- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1-84-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52907-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
2019 m. gruodžio 14 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėmis, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,68 promilių girtumas, vairavo sugyventinės S. B. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) iki kol jį ties (duomenys neskelbtini) namu sustabdė policijos pareigūnai, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. su draugu nutarė atšvęsti savo ir draugo gimtadienius, šventė tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 14 d. Paprastai grodamas nevartoja alkoholinių gėrimų, o šikart vartojo alaus, nes šventė truko dvi dienas, tikėjosi iki išvykimo išsiblaivyti. Šventėjo grojo ir vartojo alaus, tiek pirmą, tiek antrą dieną, prieš išvažiuodamas nesijautė apgirtęs. Po šventės prieš važiuojant pas sužadėtinės tėvus užsuko į parduotuvę. Anksčiau niekad nėra padaręs pažeidimų vartodamas alkoholį. Sužadėtinė S. B. negalėjo matyti, kaip jis vartojo alkoholinius gėrimus. Sužadėtinė vairavimui išgėrus nepritaria ir namuose jį drausmino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. B. patvirtino pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nurodė, kad įvykį namuose aptarė, jis dėl to labai pergyvena, kreipėsi į psichologus. Su sužadėtiniu turi susitarimą, kuris šventėse nevartos alkoholinių gėrimų ir vairuos automobilį. Įtarimų, kad sužadėtinis yra išgėręs, jai nekilo, kaip vartojo alų nematė, nebūtų leidusi vairuoti. Automobilis buvo pirktas bendrai, bet registruotas jos vardu, naudojamas šeimos poreikiams. Pritaria, kad būtų konfiskuojamas automobilis, o ne jo vertė.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
– 2019 m. gruodžio 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) sustabdytas neblaivus S. B., kuriam matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2020 m. balandžio 7 d.), nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 1);
– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, apie 19.40 val. jam būnant prekybinėje salėje, prie jo priėjo klientas ir jam pranešė, kad pastebėjo galimai neblaivų asmenį atvykusį į prekybos centrą. Jis nuėjo į savo darbo vietą, kur yra įrengta kamerų stebėjimo patalpa, ir atsisukęs vaizdo įrašą pastebėjo, kad apie 19.30 val. į (duomenys neskelbtini) aikštelę atvažiavo sidabrinis (duomenys neskelbtini) automobilis, jis automobilį statėsi atbulomis, į antrą automobilių stovėjimo aikštelės eilę, ir net užtvėrė dalį pravažiavimo iš sekančios aikštelės. Pastebėjo, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, o iš keleivio vietos tamsiaplaukė moteris su raudona striuke. Jau per kameras matė, kad ir vyriškis ir moteriškė svirduliuodami nuėjo į prekybos centrą. Jis pranešė policijos pareigūnams ir išėjo į lauką pažiūrėti automobilio valstybinio numerio. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jam bendraujant su policijos pareigūnais iš prekybos centro išėjo asmenys, kurie buvo atvykę su minėtu automobiliu. Vyras sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti link V. Kudirkos g. 20 namo į skersgatvį. Policijos pareigūnai nuskubėjo vytis šio automobilio. Prie asmenų pats priėjęs nebuvo ir nežino, ar tikrai buvo neblaivūs, bet iš jų elgesio ir svirduliavimo, kurį matė per kameras, pasirodė neblaivūs. (b. l. 63-64);
– ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. abu su sugyventiniu jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) atvyko Į Naująją Akmenę, švęsti draugų gimtadienio. Su sugyventiniu buvo susitarę, kad šventės metu alkoholį vartos ji, o jis nevartos. Šventės metu nepastebėjo, kad jis vartotų alkoholį. Šventė tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 14 d. Apie 19.00 val. jos sugyventinis susidėjo muzikanto įrangą į automobilį, jis sėdo už vairo ir išvažiavo. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, po to išvažiavo į pagrindinį kelią, t. y. į (duomenys neskelbtini), pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, ten sustojo, abu nuėjo apsipirkti. Ar S. pirko alaus, nematė, abu po apsipirkimo sėdo į automobilį ir sugyventiniui užvedus automobilį iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės kiemo iš karto suko į jos tėvų gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Tik įsukus pamatė, kad juos stabdo policijos pareigūnų automobilis su įjungtais šviesos signalais. Jos sugyventiniui sustojus policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus, jam nustatė lyg ir 1,68 promilės. Ji to nesitikėjo, nes tikrai nepastebėjo, kad jis gėrė. Automobilis yra pirktas gyvenant kartu, jis yra registruotas jos vardu, bet jis pirktas jų abiejų bendrai, iš abiejų pinigų. Dėl automobilio sugyventiniui pretenzijų neturi. Norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuojamas, nes nukentės visa šeima, turi mažametį vaiką, kurį reikia nuvežti į mokyklą ir parsivežti. Sugyventiniui civilinio ieškinio dėl automobilio nereikš (b. l. 57-58);
– 2019 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (su priedu – foto lentele) patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo. Iš namo vakarų pusės stovi automobilis. Automobilis (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į šiaurę, galu į pietus. Ant automobilio išorinių apgadinimų nesimato. Automobilio priekyje įvairūs daiktai. Per vidurį žalios spalvos skardinė su užrašu "(duomenys neskelbtini)" 4,0 %. Automobilio gale armonika, kolonėlės (2 vnt.), lagaminas, įvairūs laidai (b. l. 14-24);
– 2019 m. gruodžio 14 d. Neblaivumo nustatymo aktas bei Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 14 d. 20.05 val. S. B. nustatytas 1,76 promilės neblaivumas, o pakartoninio patikrinimo 20.23 val. metu – 1,68 promilės neblaivumas (b. l. 27, 28);
– 2019 m. gruodžio 14 d. sprendimu S. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, automobilis (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas, paimtas iš savininko ir perduotas pristatyti į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 30-32).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai ir kiti. S. B. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje byloje pateiktas S. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu S. B. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo sužadėtinį S. B., mano esanti verta teismo pasitikėjimo, nes yra sąžininga, dirbanti, neteista, S. B. veiklą vertina neigiamai, kartu gyvena šešis metus, juos sieja stiprūs asmeniniai ryšiai (b. l. 127). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad S. B. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka per paskutinius 2 metus nebausta (b. l. 124, 137). S. B. dirba viešojoje įstaigoje Šilutės ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, darbo užmokestis svyruoja nuo 500 Eur iki 800 Eur per mėnesį (b. l. 130-131). Kaltinamasis S. B. taip pat prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 125-126).
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja S. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką S. B. Atsižvelgtina į tai, kad S. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka per paskutinius 1 metus nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos byloje nepareikštas. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad S. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos S. B. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus S. B. 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, naikintinos (b. l. 87-91).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014).
S. B. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,68 promilės neblaivumas, neteisėti S. B. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai, nepadarė žalos turtui, tačiau sukėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas mažesnis nei baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, t. y. 1 metams ir 8 mėnesiams naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.
Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).
Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. S. B. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininke nurodyta S. B., tačiau pagal pateiktus paaiškinimus automobilis buvo įgytas bendrai su kaltinamuoju, naudojamas bendriems šeimos poreikiams, todėl BPK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindus gali būti konfiskuotas. Be to, tiek kaltinamasis, tiek transporto priemonės savininkė prašė konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą.
Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kaltinamojo prašymą, nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, automobilio (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas S. B. vardu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Dėl kitų proceso klausimų
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus išlaidos, patirtos dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo, priskirtinos prie proceso išlaidų, tačiau byloje nėra pateiktas prašymas dėl patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu bei saugojimu, todėl klausimas dėl išlaidų išieškojimo nespręstinas. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje neapteikus prašymo, vėliau minėti klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nuvežtas ir saugomas Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;
– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;
– S. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“;
– DVD su vaizdo įrašais paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos – 2019 m. gruodžio 16 d.
Paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant S. B. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. B. 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį (duomenys neskelbtini) paimtą įvykio vietos apžiūros metu, 2019 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nuvežtą ir saugomą (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;
– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;
– S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;
– DVD su vaizdo įrašais palikti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.
4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojai S. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl S. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.