- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- eN2-4428-967/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42607-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2002 m. lapkričio 22 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 308, dėl atsakovo R. Č. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę-,,Č.“, nustatyti dukros M. Č. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 152 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise J. Č., nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nuo 2004 m. buvo gydomas dėl šizoefektinės psichozės tiek Italijoje, kur tuomet šeima gyveno, tiek ir vėliau Lietuvoje. Kol atsakovas vartodavo gydytojų skirtus vaistus, psichinė liga šeimyniniam gyvenimui netrukdė, atsakovas būdavo rūpestingas, dirbdavo, prisidėdavo prie šeimos gerbūvio kūrimo, tačiau atskirais bendro gyvenimo periodais vaistų vartojimą atsakovas vienaasmeniškai ir priešingai gydytojų rekomendacijoms, nutraukdavo. Tais laikotarpiais atsakovas tapdavo agresyvus, neprognozuojamas, pavojingas, vartodavo smurtą šeimoje, ieškovė ne kartą yra nukentėjusi nuo atsakovo vartoto smurto. Dėl tokio elgesio atsakovas ne kartą yra priverstinai gydytas. 2014 m. rugpjūčio mėn. šeimai grįžus gyventi į Lietuvos Respubliką, atsakovas vėl nutraukė vaistų vartojimą, o 2014 m. lapkričio 11 d. sumušė ieškovę, dėl ko Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas po šio įvykio išsikėlė iš šeimos gyvenamosios vietos, ją paliko ir išvyko, ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas neslepia aplinkybės, jog turi kitą moterį ir su ja sieja savo tolesnį gyvenimą, yra užsiminęs apie ketinimus su ja išvykti gyventi į Vokietiją. Išvardintos aplinkybės rodo, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, atsakovo elgesys šeimoje (smurtas, šeimos palikimas) sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Prašė neskirti termino susitaikymui, nes santuokos ieškovė nesitiki išsaugoti. Prašė dukros M. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi tai geriausiai atitiks pačios dukros interesus, nes atsakovas serga gana sunkia psichine liga, kuri, nevartojant vaistų, itin paūmėja ir atsakovas darosi neprognozuojamas, agresyvus bei pavojingas. Atsakovas periodiškai vaistų vartojimą nutraukia, tad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu keltų pavojų ir vaiko sveikatai. Dukra ir šiuo metu gyvena su ieškove, ieškovė ja rūpinasi, dukra ją myli bei jaučiasi saugi gyvendama su ieškove. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame bute, t.y. ieškovė gali užtikrinti saugias ir pilnavertiškas gyvenimo sąlygas dukrai. Tuo tarpu atsakovas pastovios gyvenamosios vietos neturi, ketina išviso išvykti gyventi į užsienį, tad akivaizdu, jog atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku. Siekiant išvengti ginčų ateityje, ieškovė taip pat prašė nustatyti atsakovo matymosi su dukra ir jo dalyvavimo dukros auklėjime tvarką, t.y.:
a) atsakovas R. Č. matosi su dukra M. Č. ieškovės J. Č. gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 13 val. iki 17 val. be teisės išsivežti dukrą iš Vilniaus m.; b) ieškovė J. Č. savo gyvenamojoje vietoje turi užtikrinti tinkamas sąlygas atsakovui matytis su dukra; c) ieškovė J. Č. turi teisę uždrausti atsakovui R. Č. matytis su dukra M. Č., jei kyla pagrįstų įtarimų, kad atsakovas nevartoja vaistų nuo psichinės ligos ir jo elgesys dėl to yra neadekvatus ir galintis grėsti dukros sveikatai ar gyvybei. Minimalius dukros poreikius sudaro: maitinimas - po apie 87 Eur (300 Lt)/mėn., drabužiai, avalynė - po 29 Eur (100 Lt)/mėn., išlaidos darželiui po apie 58 Eur (200 Lt)/mėn., išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto užtikrinimu (dalis komunalinių paslaugų) - mėn. po 43,44 Eur (150 Lt/mėn., vaistams, vitaminams - po apie 14,48 Eur (50 Lt)/ mėn., atostogoms, gimtadieniams ir pan. - po apie 29 Eur (100 Lt)/mėn., įvairios kitos nenumatytos išlaidos - ne mažiau, kaip po 43,44 Eur (150 Lt)/mėn. Tokiu būdu, minimalių vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį ieškovei reikia ne mažiau, kaip po 304 Eur (1050 Lt) per mėnesį. Kadangi ieškovė nesenai grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką ir nespėjo įsidarbinti pagal specialybę, šiuo metu kol kas yra bedarbė ir dukrą išlaikyti padeda tėvai. Tuo tarpu atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda. Iki palikdamas šeimą atsakovas nedirbo, ar įsidarbino po to - nėra žinoma. Todėl prašė iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti po 152 Eur (525 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka bei uzufrukto teise leidžiant jį gauti ir dukros interesais naudoti ieškovei. Ieškovė nurodė, jog nekilnojamojo turto bei automobilių šalys nėra įgiję, namų apyvokos reikmenis yra pardavę prieš kraustymąsi iš Italijos į Lietuvos Respubliką, t.y. jokio dalintino turto nėra. Neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams šalys taip pat neturi (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, t. y. nurodė, kad atsakovas R. Č. turėtų pateikti pažymą iš psichiatro apie jo psichikos sveikatos būklę, kitu atveju atsakovas neturėtų matytis su vaiku bei atsisakė reikalavimo dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais bei argumentais. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra jis. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės nesuderinamo charakterio, nes ji pastoviai ieškojo priekabių, provokavo jį. Neprieštaravo, kad dukros M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Nurodė, jog jis neturi jokių problemų su psichine sveikata ir kad dėl psichinės ligos jo elgesys yra neadekvatus ir gaili kelti grėsmę dukros sveikatai ar gyvybei. Dėl ieškovės prašomos sumos dukros išlaikymui iš esmės neprieštaravo, tačiau nurodė, jog ieškovė Italijoje gauna 730 Eur pašalpą už dukrą. Nurodė, kad santuokoje įgijo automobilį TOYOTA AVENSIS, komplektą įrankių, 4000 Eur vertės ir dažų, 800 Eur vertės, kurie liko pas ieškovę, taip pat kompiuterį ASSUS bei kitą orgtechniką, todėl šis turtas turi būti padalintas (b. l. 28-30).
Atsakovas R. Č. apie 2015 m. liepos 7 d. teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 97), tačiau teismo posėdyje nedalyvavo.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog neprieštarauja dėl nepilnametės M. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. Č., kadangi motinos namuose mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas nepilnametei dukrai užtikrintų tik minimalius, būtiniausius vaiko poreikius. Iš esmės neprieštaravo ieškovės siūlomai tėvo bendravimo su dukra tvarkai (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis serga psichine liga ir nutraukdamas gydymąsi tampa agresyvus, smurtauja ieškovės atžvilgiu, atsakovas 2014 m. lapkričio 11 d. paliko šeimą ir ja visai nesirūpina, neteikė nei jai, nei vaikui materialinio išlaikymo, be to, atsakovas turi kitą moterį ir su ja sieja tolimesnį savo gyvenimą, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas atsiliepime nesutiko, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra jis. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės nesuderinamo charakterio, nes ji pastoviai ieškojo priekabių, provokavo jį.
Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2002 m. lapkričio 22 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 308 (santuokos liudijimas AA Nr. 080129, b. l. 63). Iš byloje esančios Carlo Poma ligoninės pažymos matyti, jog atsakovas R. Č. nuo 2004 m. buvo daug kartų gydomas ligoninėje dėl šizoafektinės psichozės, jam buvo skirti reguliarūs patikrinimai Psichikos higienos centrų ambulatorijose, buvo taikytas net priverstinis gydymas: gydomas ligoninėje pacientas kliedėjo, buvo sutrikęs, agresyvus. Sąlygiško pagerėjimo laikotarpiais šeimyniniai santykiai neretai buvo sudėtingi, o darbinė veikla kėlė sunkumų dėl tarpasmeninių ryšių (b. l. 8-10). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4PK Kriminalinės policijos skyriaus raštas patvirtina, jog 2014 m. lapkričio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal J. Č. pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 11). Iš byloje pateiktos foto nuotraukos, esančios socialiniame tinkle Facebook, galima daryti išvadą, jog atsakovas R. Č. turi artimų ryšių su kita moterimi (b. l. 16). Nors atsakovas nesutiko, jog santuoka iširo dėl jo kaltės ir nurodė, kad santuokinis gyvenimas su ieškove baigėsi dėl jos nesugyvenamo būdo, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas laiko pagrįstais ieškovės teiginius, jog atsakovas periodiškai nesigydydamas psichinės ligos ir to pasekoje smurtaudamas ieškovės atžvilgiu, būdamas santuokoje su ieškove ir turėdamas kitą moterį bei palikęs šeimą nesugebėjo tinkamai rūpintis savo šeima, jos gerove, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti ištikimam, nesiilgti žiauriai su kitu sutuoktiniu bei remti šeimą tiek moraliai, tiek materialiai. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširusi, šalys jau nuo 2014 metų lapkričio 11 d. kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, atkurti buvusius šeimyninius santykius ieškovė nepageidavo ir nematė prasmės. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis nesigydydamas psichinės ligos, smurtaudamas ieškovės atžvilgiu, būdamas ieškovei neištikimas bei palikęs šeimą ir ja nesirūpindamas bei neteikdamas vaikui išlaikymo, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas.
Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė- ,,Č.“ ( CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Šalys santuokoje neįgijo bendro nekilnojamojo turto ir automobilių (b. l. 12, 13, 14). Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai kreditorių neturi, todėl nesprendžiamas turto padalinimo ir finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimai tarp šalių po santuokos nutraukimo. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pirko įrankius ir dažus bei kompiuterį, bet išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškėjo, kad ginčo tarp šalių dėl šių daiktų nebelikę (kompiuterį pirko ieškovės sesuo, kitus daiktus atsakovas pasiėmė), todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš bylos medžiagos matyti, jog M. Č., gim. 2010 m. liepos 20 d., yra ieškovės ir atsakovo dukra (b. l. 7). Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius išvadoje pasisakė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnametės interesams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove J. Č. (CK 3.59 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 152 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė sprendimo priėmimo metu niekur nedirba (b. l. 17-18), su dukra gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute ( b. l. 46), jai asmeninės nuosavybės teise nepriklauso joks turtas (b. l. 23, 24). Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog atsakovas neturi jokio turto (b. l. 21, 22), nėra duomenų ir apie jo gaunamas pajamas ar darbinę veiklą ( b. l. 19, 20). Tačiau byloje nėra duomenų ir apie priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Nors byloje nustatyta, jog atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau duomenų apie jam nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, nėra.
Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų daroma išvada, kad abiejų bylos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra lygios ir atsakovas turėtų skirti bent dalį lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti.
Pasak ieškovės, vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 304,00 Eur (1050,00 Lt). Mergaitė lanko Vilniaus rajono Grigaičių vaikų darželio pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę. M. Č. yra sveika ( b. l. 48). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalių vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 325,00 Eur. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne- tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui mažesnę sumą (152,00 Eur), kuri pripažinta minimali suma minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, jos apskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir racionalios. Nors byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos mažos pajamos arba pajamų negavimas negali būti pripažinta priežastimi neteikti vaikui išlaikymo, todėl atsakovui neteikiant nepilnamečiui vaikui išlaikymo, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šiuo atveju, atsakovas iš viso oficialiai niekur nedirba, todėl konstatuotina, jog jis kaip mažamečio vaiko tėvas neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė tinkamų priemonių gauti tokias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaikui tinkamą išlaikymą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelė socialinė riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma yra minimali, būtina minimaliausiems nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti, todėl iš atsakovo priteistina 152,00 Eur suma, užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą, nes vaikas pats užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga.
Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina - ieškove. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 8 d., išminusavus lėšas, išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Sudarius galimybę vaikams kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku: a) atsakovas R. Č. matosi su dukra M. Č. ieškovės J. Č. gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 13 val. iki 17 val. be teisės išsivežti dukrą iš Vilniaus m.; b) ieškovė J. Č. savo gyvenamojoje vietoje turi užtikrinti tinkamas sąlygas atsakovui matytis su dukra; c) jei atsakovas R. Č. nepateiks pažymos iš gydytojo apie jo psichikos sveikatos būklės adekvatumą ir galėjimą bendrauti su vaiku, jis neturi teisės matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai J. Č. tokią galimybę sudarys net ir nepateikus atitinkamos pažymos. Atsakovas atsiliepime nesutiko su tokia ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau savo bendravimo su vaiku tvarkos nepateikė.
Nors teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra minimali, tačiau atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus bei jo išsakytą nuomonę, kad pasiilgo tėčio (b. l. 48) ir kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi psichinių sveikatos problemų (b. l. 8-10), smurtavo ieškovės atžvilgiu ( b. l. 11), ir į tai, kad ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra, teismo manymu, tikslinga nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri nepažeistų abiejų vaiko tėvų ir mažamečio interesų, atsižvelgiant į jo dienos bei paros režimą. Todėl nustatytina, jog atsakovas R. Č. turi teisę bendrauti su dukra ieškovės prašoma tvarka. Teismo vertinimu, tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neleis vaikui atitolti nuo tėvo ir išlaikyti jų socialinį ryšį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 108,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 108,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą 8,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2002 m. lapkričio 22 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 308, dėl sutuoktinio R. Č. kaltės.
Ieškovei J. Č. palikti santuokinę pavardę – ,,Č.“.
Nustatyti nepilnametės dukros M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki M. Č. pilnametystės, išskaičiavus išlaikymui skirtas lėšas, išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti vaiko M. Č. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su dukra M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
a) atsakovas R. Č. matosi su dukra M. Č. ieškovės J. Č. gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 13 val. iki 17 val. be teisės išsivežti dukrą iš Vilniaus miesto;
b) ieškovė J. Č. savo gyvenamojoje vietoje turi užtikrinti tinkamas sąlygas atsakovui matytis su dukra;
c) jei atsakovas R. Č. nepateiks pažymos iš psichiatro apie jo psichikos sveikatos būklės adekvatumą ir galėjimą bendrauti su vaiku, jis neturi teisės matytis su vaiku išskyrus atvejus, kai J. Č. tokią galimybę sudarys net ir nepateikus atitinkamos pažymos.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.
Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą 8,06 Eur (aštuonis eurus ir šešis euro centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.