- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-257/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A.P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vyto Miliaus ir Vinco Versecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neringos žuvis“ ir atsakovo A.P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-182-370/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neringos žuvis“ ieškinį atsakovui A.P. (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei , tretysis asmuo Klaipėdos m. 4 –ojo notarų biuro notarė G.K., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Neringos žuvis“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Neringos žuvis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas, vadovaujantis CK 6.66, 6.67, 6.145 straipsniais, pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 6433, kuria ieškovas UAB ,,Neringos žuvis“ atsakovui A.P. IĮ (duomenys neskelbtini) pardavė 367,80 kv.m ploto pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją. Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą UAB ,,Neringos žuvis“ bankroto administratorius, vadovaudamasis 2005 m. rugpjūčio 19 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu, patikrino ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir nustatė, kad 2004 m. spalio 28 d. su atsakovu sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovui už 60 000 Lt parduotas pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra neteisėta, nes minėtos sutarties ieškovas neprivalėjo sudaryti, ji pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, sutarties sudarymas turėjo įtakos ieškovo nemokumui. Ieškovas sumažino savo turtą ir pablogino savo turtinę padėtį, nes turtą pardavė už 60 000 Lt, kai 2004 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis šio turto vertė buvo apie 154 000 Lt, o pagal 2005 m. spalio 3 d. atliktą preliminarų turto vertinimą, minėto turto vertė sudarė 223 000 Lt. UAB ,,Neringos žuvis“ jau sandorio sudarymo metu buvo nemoki, o sudarydama ginčijamą sutartį dar labiau pablogino savo turtinę padėtį, dėl ko įmonei buvo iškelta bankroto byla. Sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes ieškovas ir atsakovas žinojo apie ieškovo blogą turtinę padėtį, todėl parduodant nekilnojamąjį turtą už 60 000 Lt sandorio šalys suprato, jog UAB ,,Neringos žuvis“, sudarydama nuostolingą sutartį, blogina savo turtinę padėtį ir taip apriboja savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkinto iš dalies, pripažino negaliojančia 2004 m. spalio 28 šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, taikė kompensacinio pobūdžio restituciją - priteisė iš atsakovo A.P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) 94 000 Lt parduotų pastatų kainos skirtumą ieškovui BUAB „Neringos žuvis“ ir 2 820 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2004 m. gegužės 14 d. įvykusiame UAB „Neringos žuvis“ visuotiniame akcininkų susirinkime (b.l.178-179) dalyvavo atsakovas, kaip šios įmonės akcininkas (b.l. 11). Minėtame susirinkime buvo svarstoma ir tvirtinama įmonės finansinė metinė atskaitomybė už 2003 m. ir iš jos duomenų matyti, kad įmonė trumpalaikių įsipareigojimų turėjo už 620 330 Lt, o turto - tik už 439 926 Lt ( b.l.43-44), todėl teismo teigimu, jau buvo matyti, kad įmonė turi bankroto požymių. Tai patvirtina susirinkimo protokolo turinys 5 klausimu, kuriame nurodyta, jog bendrovės direktorius informavo akcininkus apie bendrovės turtinę padėtį. Todėl teismas konstatavo, kad pagrįsta ieškovo pozicija, jog įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio tokia kaina, o privalėjo atsižvelgti į kreditorių interesus ir turto kainą nustatyti pagal rinkos reikalavimus arba skelbti bankrotą. Teismas taip pat sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas nėra sąžiningas įgijėjas turto, kurio kainos nustatymo metu pats dalyvavo priimant įmonės valdymo organui sprendimą ir žinojo apie įmonės finansinę padėtį, nes pats pasirašė atitinkamo turinio protokolą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad ginčo sandoris sudarytas pažeidžiant kreditorių interesus (CK 6.66 str. 1-2 d.), todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu. Taip pat teismas nurodė, jog atsižvelgiant į byloje esančių faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, taip pat į tai, kad atsakovas galėjo turėti ir ekonominį interesą pirkti ginčo objektą, ir tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės per metus laiko nuo bankroto bylos iškėlimo (CK 6.66 str. 4 d.) turi būti ginamos tiek, kiek reikia padarytam pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.), ir konstatavo, kad yra pagrindas taikyti kompensacinio pobūdžio restitucijos būdą, tai yra iš atsakovo ieškovui priteisti kainos skirtumą, nes priešingu atveju atsakovas patirtų nepagrįstai sunkias teisines ir turtines pasekmes (CK 6.146 str., 147 str. 1 d.). Kainos skirtumą teismas nustatė atsižvelgęs į vidutinę rinkos kainą, nurodytą sutarties sudarymo metu - 154 000 Lt (b.l. 34, b.l.32 sutarties 3.1-3.2p.), nes jo teigimu, šalys nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių kitokią rinkos kainą, o ieškovo pateikta preliminari turto 223 000 Lt vertė tinkamai neįrodyta (b.l.38).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Neringos žuvis“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti, nustatant, kad restitucija taikytina natūra ieškovui grąžinant pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui grąžinant sumokėtą 60 000 Lt sumą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas, tačiau teismas parinko tokį restitucijos būdą, kuris neatkūrė šalių į iki sandorio buvusią padėtį, taip pažeisdamas ieškovo kreditorių interesus, nes priteistas piniginis ekvivalentas nėra adekvatus turto vertei, dėl ko sumažėjo kreditorių galimybės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Nors atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, tačiau teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, atsižvelgė ne į ieškovo interesus, o į nesąžiningo atsakovo interesus.
2. Teismas taikydamas restituciją pažeidė CK 6.146 straipsnį, nes nesiaiškino svarbių restitucijos taikymui aplinkybių, tai yra ar ginčijamu sandoriu perleistas turtas yra išlikęs, ar galima taikyti restituciją natūra ir pan.
3. Teismo išvada dėl kompensacinės restitucijos taikymo nepagrįsta nei tinkamu materialinės teisės normos taikymu nei byloje esančiais įrodymais. Priteisdamas skirtumą tarp sumokėtos sumos ir 2004 m. gegužės 19 d. nustatytos turto vertės, teismas pažeidė CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kuris nustato, jog kai privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Ieškovas pateikė 2005 m. spalio 3 d. preliminarią išvadą dėl ginčijama sutartimi perleisto turto vertės, tačiau teismas nepagrįstai šios išvados nelaikė leistinu įrodymu. Teismas darydamas tokią išvadą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo reikšmės neteisingam bylos išsprendimui. Turto vertė pagal 2004 m. gegužės 19 d. užfiksuotą pastato vertę nekilnojamojo turto registre, negali būti laikoma tikrąja turto rinkos verte, nes tuo metu pastatas dar nebuvo pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, sandoris dėl pastato pirkimo – pardavimo buvo sudarytas daugiau kaip po penkių mėnesių, todėl ir dėl šios aplinkybės pastato vertė buvo pakitusi. Esant abejonių dėl pastato vertės, teismas ex officio turėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.
Atsakovas A. P. IĮ (duomenys neskelbtini apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK normas reglamentuojančias actio Pauliana ir pateikia šiuos skundo argumentus:
1. Ieškovo ir atsakovo 2004 m. spalio 28 d. sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris atitiko įprastas tokiems sandoriams sąlygas, sudarytas sandoris yra atlygintinis, tai yra už nupirktą nekilnojamąjį turtą atsakovas sumokėjo ieškovui visą pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą įrodinėjo remdamasis nekilnojamojo turto kainos neatitikimu tarp kainos, nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje ir buvusios rinkoje. Šią aplinkybę ieškovas grindė 2005 m. spalio 3 d. preliminaria turto vertintojo išvada, iš kurios matyti, kad vertindamas nekilnojamąjį turtą turto vertintojas jo faktiškai neapžiūrėjo bei nenurodė jokio atlikto įvertinimo pagrindo. Be to, minėtoje išvadoje nurodyta, kad preliminarus vertinimas neatitinka vertinimo dokumentų turinio ir yra neturintis juridinės galios informacinio pobūdžio dokumentas. Ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė, nurodyta VĮ Registrų centras dokumentuose, taip pat nepagrindžia nekilnojamojo turto realios rinkos vertės konkretaus pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo atveju. Taigi ieškovas neįrodė, kokia buvo nekilnojamojo turto vertė sandorio sudarymo dieną, todėl nėra pagrindo teigti, kad sudarytas sandoris pažeidė kreditorių interesus. Konstatavus, kad byloje nėra įrodyta ir nustatyta, kokia 2004 m. spalio 28 d. buvo nekilnojamojo turto, perleisto ginčijamu sandoriu, vertė, neturi pagrindo teismo motyvas pripažinti negaliojančiu sandorį, nes įmonė neprivalėjo sudaryti sandorio tokia kaina.
2. Ieškovas nurodęs, kad šalių sudarytas ginčijamas sandoris lėmė bankroto bylos iškėlimą UAB ,,Neringos žuvis“, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ginčo sandoris buvo sudarytas 2004 m. spalio 28 d., o bankroto byla įmonei iškelta tik 2005 m. balandžio 25 d. Niekieno nenaudojamas minėta sutartimi perleistas pastatas-sandėlis neužtikrino atsakovo ūkinės komercinės veiklos. Pagal byloje esančius duomenis ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo priklausė didelės vertės nekilnojamasis turtas ir ieškovo turtas sumažėjo ne dėl ginčijamo sandorio, o dėl kitų prieš tai sudarytų sandorių. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir sprendime dėl jų nepasisakė.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes jam buvo žinoma UAB ,,Neringos žuvis“ sunki finansinė padėtis, kadangi jis dalyvavo 2004 m. gegužės 14 d. vykusiame įmonės akcininkų susirinkime, kuriame buvo tvirtinama įmonės finansinė ataskaita. Atsakovui nebuvo žinomas finansinės ataskaitos turinys, nes ataskaita nebuvo pridėta kaip priedas prie akcininkų protokolo ir buvo apsiribota tik faktiniu aplinkybių konstatavimu protokole. Be to, atsakovas nuo 1996 m. rugpjūčio 30 d. nedirba pas ieškovą, todėl negalėjo žinoti įmonės finansinės padėties.
4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2004 m. spalio 28 d. ginčijamas sandoris neprivalėjo būti sudarytas. Tačiau sutartiniuose santykiuose galioja sutarčių laisvės principas. Jeigu sandoris sudarytas esant atitinkamam jo ekonominiam – ūkiniam pagrindimui, tai nėra pagrindo teigti, kad sandorio šalys jo sudaryti neprivalėjo. Ginčijamas pastatas funkcine – eksploatacine paskirtimi yra susijęs su kitomis atsakovo turimomis patalpomis, todėl atsakovas turėjo pagrįstą ūkinį interesą pirkti pastatą. Sudarytas sandoris taip pat atitiko ir ieškovo įstatų 2.2 punkte numatytą ūkinę komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Neringos žuvis“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo A. P. IĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovas A. P. IĮ (duomenys neskelbtini atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo BUAB ,,Neringos žuvis“ apeliacinį skundą atmesti.
Bankrutuojančios UAB ,,Neringos žuvis“ apeliacinis skundas tenkintinas, A. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Neringos žuvis“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2004 m. gegužės 14 d. nutarė parduoti UAB ,,Neringos žuvis“ priklausančius sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)) Neringoje už 60 000 Lt A.P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) (179 b. l.). Šio nutarimo pagrindu UAB ,,Neringos žuvis“ 2004 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi minėtus pastatus už 60 000 Lt pardavė įmonei (duomenys neskelbtini) (32 b. l.). UAB ,,Neringos žuvis“ 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla (7 b. l.). Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas įmonės kreditorių interesus, CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu pareiškė ieškinį dėl minėtos 2004 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos natūra taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl sandorio teisėtumo
Teismas, nagrinėdamas pareikštą pagal CK 6.66 straipsnį ieškinį privalo išaiškinti: pirma, ar skolininkas sudarė sandorį, kurį sudaryti neprivalėjo; antra, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus arba, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; trečia, ar sandorį sudaręs skolininkas ir kita sandorio šalis žinojo (ar turėjo žinoti) apie kreditoriaus teisių pažeidimą, tai yra ar sandorio šalys buvo sąžiningos.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad minėtos CK 6.66 straipsnio reikalaujamos aplinkybės įrodytos.
Duomenų, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčo sandorį, nėra. Iš UAB ,,Neringos žuvis“ 2004 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad praėjusiais finansiniais metais (2003 m.) įmonė turėjo turto už 439 926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų už 620 330 Lt ir toliau (2004 m.) dirbo nuostolingai (43, 44 b. l.). Todėl tiek priimant akcininkams nutarimą dėl ginčo pastatų pardavimo, tiek juos parduodant buvo nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tai patvirtina ieškovo akcininkų 2004 m. gegužės 14 d. susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad bendrovės vadovas pripažino ir informavo akcininkus, jog įmonės veikla sustabdyta ir įmonė faktiškai nemoki, pasiūlė akcininkams parduoti turtą ir skelbti bankrotą (178, 179 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs UAB ,,Neringos žuvis“ vadovas A. E. iš esmės pripažino ir parodė, kad gauti pagal ginčijamą sutartį pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, bylos duomenis parduoto turto rinkos vertė buvo ženkliai didesnė negu pardavimo kaina (32, 34, 38 b. l.). Tai suteikia pagrindą pripažinti, kad bendrovė, būdama nemoki ir parduodama ginčo turtą, dar labiau padidino savo nemokumą.
Išdėstytos aplinkybės rodo, kad bendrovės ,,Neringos žuvis“ akcininkai ir vadovas, žinodami, kad įmonė nemoki, neiniciavo bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str.), o pardavinėjo nemokios ir neveikiančios įmonės turtą, gautais pinigais atsiskaitinėjo su pasirinktais įmonės kreditoriais ir tuo šiems kreditoriams suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius. Tokie skolininko UAB ,,Neringos žuvis“ veiksmai aiškiai pažeidė įmonės kreditorių interesus, kadangi nemokios (bankrutuojančios) įmonės atsiskaitymai su kreditoriais imperatyvai reglamentuoti Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu.
UAB ,,Neringos žuvis“ pardavė turtą pažeisdama įmonės kreditorių interesus, todėl veikė nesąžiningai. Kolegijos manymu, ginčijamo sandorio kita šalis – pirkėjas taip pat veikė nesąžiningai.
Iš UAB ,,Neringos žuvis“ akcininkų sąrašo bei 2004 m. gegužės 14 d. akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad A. P. yra UAB ,,Neringos žuvis“ akcininkas ir dalyvavo minėtame akcininkų susirinkime (pasirašė protokolą kaip įgaliotas akcininkas), todėl jam buvo žinoma, kad įmonė nemoki ir, pardavus turtą, ruošiasi kelti bankroto bylą (11, 176 b. l.). Individuali įmonė (duomenys neskelbtini) anksčiau yra pirkusi iš UAB ,,Neringos žuvis“ nekilnojamąjį turtą (70 b. l.) ir veikia toje pačioje kaip ir UAB ,,Neringos žuvis“ vietovėje, todėl A. P. buvo žinomos šios vietovės turto kainos. Pasinaudodamas sudėtinga UAB ,,Neringos žuvis“ turtine padėtimi ir tuo, kad parduodami pastatai yra greta bei, kaip A. P. paaiškino, priklausomi nuo įmonės ,,Altana“ gamybinių pastatų, pasiūlė mažesnę negu reali parduodamų pastatų kainą ir juos nupirko. Taigi A.P. sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sandorį žinodamas, kad UAB ,,Neringos žuvis“ nemoki, o pardavimas pastatų už žemesnę negu rinkos kaina dar labiau padidins įmonės nemokumą ir aiškiai pažeis UAB ,,Neringos žuvis“ kreditorių interesus. Todėl jo elgesys sudarant pastatų pirkimo-pardavimo sutartį pagrįstai pripažintas nesąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto A. P. IĮ (duomenys neskelbtini) argumentus, kad sudarydamas sandorį jis veikė sąžiningai.
Šis apeliantas vienu iš skundo argumentų nurodo tai, kad sutartiniuose santykiuose galioja sutarčių laisvės principas. Bendrovės akcininkai nutarė sudaryti ekonomiškai pagrįstą turto pardavimo sandorį, todėl, jo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad šalys neprivalėjo sandorio sudaryti. Kolegija pastebi, kad Actio Pauliana instituto taikymas betarpiškai susijęs su sutarčių laisvės ribojimu ir, kaip minėta, duomenų, kad UAB ,,Neringos žuvis“ privalėjo ginčijamą sandorį sudaryti byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiasis teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, taip pat ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-425/2002). Dėl to paminėtas apelianto argumentas nepagrįstas.
Dar vienu argumentu apeliantas A. P. įmonė nurodo tai, kad sandoris nepažeidė UAB ,,Neringos žuvis“ teisių, nes pastatus jis nupirko už šalių sutartą ir realią kainą. Kaip minėta, atsakovas A. P. žinojo, kad UAB ,,Neringos žuvis“ yra nemoki ir turto pardavimas dar labiau sumažins šios įmonės mokumą bei sumažins galimybę įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nors byloje nėra tikslių duomenų, kokia buvo pastatų reali rinkos kaina jų pardavimo metu, tačiau iš esamų duomenų (turto registro įmonės 2004 m. lapkričio 11 d. duomenimis pastatų vidutinė rinkos vertė 154 000 Lt, o turto vertintojo 2005 m. spalio 3 d. preliminariu vertinimu pastatų rinkos vertė 223 000 Lt) matyti, kad reali parduotų pastatų kaina buvo ženkliai didesnė negu atsakovas sumokėjo.
Kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi apelianto (atsakovo) A. P. įmonės argumentus, priėjo išvados, kad jie nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl restitucijos taikymo
CK 6.146 straipsnis nurodo, kad įprastai restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant restitucijos klausimą privalu nustatyti ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas ir kitas aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra turto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-573/2005).
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas kompensacinio pobūdžio restituciją, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės turi būti ginamos tiek, kiek reikia padarytam pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.) ir priteisė iš atsakovo ieškovui registro įmonės nustatytos pastatų vidutinės rinkos kainos ir pirkimo-pardavimo sutarties kainos skirtumą. Nurodė, kad priešingu atveju atsakovas patirtų nepagrįstai sunkias teisines ir turtines pasekmes (CK 147 str. 1 d.).
Kolegija pastebi, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, reikšdamas Actio Pauliana ieškinį, siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai perleido kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad, priteisus ieškovui iš atsakovo parduotų pastatų pirmosios instancijos teismo nustatytą kainų skirtumą, bus atstatytas ieškovo (skolininko) mokumas ir patenkinti visų kreditorių reikalavimai, tai yra, kad priteista tiek, kiek reikia padarytam pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą A. P. įmonę nesąžiningu pirkėju, todėl netgi priteisiant piniginį ekvivalentą (taikant kompensacinę restituciją) jis turi būti skaičiuojamas ne pagal sandorio metu buvusią pastatų kainą (CK 6.147 str. 1 d.), o pagal parduoto turto didžiausią kainą (CK 6.147 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl kompensacinės restitucijos taikymo nėra pakankamai aiškūs.
Kolegija sutinka, kad ieškovas pateikė duomenis, kurie leidžia pripažinti, jog parduotų pastatų rinkos kaina viršijo pardavimo kainą, tačiau patikimų įrodymų dėl vidutinės pastatų rinkos kainos byloje nėra ir bylos šalys neprašė skirti parduoto turto įvertinimo ekspertizės. Kolegijos nuomone, ekspertizės klausimas nėra esminė aplinkybė sprendžiant ginčą, kadangi yra pagrindas, kaip numato CK 6.146 straipsnis, taikyti restituciją natūra.
Pagal bylos duomenis parduoti pastatai nuo 2004 m. lapkričio 11 d. registruoti A. P. įmonės vardu (34 b. l.), pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartimi jie areštuoti (47 b. l.) ir nėra nugriauti ar pagerinti. A. P. paaiškinimu ruošiamas detalusis planas dėl jų rekonstravimo (nugriovimo), tačiau toks planas nepatvirtintas. Todėl CK 6.146 straipsnio prasme nėra kliūčių taikyti restituciją natūra ir grąžinti sandorio šalis į pirminę padėtį – BUAB ,,Neringos žuvis“ pastatus, o A. P. įmonei sumokėtus už juos pinigus. A. P. paaiškinimas, kad jis negaus iš bankrutuojančios įmonės sumokėtų už pastatus pinigų, nėra pakankamas argumentas netaikyti restitucijos natūra, kadangi atsakovas pripažintas nesąžiningu turto įgijėju (CK 1.80 str. 4 d., 6.66 str. 2 ir 5 d.). Be to, tik bankroto bylos eigoje paaiškės bankrutuojančios įmonės mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Jeigu atsakovas turi ekonominį interesą įsigyti ginčo pastatus, ši byla nesuvaržo jo teisių dalyvauti pastatų pardavimo iš varžytynių procese. Kolegijos nuomone, taikymas restitucijos natūra užtikrina bankrutuojančios įmonės kreditorių teises gauti ne tik kainų skirtumą, o visą neteisėtai parduotų pastatų kainą ir gautus pinigus panaudoti kreditorinių reikalavimų tenkinimui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo keistina, nurodant, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija natūra (CK 6.146 str.).
Kadangi nuginčyto sandorio kaina 60 000 Lt ir taikoma restitucija natūra, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo 60 000 Lt, tai yra žyminis mokestis nuo pirmosios instancijos teismo priteisto 2 820 Lt mažintinas iki 1 800 Lt (CPK 96 str.).
A. P. individuali įmonė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 1 800 Lt žyminį mokestį (199 b. l.), tačiau atsakovai civilinėse bylose pagal bankrutuojančių įmonių ieškinius nuo žyminio mokesčio už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl sumokėtas mokestis turėtų būti grąžintas apeliantui (atsakovui). Taigi atsakovui, kuris pagal šią nutartį privalo sumokėti 1 800 Lt žyminį mokestį valstybei, turi būti grąžinta 1 800 Lt be pagrindo sumokėtų už apeliacinį skundą, todėl be pagrindo sumokėtas ir grąžintinas žyminis mokestis užskaitytinas už privalomą sumokėti žyminį mokestį ir iš atsakovo žyminis mokestis nepriteistinas. Tačiau iš atsakovo priteistinos pirmosios instancijos teismo patirtos (priteistos) 15,5 Lt ir apeliacinės instancijos teismo patirtos 15 Lt pašto išlaidos, viso 30,5 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria taikyta kompensacinio pobūdžio restitucija bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir taikyti restituciją natūra – grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Neringos žuvis“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o A. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš BUAB ,,Neringos žuvis“ šešiasdešimt tūkstančių (60 000) litų.
Priteisti iš A. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) 30,5 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.