- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-194/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. D. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam R. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. gruodžio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent:
jis, 2009 m. kovo 10 d., 19 val. 8 min., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. B. ir M. Š. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai J. S. ir jai pranešus apie sūnaus patekimą į autoavariją, apgaule išviliojo iš nukentėjusios 2000 litų.
Be to, R. D. įtariamas tuo, kad jis 2008m. liepos 6 d., 10.00 val. bendrininkaudamas su V. O. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono, kurio abonento (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. M. į telefoną, kurio abonento(duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu V. G. , S. M. melagingai pranešė, jog jos tėvas autoįvykio metu sužalojo vaiką bei pareikalavo sumokėti 20 000 Lt nukentėjusiojo vaiko tėvams už tai, kad nebūtų tėvas pasodintas į kalėjimą. 2008 m. liepos 6 d. 14.30 val. V. O. atvykęs adresu, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, bei paėmęs iš nukentėjusios S. M. seifą už 400 Lt, priklausantį N. M. , kuris buvo įdėtas į bevertę rankinę ir užtiestas užvalkalu už 10 Lt, seife buvo 1900 Lt, pistoletas ME 38 Magnum 4 R gamyklinis Nr. Wi006379 už 350 Lt, pistoletas už 100 Lt, auksinė grandinėlė su kryžiuku už 1500 Lt, auksinis vyriškas žiedą su nuogos moters atvaizdu už 1000 Lt, sidabrinė grandinėlė už 400 Lt, sidabrinė grandinėlė ant rankos už 200 Lt, auksinė moteriška grandinėlė už 800 Lt, auksiniai auskarai už 300 Lt, sidabriniai auskarai už 150 Lt, N. M. ir K. M. Lietuvos Respublikos pasai, santuokos liudijimas, socialinio draudimo pažymėjimai, S. M. Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė, medžiaginė bevertė piniginė, bevertės dėžutės, viso turto už 7510 Lt, R. D. , veikdamas bendrai su V. O. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo, V. O. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, N. M. priklausantį, turtą už 7510 Lt.
Be to, R. D. įtariamas tuo, jog dalyvaudamas organizuotoje grupėje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 14 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryšio telefoną (duomenys neskelbtini)D. Š. bei prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus apie nebūtą įvykį – sūnaus padarytą eismo įvykį, po ko R. D. veikdamas vieninga tyčia nuvykęs į Korsako gatvę, netoli Žemdirbių turgaus, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apgaule pasisavino nesamos žalos atlyginimui skirtų D. Š. priklausančius 2000 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2000 litų dydžio turtinę žalą.
R. D. buvo sulaikytas 2009 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi R. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, vėliau to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. D. atžvilgiu buvo tęsiamas iki 2009 m. gruodžio 5 d.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. gruodžio 5 d.
Pratęsdamas įtariamojo R. D. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Šiaulių apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Šalies argumentai
Įtariamasis R. D. skundu nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuria suėmimo terminas jam pratęstas dar trims mėnesiams. Skunde nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą motyvuodamas baudžiamosios bylos sudėtingumu ir didele apimtimi bei, kad jis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Įtariamojo teigimu, jis niekada nesislapstė, kitoje byloje, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, tinkamai vykdė jos įpareigojimus. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kuo jis yra kaltinimas, o ne į visą bylos visumą.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nuskalstamoms veikoms. Suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau griežčiausia kardomoji priemonė ir gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis), tačiau faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie galimą asmens padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.
Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje yra faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nors kaltinamasis R. D. iš dalies neigia savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šioje proceso stadijoje įrodymai nėra vertinami.
Byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai - nukentėjusiųjų pareiškimai, apklausos protokolai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai, kuriuose atpažįstamas įtariamasis R. D. , daiktų apžiūros protokolai, kratų protokolai, pokalbių mobiliojo ryšio telefonais išklotinės bei analizės metu gauta informacija, įtariamųjų bei liudytojų parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, turintys reikšmės bylai tirti.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas R. D. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Šiaulių apygardos teismas nutartyje nurodė šio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). R. D. įtariamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu, todėl jei jo kaltė būtų įrodyta, jo atžvilgiu grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojimai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo.
Įtariamojo R. D. nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, jog neketina slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kitoje byloje, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, tinkamai vykdė jos įpareigojimus, reikšmingi nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos išimtinai kaip prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad įtariamasis ankščiau teistas net šešis kartus, jo teistumas neišnykęs, iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2008 m. gegužės 13 d., šiuo metu įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, veikiant organizuotoje grupėje, veikos buvo daromos sistemingai, turi versliškumo požymių. Būdamas laisvėje niekur nedirbo, nesimokė, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje prie šio atliekamo ikiteisminio tyrimo prijungta baudžiamoji byla Nr. 40-9-082-09, kurioje nukentėjusioji atpažino R. D. , kuriam perdavė apgaule išviliotus pinigus. Nusikaltimų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis laidžia pagrįstai manyti, jog R. D. , būdamas laisvėje gali daryti naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šie duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
Pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje yra duomenų, jog R. D. bandė paveikti vieną iš įtariamųjų. Remiantis pateikta bylos medžiaga matyti, kad įtariamasis A. S. 2009 m. rugsėjo 3 d. apklausos protokole bei pagal asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole, nurodė, jog R. D. būdamas laisvėje siekė jį paveikti, t. y. buvo atvykęs į namus bei grasino susidoroti su juo, jei jis atsisakys tęsti organizuotos grupės vykdomas nusikalstamas veikas – sukčiavimus.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis).
Nors įtariamasis skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsę, motyvuodamas baudžiamosios bylos sudėtingumu ir didele apimtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjama byla iš tikrųjų yra didelės apimties ir sudėtinga.
Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 24 punktas).
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiriamos 32 nusikalstamos veikos, padarytos skirtinguose Lietuvos miestuose, byloje apie įtarimus pranešta 20 asmenų, atliekamas didelis kiekis ir sudėtingų tyrimo veiksmų. Be to, susipažinus su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas dėl didelės ikiteisminio tyrimo veiksmų apimties. Keli ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną, nusikalstamos veikos padarytos organizuotos grupės asmenų, kurios sudėtyje yra ir įtariamasis R. D. . Atliekama sudėtinga bei didelės apimties pokalbių mobiliojo ryšio išklotinių analizė, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizė, atliekama analizė dėl galimai nusikalstamu būdu įgyto turto persiuntimo į bankų sąskaitas, kurių pagalba buvo realizuojami gauti pinigai iš nukentėjusiųjų. Šiuo metu bylos medžiagą sudaro 27 tomai ir 4 segtuvai bei atskirai kompiuterinėse laikmenose esantys duomenys.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog po R. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo ir jo terminų pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminiai tyrimo veiksmai: įtariamuoju apklausiamas R. D. , apklausinėjami kiti įtariamieji, atliekama analizė dėl nusikalstamu būdu gauto turto – piniginių lėšų persiuntimo atitinkamiems asmenims, tikslu pareikšti įtarimus pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį, grąžinti lėšas nukentėjusiesiems, nustatinėjamos 30 asmenų ir 50 banko sąskaitų bei atliekami kiti veiksmai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymima, jog Šiaulių apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas baudžiamojo proceso įstatyme numatytais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo R. D. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.