevėžio r. PK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.