Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Algio Markevičiaus, kolegijos teisėjų Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išduoti leidimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas atsakovui 2011-12-27 pateikė prašymą leisti įsigyti ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei (prijungtos administracinės bylos Nr. I-588-414/2012 duomenys). Atsakovas 2012-01-19 sprendimu Nr. 20-11-1L-273 nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. (vėliau šio pagrindo atsisakė), 17 str. 1 d. 2 p., (kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., p.), nes jis 1995-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 234 str. 1 d., 45 str. buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo įsigijimo, laikymo ir jam paskirta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Priimdamas 2012-01-19 sprendimą atsakovas taip pat rėmėsi ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p., kadangi policijos įstaiga turėjo duomenų, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. 2012-05-04 sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 str., panaikino atsakovo 2012-01-19 sprendimą Nr. 20-11-IL-273 ir įpareigojo pareiškėjo 2011-12-27 prašymą išnagrinėti iš naujo (prijungtos administracinės bylos I-588-414/2012 duomenys). Atsakovas, iš naujo svarstydamas pareiškėjo 2011-12-27 prašymą, 2012-05-14 priėmė sprendimą Nr.20-11-S-1985, kuriuo atsisakė išduoti leidimą įsigyti ilgąjį graižtvinį ginklą medžioklei vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 11 p., taip pat 18 str. 2 d. 4 p. (b.l. 8-9). Atsisakymo faktinius pagrindus nurodė tuos pačius, kaip ir priimdamas 2012-01-19 sprendimą Nr. 20-11-IL-273.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Ginklų ir šaudmenų įstatyme (toliau – Įstatymas). Kaip jau buvo paminėta, Įstatymo tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Nuo 2011-03-01 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuri galiojo ir pareiškėjo prašymo Institucijai pateikimo (2011-12-27) bei ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 - 12 p. pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos - tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vadovaujantis Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p., kuriame nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir t.t., už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas 1995-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., pritaikius BK 45 str., buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo įsigijimo, laikymo ir jam paskirta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. 1995-03-17 (nusikaltimo padarymo laikas) galiojusi 1961 m. BK 234 str. 1 d. redakcija numatė, kad šaunamojo ginklo (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas arba realizavimas be atitinkamo leidimo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 5 metų.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2012-05-14 atsakovo priimto administracinio akto - sprendimo Nr. 20-11-IL-1985 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teisme nurodė, kad atsakovas, priimdamas šį ginčijamą sprendimą, nepagrįstai jo atžvilgiu taikė griežtesnį įstatymą, kuris neturi grįžtamosios galios. Pabrėžė, kad atsakovas griežtesnį įstatymą taikė toms faktinėms aplinkybėms, kurios buvo atsiradę iki griežtesnio įstatymo įsigaliojimo momento. Iš to seka, kad sprendžiant pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti taikytino Įstatymo konkrečių nuostatų galiojimo ribas - objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes, tiesiogiai susijusias su šio teisės akto galiojimu ir jo nuostatų taikymu laiko atžvilgiu. Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo stadija. Bylos duomenys patvirtina, kad vienu faktiniu tokio atsisakymo pagrindu buvo faktinė aplinkybė, kad 1995-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. – už tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu ginklais, šaudmenimis, padarymą ir didžiausia bausmė už šį nusikaltimą viršija 3 metus laisvės atėmimo. Šią faktinę ir teisiškai reikšmingą administracinės bylos aplinkybę ginčo šalys pripažįsta, ją patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) taikymo prasme ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, būtina nuspręsti, kokia nurodytos materialinės teisės normos redakcija (ar galiojusi iki 2011-03-01, ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma šio ginčo atveju. Pareiškėjo ir jo atstovo manymu, turėtų būti taikoma Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) ir tai nebūtų kliūtis išduoti leidimą. Teisinė situacija dėl abiejų Įstatymo 18 str. redakcijų taikymo laike yra specialiai sureglamentuota Įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 str. 4 d.. Ši teisės norma numato, kad Įstatymo 18 str. 2 d. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 str. 2 d. (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Imant domėn paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog esminiu teisės normos taikymą lemiančiu momentu yra aplinkybė, kad naujos redakcijos teisės normos įsigaliojimo dieną (2011-03-01) asmuo turi legalų pagal šios normos ankstesnę redakciją ginklą. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas 2011-03-01 neturėjo nei legalaus ginklo, nei leidimo turėti (įsigyti) tokį ginklą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikomos Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nuostatos, kurios imperatyviai draudžia pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklą (ABTĮ 57 str.). Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia, kad spęsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą, vadovaujasi imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 ir kt.). Pareiškėjas rėmėsi LVAT 2012-04-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1263/2012, tačiau minėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios administracinės bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo nurodytos LVAT nutarties atveju pareiškėjas ginklą buvo legaliai įsigijęs iki 2011-03-01. Dėl šios priežasties nėra pagrindo remtis minėtoje administracinėje byloje suformuota LVAT praktika nagrinėjant ginčą šioje administracinėje byloje.

Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas ir remiantis Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. (ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusi redakcija). Šioje teisės normoje nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policija turi nurodyti tokio atsisakymo išduoti ar panaikinti leidimą motyvus. Įstatymo įgyvendinimo procedūriniai klausimai detalizuoti 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse“ (toliau – Taisyklės). Bylos duomenys patvirtina, kad patikrinimas buvo atliktas Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn: 1989-12-20 pagal BK 234 str. l d., 2003-12-15 pagal BK 213 str., 1 d., 140 str. l d., 2009-10-05 pagal BK 22 str. l d., 25 str. 3 d., 180 str. 3 d.. Šiuos duomenis atsakovas laikė pakankamu pagrindu taikyti Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. Teismui pateikti duomenys (taip pat prijungtos administracinės bylos Nr. I-588-414/2012 bei Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) patvirtina, kad pareiškėjas, administracine tvarka nebaustas, buvo nuteistas: 1995-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 234 str. 1 d., 2004-05-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 90 parų areštu. Kitose baudžiamosiose bylose pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o 2009-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo smurtinių nusikalstamų veikų padaryme. To pasėkoje teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai taikė pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. (ABTĮ 57 str.). Nežiūrint to, tai nesudaro savarankiško pagrindo ginčijamam administraciniam aktui panaikinti, kadangi pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai pritaikytos Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 4 p. ir tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjo skundui atmesti (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kaip jau buvo paminėta, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą, todėl kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti ilgąjį graižtvinį šautuvą medžioklei (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.