Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tai yra žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. L. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bet teigė tai padaręs ne iš blogos valios, o dėl to kad laiku norima kaina negalėjo parduoti (duomenys neskelbtini)baigiamo pastatyti daugiaaukščio namo, dėl kritusios būsto įsigijimo paklausos ir kritusių naujų būtų (duomenys neskelbtini)įsigijimo kainų. Dabar kainos vėl pakilo, todėl parduos dar neparduotus būstus ir atsiskaitys su valstybe. Jis yra įmonės vadovas, įmonės buhalteriją tvarkė kita įmonė. Visi atsiskaitymai su kreditoriais buvo atliekami pagal jo nurodymus - tai įmone davus tai daryti jo pavedimus. Jis kaip įmonės vadovas žinojo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, tačiau su visais atsiskaityti neužteko lėšų, todėl jis, kaip įmonės vadovas pirmiausia atsiskaitinėjo VMI Pareiškime teismui 2 lape esančioje lentelėje įvardintomis įmonėmis, kurios buvo tiesiogiai susijusios su statomo namo įvedimu į eksploataciją, už elektrą, už vandenį, už apsaugą, mokėjo už į įmonės automobilius pilamą kurą, už tualetų eksploatavimą, kt. įmonėms. Supranta, kad pirmiausia turėjo atsiskaityti su valstybe, tačiau tai būtų padaręs vėliau, kai būtų gavęs pinigų pardavus visus pastatyto namo būtus, nes dar keli nebuvo parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir P. L. kaltė įrodyta jo paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (b. l. 2–6), Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu (b. l. 7–14), Bendrijos prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir VMI prie FM atsakymu į prašymą (b. l. 15–24), Bendrovės sąskaitos išrašais (b. l. 47–137), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašu (b. l. 18–27), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. liepos 24 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 28–47), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais (b. l. 25–31), kitais mokesčių mokėtojo dokumentais (b. l. 32–40).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo Bendrijos įkūrimo 2021 m. sausio 4 d., juo yra iki dabar. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdieninę mažosios bendrijos veiklą, o tai reiškia, kad už Bendrijos piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas Bendrijos vadovas. Pažymėtina, kad Bendrijos vadovą ir jo vadovaujamą Bendriją sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo Bendrijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad Bendrija veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. L., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 21 d. (toliau - nagrinėjamu laikotarpiu) atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su Bendrijos kreditoriais, kurie pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje, nei kreditorė VMI prie FM ir būtent dėl tokių Bendrijos vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo Bendrijos vadovas VMI prie FM pervedė 495,16 Eur, iš kurių tik 20,00 Eur buvo sumokėti geranoriškai (įmokos kodas 1311), o 475,16 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka iš Bendrijos (įmokos kodas 8230). Aplinkybė, kad Bendrijos vadovas kitiems Bendrijos kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu iš viso pervedė 21 506,94 Eur, o tuo tarpu VMI prie FM pervedė tik 495,16 Eur, iš kurių tik 20,00 Eur buvo sumokėti geranoriškai (įmokos kodas 1311), o 475,16 Eur buvo: išieškoti priverstine tvarka (įmokos kodas 8230), VMI prie FM nuomone, rodo jo piktybiškumą ir tyčią, t. y., kad jis sąmoningai nevykdė Bendrijos įsipareigojimų VMI prie FM.

VMI prie FM mokesčių apskaitos informacines sistemos duomenimis įsiskolinimas VMI prie FM yra susidaręs nuo 2020 m. balandžio 26 d., kai 2024 m. spalio 9 d. VMI kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 156 784,81 Eur. Bendrija 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė VMI prie FM prašymą išdėstyti jos 222 212,04 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. VMI prie FM susipažinusi su Bendrijos pateiktu prašymu ir įvertinusi su prašymu Bendrijos pateiktus dokumentus ir papildomai pateiktus dokumentus bei turimus duomenis 2024 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą (23.24- 08) 327-86835 neišdėstyti jos mokestinės nepriemokos sumokėjimo prašomam laikotarpiui. VMI prie FM minėtą sprendimą kartu su 2024 m. rugpjūčio 20 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-2706, kuri yra minėto sprendimo Nr. 23.24-08) 327-86835 sudedamoji dalis, 2024 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (23.1-08 Mr) RNA-28291 išsiuntė Bendrijai. VMI prie FM išanalizavusi Bendrijos kartu su prašymu pateiktą jos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. nustatė, kad anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi ir tai VMI nurodė Pareiškime teismui.

Patikrinus VMI prie FM mokesčių apskaitos piniginių lėšų judėjimą MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. nustatyta, kad bendrovės vadovas P. L. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais. Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad P. L. nuo 2021 m. sausio 4 d. iki dabar, būdamas Bendrijos vadovu, žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, bet turi likvidaus turto, kurį galėjo parduoti mažesne nei norima parduoti kaina, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 21 d. atsiskaitė negrynaisiais pinigais su VMI pareiškime teismui nurodytais kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas j biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais - ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjant piniginių lėšų judėjimą Bendrovės sąskaitose buvo nustatyta, kad Bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad P. L. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių P. L. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti P. L., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje –administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-9-667/2024).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.