Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1127-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
2S-1127-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10592-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
Henkel Latvia SIA
Suinteresuotas asmuo
UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
Civilinė byla Nr. 2S-1127-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10592-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 114.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto Henkel Latvia SIA atstovo advokato R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties pagal pareiškėjo Henkel Latvia SIA atstovo advokato R. K. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, suinteresuotas asmuo – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Henkel Latvia SIA, atstovaujamas advokato R. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, prašydamas išreikalauti informaciją apie indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklamos davėją arba tarpininką t.y. pareikalauti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateiktų „Fairy“ reklamos davėjo arba tarpininko rekvizitinius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo prieš ieškinio pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui padaryti preliminarią išvadą, kad pareiškėjo teisės yra pažeistos ir, kad jis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kituose įstatymuose nurodytais būdais ruošiasi ginti pažeistas teises, kad joms apginti reikalingi prašomi išreikaulti įrodymai. Prie prašymo išreikalauti įrodymus nepateiktas pagrindas dėl kurio pareiškėjas ruošiasi ginti savo pažeistas teises. Pagal pateikto pareiškimo turinį teismas negali įsitikinti pareiškėjo prašymo pagrįstumu. Pareiškime nenurodytos aplinkybės, kad prašomi išreikalauti įrodymai neprieštarauja CPK 199 straipsnio 3 daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalis suteikia pareiškėjui galimybę teikiant ieškinį prie ieškinio pateikti prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taip pat teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant jo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas prašyme dėl įrodymų išreikalavimo nepateikia jokių aplinkybių, kurios leistų daryti preliminarią išvadą, kad pareiškėjo teisės pažeistos ir, kad joms apginti reikalingi prašomi išreiklauti įrodymai. Pareiškėjo prašyme dėl įrodymų išreikalavimo yra konkrečiai nurodyta, kad indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklama yra klaidinanti ir pažeidžianti sąžiningą konkurenciją. Indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklama nukreipta į tuos pačius vartotojus, kurie įsigyja pareiškėjo prekes, tokiu būdu ši reklama tiresiogiai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus sąžiningai konkuruoti indų ploviklių rinkoje. Indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklamoje pateikiamas testas tariamai įrodo, kad indų ploviklis „Fairy“ geriausiai šalina riebalus, tačiau reklamos pabaigoje ją apibendrinant jau nurodoma, kad indų ploviklis „Fairy“ – geriausias riebalus šalinantis indų ploviklis Lietuvoje, nors riebalų šalinimas yra tik vienas iš indų ploviklių savybių, vertintinų nustatant „geriausią indų ploviklį“. Kadangi pareiškėjas pagrįstai laiko, kad indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklama yra klaidinanti, savo pažeistų teisių gynybai jis privalo žinoti, į ką nukreipti savo reikalavimą, t.y. ieškinio atsakovą, kurio buvimo vieta įtakos bylos teismingumą. Prašomi išreikalauti indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklamos davėjo arba tarpininko duomenys pareiškėjui suteiks ieškinio pareiškimui teisme būtiną ir privalomą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas skunde kelia įrodymų išreikalavimo prieš ieškinio pareiškimą klausimą.

Civilinis procesas vyksta nuosekliai, laikantis proceso įstatyme nustatytos tvarkos ir pagal bendrą taisyklę yra pradedamas pateikiant teimso ieškinio pareiškimą. CPK įtvirtinta galimybė išimtiniais atvejais tam tikrus proceso veiksmus atlikti iki ieškinio teismui padavimo. Tokia teise asmenys gali pasinaudoti, jeigu objektyviai neturi galimybės paruoti ieškinio pareiškimo ir toliau vykdyti civilinio proceso procedūras nustatyta tvarka.

Įrodymų išreikalavimas prieš ieškinio pareiškimo teismui padavimą gali būti atliekamas, kai įrodymų negali gauti asmuo, prašantis juos išreikalauti, ir dėl to objektyviai negali surašyti ieškinio pareiškimo, todėl pareiškėjas turi nurodyti, kodėl asmuo, prašantis išreikalauti įrodymus, negali pats jų gauti ir, kad dėl to negali ginti savo teisių bendra tvarka paduodamas ieškinio pareiškimą.

Apelinatas nurodė, kad pareiškėjo teisės pažeistos klaidinančia ir sąžiningą konkurenciją pažeidžiančia indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklama ir, kad joms apginti reikalingi prašomi išreiklauti įrodymai, o būtent, duomenys apie indų ploviklio su „Fairy“ prekės ženklu reklamos davėją arba tarpininką, kuriais disponuoja suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo prieš ieškinio pareiškimą atmetė motyvuodamas tuo, kad prie prašymo išreikalauti įrodymus nepateiktas pagrindas dėl kurio pareiškėjas ruošiasi ginti savo pažeistas teises, pagal pateikto pareiškimo turinį teismas negali įsitikinti pareiškėjo prašymo pagrįstumu, be to, pareiškime nenurodytos aplinkybės, kad prašomi išreikalauti įrodymai neprieštarauja CPK 199 straipsnio 3 daliai.

Iš apelianto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo matyti, kad jis neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 dalyje įtvirtintų bendrųjų ir CPK 199 straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti preliminarią išvadą, kad pareiškėjo teisės yra pažeistos ir, kad jis civilinio proceso ar kituose įstatymuose nurodytais būdais siekia ginti pažeistas teises, kurių gynybai reikalingi prašomi išreikalauti įrodymai. Prašymas išreikalauti įrodymus yra neatsiejamas nuo ieškinio dalyko ir pagrindo, tačiau apeliantas apylinkės teismui nenurodė, kokį materialinį reikalavimą ketina reikšti atsakovui ir nenurodė, kokios aplinkybės šį reikalavimą pagrindžia (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nors apeliantas skunde teigė, kad klaidinanti indų ploviklio „Fairy“ reklama nukreipta į tuos pačius vartotojus, kurie įsigyja apelianto prekes, o klaidinančios reklamos, draudžiamos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, naudojimas gali būti kvalifikuotinas kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme, tačiau prie skundo nepateikė jokių įrodymų savo vykdomą ūkinę – komercinę veiklą ir gaminamus/platinamus produktus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nustatęs, kad apelianto prašymas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 dalyje įtvirtintų bendrųjų ar CPK 199 straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų, turėjo ir privalėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o tik po to spręsti dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo.

Tačiau įrodymų išreikalavimui prieš ieškinio pareiškimo teismui padavimą asmuo, prašantis juos išreikalauti, privalo įrodyti, kad neturėdamas ir negalėdamas gauti prašomų išreikalauti įrodymų objektyviai negali surašyti ieškinio pareiškimo. Apeliantas skunde nurodė, kad indų ploviklio „Fairy“ reklama yra klaidinanti ir pažeidžia pareiškėjo teises, tačiau neturėdamas duomenų apie reklamos davėją ar tarpininką, negali pareikšti ieškinio teismui. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, reklamos paslaugų teikėjas yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, reklamos paslaugų teikėjas atsako už įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją). Esant nurodytam įstatyminiam reguliavimui darytina išvada, kad pareiškėjas turi galimybę savo reikalavimus dėl klaidinančios reklamos nukreipti reklamos skleidėjui, kurio duomenys apeliantui yra žinomi. Teisme pateikus atsakovui - reklamos skleidėjui ieškinį, pastarasis turėtų teisę nurodyti reklamos davėją ar gamintoją, t.y. asmenį, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Teismui nustačius, kad atsakovu patrauktas netinkamas asmuo, CPK 45 straipsnis suteikia teisę pradinį atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu.

Remiantis aukščiau išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog netaikius įrodymų išreikalavimo iki ieškinio teismui padavimo, objektyviai negali surašyti ieškinio pareiškimo, todėl jo prašymas išreikalauti įrodymus netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šios bylos klausimas išspręstas iš esmės teisingai, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė