Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2946-865/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
1-2946-865/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00027-212-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
S. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2946-865/2013Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00027-212-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Kazlauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. N. laikotarpiu nuo 2006-04-26 iki 2013-09-19 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, akcininko sprendimu nuo 2006-04-26 iki dabar būdamas paskirtas į UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir finansus, pagal 2001 metų lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, 2008-07-12 gavo 63.500 Lt paskolą grynais, siekdamas nuslėpti šias įmonės pajamas, tyčia neįformino minėtų grynųjų pinigų gavimą patvirtinančio dokumento – kasos pajamų orderio, ir neapskaitė šių pajamų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, taip pat pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, o „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 ir nuo 2011-03-18 įsigaliojusio 2011-03-09 Įsakymo Nr.V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų” nuostatas, kad įmonės finansinių ataskaitų dokumentus, kasos, banko mokėjimo dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų.

Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-04-26 iki 2013-09-19.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju S. N. parodė, kad parodymus dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo duoti sutinka savanoriškai ir nieko neverčiamas. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo jis visiškai pripažįsta ir patvirtina, kad jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neįtraukė į šios įmonės buhalterinę apskaitą duomenų apie A. K. suteiktą 63 500 litų paskolą bei neišsaugojo minėtos įmonės buhalterinių dokumentų. Nuo 2006 m. S. N. eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Šios įmonės pagrindinė veiklos rūšis buvo statybos. Veiklos buvo nedaug, todėl didelių pajamų iš šios įmonės veiklos gavęs nebuvo. Kiek prisimena, buvo vos pora statybos objektų Molėtuose, tikslaus adreso nepamena. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Aljanika“, kurios vadovė buvo J. K. Visus šios įmonės sutvarkytus dokumentus paskui laikė ir saugojo savo bute, (duomenys neskelbtini). Tačiau iki šios dienos jų išsaugoti S. N. nepavyko, nes 2012 m. vasarą, tvarkydamas šį butą ir darydamas nedidelį remontą jame, visus ten buvusius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus netyčia išmėtė su įvairiomis šiukšlėmis. Todėl pateikti tų dokumentų tyrimui negali. 2008 m. vasarą dėl šeimyninių problemų ir Lietuvoje, ir Rusijoje, susidūrė su pinigų trūkumu. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) praktiškai nedirbo, jis pajamų beveik neturėjo, todėl nutarė pasiskolinti pinigų iš pažįstamų. Tokį gerą pažįstamą surado. Juo buvo A. K., kuris, kaip ir jis, gyvena (duomenys neskelbtini). Pastarasis sutiko paskolinti tuo metu jam reikalingą 63500 Lt sumą grynais. Jam pasakė, kad pinigai reikalingi S. N. asmeniškai dėl šeimyninių problemų. Tačiau sudarant paskolos sutartį, A. K. pageidavo, kad sutartis dėl paskolos būtų sudaryta ne su juo, kaip su fiziniu asmeniu, bet su jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini). Nors suprato, kad pasiskolinęs iš A. K. pinigus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, realiai tų pinigų įmonė negaus, S. N. nematydamas kitos išeities kaip pasiskolinti pinigų, įformino paskolos sutartį UAB (duomenys neskelbtini), bet ne savo, kaip fizinio asmens, vardu. Minėta paskolos sutartis buvo pasirašyta 2008-07-12. Visus sutartyje numatytus pinigus 63500 Lt grynais iš A. K. jis gavo per jų bendrą pažįstamą S. M., tačiau ar tą pačią sutarties pasirašymo, ar kokią kitą dieną, jau nepamena, Visagino m. Pagal paskolos sutartį paskola buvo suteikta UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pinigai realiai atiteko jam asmeniškai, o ne jo vadovaujamai įmonei. Dėl to, S. N. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) vardu dėl šių gautų pinigų neįformino ir duomenis apie šią paskolą į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė bei mokesčių inspekcijos apie tai neinformavo. S. N. suprato, kad įforminęs 63 500 litų paskolos gavimą paskolos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) vardu jis, kaip šios įmonės vadovas, privalėjo apskaityti šią paskolą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Tačiau to nepadarė ir supranta, kad dėl tokių savo veiksmų buvo netinkamai vedama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, už kurios tvarkymą jis, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas. Minėtą 63 500 litų paskolą S. N. grąžino A. K. pilna apimtimi 2013-09-03, kas buvo patvirtinta A. K. surašytu pakvitavimu. Dėl aukščiau nurodytų savo veiksmų S. N. nuoširdžiai gailisi (t.1, b. l. 120-122).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2008 metais liepos mėnesį jis, kaip fizinis asmuo, paskolino pinigus UAB (duomenys neskelbtini). 2008-07-12 buvo sudaryta ir pasirašyta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. N., pagal kurią jis perdavė šios įmonės direktoriui S. N. 63500 litų sumą vieneriems metams už palūkanas. Sutartis numatė, jog 2009-07-24 dieną įmonės direktorius S. N. jam išmokės pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą, o taip pat septynių procentų metinių palūkanų. 2009-07-24 dieną pinigai pagal sutartį sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini) jam grąžinti taip ir nebuvo. 2013 metais rugsėjo 3 dieną UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. N., grąžino A. K. visus pinigus pagal 2008-07-12 sutartį, kuri buvo sudaryta tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini), t.y. grąžino 63500 litų (šešiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai litų). 2013-09-03 d. jis surašė savo ranka pakvitavimą dėl įsiskolinimo grąžinimo, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. N., grąžino jam visus pinigus, t.y. 63500 litų. Šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2008-07-12 sutartį su A. K. visiškai atsiskaitė ir jis jokių pretenzijų šiai įmonei ir jos direktoriui S. N. neturi (t.1, b. l. 89-90).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. N. parodė, kad ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo S. N., tuometinis jos vyras. Pastaroji parodė, kad visi šios įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo pas juos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) veiklą organizavo S. N., jis ir vadovavo įmonei. Buhalterinę apskaitą tvarkė J. K., buhalterinius dokumentus į Vilnių veždavo pats S. N. Kur šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nežino, taip pat nežino, kas atsakingas už jų saugojimą. S. N. visą laiką buvo įmonės direktoriumi (t.1, b. l. 99-100).

Iš UAB „Aljanika“ direktorės J. K. 2013-09-10 rašto matyti, kad sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2007-01-01 bendrovės „Aljanika“ iniciatyva, nes įmonė nemokėjo už paslaugas, nepristatydavo dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų neturi (t. 1, b.l. 79).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2013-09-19 dalyvaujant specialistei atlikta ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos ir UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 1999-03-02, adresu (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) surinktų dokumentų apžiūra, kurios metu dalyvavusi FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė B. A., pateikė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. N. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, o „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 ir nuo 2011-03-18 įsigaliojusio 2011-03-09 Įsakymo Nr.V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų” nuostatas, kad įmonės finansinių ataskaitų dokumentus, kasos, banko mokėjimo dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų. Dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-04-26 iki 2013-09-19. Registrų centro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpyje nuo 2006-05-02 iki šiol (2013-09-19) buvo S. N. (t.1, b. l. 101-104).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo matyri, kad Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė 2013-09-24 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl S. N. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (t.1, b. l. 112-117).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis S. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis S. N. kaltę pripažino visiškai, jo bei liudytojų A. K., M. N. parodymais, UAB „Aljanika“ direktorės J. K. rašto, apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. N. laikotarpyje nuo 2006-04-26 iki 2013-09-19 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamojo S. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus kaltinamajam S. N. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418-425 str. ir pasiūlyta už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir teismo prašyti skirti 36 MGL (4680 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis S. N. pareiškė, kad tokią galimybę suprato, dėl šio kreipimosi sutinka, tačiau prašo, esant galimybei, skirti mažesnę baudą, kadangi jis išlaiko mažametį vaiką (t. 1, b.l. 162).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, civilinys ieškinys nepareikštas, turtinė žala nepadaryta, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsiskyręs, turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. N. skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti S. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 24 MGL (3120 Lt ) dydžio bauda.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajam S. N. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė