- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- I-222-162/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00053-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- G.M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui G.M., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2010 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2010-01-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 30-TE-21 panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G.M. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 5-9; 15) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 14 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;
2) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 216,40 Lt už 2009 m. lapkričio 28 d. išdirbtas 5 darbo valandas.
Nurodo, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta remiantis 2010 m. sausio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-94-1S-2 už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą. Mano, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo, tinkamai atliko jam pavestą darbą. Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2009 m. lapkričio 28 d. būdamas operatyvinės grupės sudėtyje, jis atsisakė daktiloskopuoti Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje laikomus sulaikytus du įtariamuosius, motyvuodamas, jog jam tai nepriklauso, nufotografavo tris sulaikytus asmenis, padarė vieną fotolentelę ir sudalyvavo viename procesiniame veiksme. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog jis atliko veiksmus vieną valandą nuo 12.00 iki 13.00 val. 2009 m. lapkričio 30 d. jis pateikė tarnybinį prašymą, prašydamas apmokėti už 12 valandų darbo, dirbto poilsio dieną (2009 m. lapkričio 28 d. nuo 12.00 val. iki 17.00 val. ir nuo 23.45 val. iki 06.45 val.). Minėtu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Pareiškėjas pažymi, kad jis atliko visus reikalaujamus veiksmus. 2009 m. lapkričio 28 d. nuo 08.00 val. iki 21.00 val. jis buvo Šilutės policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje. Apie 11.45 val. paskambino budėtojo padėjėjas E.K., kuris nurodė atvykti į policijos komisariatą. Pažymi, jog iki 17.00 val. jis buvo policijos komisariato patalpose ir fotografavo bei filmavo įtariamuosius sukčiavimu. Jokių papildomų nurodymų jis nebuvo gavęs, todėl 17.00 val. jis paprašęs pareigūno, kuris turėjo budėti 2009 m. lapkričio 29 d., nufotografuoti likusį įtariamąjį, išėjo iš komisariato. Pabrėžia, jog apie išėjimą informavo budėtoją ir 17.20 val. išėjo namo. Akcentuoja negavęs prašymo daktiloskopuoti bei paimti DNR, todėl šių veiksmų ir neatliko. Nuo 12.00 val. iki 13.00 val. jis neatliko jokių procesinių veiksmų dėl netinkamo darbo organizavimo. Faktinę aplinkybę, kad jis dirbo 5 darbo valandas, už kurias ir prašo apmokėti, įrodo fotografijų ir vaizdo įrašų duomenys, nes buvo filmuojama skaitmenine kamera. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad jam buvo duoti nurodymai, surinkti duomenys tik apie jo iškvietimą į policijos komisariatą. Daktiloskopuoti turėjo areštinės pareigūnai, o DNR tyrimus turėjo paimti operatyvinės veiklos pareigūnai ar areštinės pareigūnai, be to, tyrėja nesivadovavo Baudžiamojo proceso kodekso 144 straipsniu ir nepriėmė sprendimo pavesti atlikti daktiloskopinį tyrimą. Mano, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes jis tinkamai atliko pavestas užduotis. Prašė priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį už atliktą darbą 2009 m. lapkričio 28 d. nuo 12.00 iki 17.00 val., už 5 darbo valandas, viso 216,40 Lt (savaitgalio diena).
Pareiškėjas G.M. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 216,40 Lt (b.l. 65) ir prašo tenkinti skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gediminas Savickas prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tarnybinė nuobauda paskirta pagal teisės aktų reikalavimus. Mano, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas, nes pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – būdamas kriminalinės policijos pareigūnų operatyvinėje grupėje ir, gavęs nurodymą atvykti į tarnybą atlikti neatidėliotinų veiksmų, nevykdė ikiteisminį tyrimą pradėjusios tyrėjos nurodymo – daktiloskopuoti sulaikytus asmenis ir iš jų paimti DNR mėginius. Pažymi, kad pareiškėjo pažeidimas įtakojo ir sutrukdė kitų nusikalstamų veikų (vagysčių Šilutės mieste ir Mingės kaime) atskleidimą per trumpiausią laiką. Nurodo, jog pareiškėjas pagal iš anksto patvirtintą grafiką privalėjo 2009 m. lapkričio 28 d. laisvu nuo tarnybos metu būti namuose. Minėtą dieną budėtojų tarnyba pareiškėją iškvietė į tarnybą, tačiau jis nebuvo užėjęs ir negavo jokių nurodymų iš viršininko ar budėtojo. Mano, jog tokiu būdu, budėtojų tarnybai nebuvo sudarytos sąlygos fiksuoti faktišką pareiškėjo tarnybos atlikimo laiką. Nurodo, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės laipsnį, pagrįstai parinkta nuobaudos rūšis.
Analogiška pozicija nurodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą (b.l. 24-25).
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 67). Atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 21-22) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo reikalavimais. Nurodo, kad pagal nustatytą tvarką savaitgaliais pristatytus į areštinę asmenis privalu nufotografuoti, daktiloskopuoti ir paimti DNR mėginius operatyvinėje grupėje esančiam Kriminalinės policijos skyriaus specialistui, tačiau šių veiksmų pareiškėjas neatliko. Pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirba 17 metų ir 4 mėnesiai, nuo 2002 metų užima vadovaujančias pareigas, todėl supranta, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją sulaikytus asmenis privalu nufotografuoti, daktiloskopuoti bei paimti DNR mėginius. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tyrėjai nenurodžius atlikti būtinų veiksmų (daktiloskopuoti ir paimti DNR mėginius), jis negalėjo atlikti šių veiksmų. Tokį pareiškėjo neveikimą vertiną kaip nenorą dirbti ir siekti komisariato bendro rezultato. Pažymi, jog pagal Šilutės rajono policijos komisariate nusistovėjusią tvarką, būtent viešosios policijos pareigūnai (įskaitant Kriminalinės policijos pareigūnus) privalo paimti DNR mėginius. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsnį areštinėje sulaikyti asmenys visi privalo būti nufotografuoti, daktiloskopuoti bei būtina paimti DNR mėginius, todėl nebuvo būtinas atskiras tyrėjo nutarimas. Pabrėžia, jog pareiškėjas siekė išvengti atsakomybės, todėl visus teiginius dėl blogai organizuojamo darbo vertina kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonę.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškėjas G.M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 14 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 28), priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 216,40 Lt. už 2009 m. lapkričio 28 d. išdirbtas 5 darbo valandas. 2010 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (1 straipsnis). Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir pastaba. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą (Tvarkos 17 punktas).
Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigūnų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas nustato Statuto 26 straipsnis, kuris numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo bei tai, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalys); kad dėl tarnybinio nusižengimo turi būti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); kad už vieną nusižengimą galima skirti tik vieną nuobaudą (Statuto 26 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo priimto įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo metu, nenustačius pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tikrintojui siūlant, priimtas nepagrįstas ir neteisėtas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Taigi sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.
Dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo
Nustatant tarnybinio patikrinimo išvados teisinę reikšmę, būtina vadovautis Tvarkos nuostatomis. Pagal šios Tvarkos II skirsnio nuostatas, tarnybinio patikrinimo išvados surašymas yra tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalis. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Skundžiamas įsakymas (b.l. 17) priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2010 m. sausio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-94-IS-2. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidžiai vykdytas tarnybines funkcijas – atsisakymą daktiloskopuoti ir imti DNR mėginius, t.y. neveikimą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 1-7).
Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškia teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvųjį pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėtų veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A15-1480/2005). Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2009).
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti policijos uždaviniai – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas ir kt. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytos teritorinės policijos atliekamos funkcijos ir viena iš jų yra pagal savo kompetenciją įgyvendinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir atlikti jų tyrimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 164 straipsnis nurodo ikiteisminio tyrimo subjektus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. BPK 165 straipsnyje pateiktas ikiteisminį tyrimą atliekančių įstaigų sąrašas, kuriame pirmame punkte nurodyta policija.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą. 2009 m. lapkričio 28 d. (šeštadienį) jis dirbo operatyvinės grupės sudėtyje ir buvo iškviestas atlikti neatidėliotinų veiksmų. 2009 m. lapkričio 30 d. jis pateikė prašymą atsakovui apmokėti už poilsio dieną dirbtas 12 valandų (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 9). Tą pačią dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja D.F. surašė tarnybinį pranešimą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 8), kuriame nurodė jog pareiškėjas, dirbdamas aiškinantis įvykį dėl telefoninio sukčiavimo, nufotografavo tris sulaikytuosius, padarė vieną fotolentelę, sudalyvavo viename procesiniame veiksme, tačiau atsisakė daktiloskopuoti sulaikytuosius, paimti DNR mėginius, motyvuodamas tuo, kad jam tai nepriklauso. Būtent tyrėjos tarnybinis pranešimas ir buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pagal Tvarkos 17 punktą pareiškėjui nustatytais terminais buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo – procesinių veiksmų neatlikimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 punktų reikalavimus (pranešimas surašytas 2009 m. gruodžio 8 d., tačiau įteiktas pareiškėjui 2009 m. gruodžio 28 d. – Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 23), nes pareiškėjas 2009 m. gruodžio 7 d. – 2009 m. gruodžio 24 d. buvo nedarbingas (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 37).
2009 m. gruodžio 29 d. rašytame paaiškinime (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 24-25) pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2009 m. lapkričio 28 d. 08.00 val. iki 21.00 val. buvo Šilutės rajono policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje ir apie 11.50 val. jis buvo iškviestas į komisariatą. Atvykęs į budėtojų dalį, negavo jokių nurodymų iki 12.45 val., kol į komisariatą atėjo specialistas A.K., kuris paaiškino, kad naktį buvo sulaikyti 5 telefoniniu sukčiavimu įtariami asmenys. Apie 13.30 val. jam paskambino budėtojas ir jo padėjėjas ir davė nurodymą nufotografuoti bei nufilmuoti įtariamuosius sukčiavimu. Paaiškinime nurodė, jog jis nufotografavo visus įtariamuosius, tačiau nebuvo gavęs nurodymo daktiloskopuoti ir imti DNR tyrimus.
Byloje nekyla ginčas dėl pareiškėjo atlikto fotografavimo ir filmavimo bei ginčo dieną dirbto darbo laikotarpio, tačiau būtina nustatyti, ar pareiškėjas yra atsakingas už daktiloskopavimą ir DNR mėginių ėmimą, ar jam buvo duotas nurodymas atlikti šiuos procesinius veiksmus. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas neatliko daktiloskopavimo ir nepaėmė sulaikytų asmenų DNR mėginių, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas manydamas, jog jam nepriklauso atlikti šių procesinių veiksmų ir jis nebuvo gavęs tokio nurodymo.
Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 28 d. nuo 08.00 val. iki 2009 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje dirbo vyriausiasis tyrėjas P.Č., vyresnysis tyrėjas K.L. ir vyriausias specialistas G.M. Nuo 2009 m. lapkričio 27 d. 17.00 val. iki 2009 m. lapkričio 28 d. 04.30 val. pagal ikiteisminio tyrimo bylas, siekiant sulaikyti asmenis užsiimančius sukčiavimu, dirbo ir Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja D.F. Iki 2009 m. lapkričio 28 d. komisariate buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Pagal atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovų paaiškinimus 2010 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu ir rašytinę bylos medžiagą, būtent tyrėja D.F. ir davė nurodymą pareiškėjui atlikti daktiloskopavimo veiksmus ir paimti DNR tyrimus, tai patvirtina 2009 m. gruodžio 21 d. jos paaiškinimas (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 22) bei liudytojos D.F. parodymai 2010 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu (b.l. 44). Kartu su pareiškėju operatyvinės grupės sudėtyje buvę pareigūnai P.Č. ir K.L. tarnybiniais pranešimais (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 27, 28) nepatvirtino faktinės aplinkybės, kad tyrėja pareiškėjui davė nurodymą atlikti daktiloskopavimo veiksmus, nes P.Č. negirdėjo, ką tyrėja kalbėjo su pareiškėju, kadangi neprisiminė, ar pastarąjį matė (to negalėjo nei patvirtinti nei paneigti), o K.L. tuo metu buvo išvykęs į kratas, todėl taip pat negirdėjo tokio nurodymo. Liudytoju apklaustas K.B. (Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas) teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. jis telefonu paskambinęs budėtojui davė nurodymą iškviesti specialistą, kuris turėjo organizuoti fotografavimą ir daktiloskopavimą, o tą dieną atsakingas ekspertų grupėje buvo pareiškėjas G.M. Pareigūno E.K. (vyr. postinio) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas viršininko pavaduotojo nurodymas iškviesti iš namų operatyvinėje grupėje budėjusį G.M. (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 31).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų D.F. ir K.B. duotų parodymų tikrumu bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjui buvo duotas nurodymas daktiloskopuoti ir paimti DNR mėginius, šiame kontekste pažymint, jog jis atliko fotografavimo veiksmus, todėl, kilus neaiškumams dėl tolimesnių procesinių veiksmų, pats galėjo pasitikslinti detales dėl daktiloskopavimo ir DNR tyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas dirbo operatyvinės grupės sudėtyje, o viršininko pavaduotojas (turintis ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliojimus) buvo davęs nurodymą budėtojų daliai iškviesti operatyvinėje grupėje esantį ekspertą (tuo metu juo buvo pareiškėjas) ir organizuoti įtariamųjų daktiloskopavimą ir fotografavimą, todėl pareiškėjas privalėjo atlikti tiek rašytinius, tiek ir žodinius nurodymus nusikalstamos veikos išaiškinimui. Pareiškėjas, atlikęs fotografavimo veiksmus, turėjo ir daktiloskopuoti asmenis bei paimti DNR mėginius. Darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas konkretus pareiškėjo tarnybinis nusižengimas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog G.M., atsisakęs atlikti daktiloskopavimo veiksmus, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsnį, Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisariato 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 11RN 9 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisariato 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-357 17 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 5-V-300 14, 17 punktų reikalavimus bei Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.18 punktų reikalavimus.
BPK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste įtakos neturi ta aplinkybė, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas buvo priėmęs nutarimą taikyti procesinės prievartos priemones, nes, jei ir toks nutarimas buvo priimtas, tai jis yra ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo procesinis dokumentas. Pareiškėjui buvo duotas žodinis reikalavimas atlikti procesinius veiksmus, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė BPK 156 straipsnio 1 dalies reikalavimą.
Pareiga pareiškėjui daktiloskopuoti numatyta Pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-196, 7.11 punkte (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 40-42). Pareiškėjas atsako už daktiloskopinių kortelių masyvą, kokybišką daktiloskopavimą ir objektyvių duomenų pateikimą (7.11 punktas), naudoja kriminalistinius metodus, mokslines ir technines priemones sudarant, užfiksuojant ir paimant su nusikalstamomis veikomis susijusius objektus, daiktus ir dokumentus įvykio vietų apžiūrų metu bei vykdant kitus ikiteisminio tyrimo ir operatyvinius veiksmus (7.9 punktas), analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų priežastis ir sąlygas (7.13 punktas), atlieka visus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas (7.15 punktas), teikia metodinę pagalbą kitiems pareigūnams (7.18 punktas).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 11RN patvirtintos DNR duomenų įskaitos tvarkymo instrukcijos 9 punkto reikalavimą, nustatantį, jog teritorinių policijos įstaigų kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai yra atsakingi už sulaikytų asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus (patalpinant arba nepatalpinant į areštinę) <...> DNR ėminio kokybišką paėmimą ir objektyvių faktinių duomenų apie juos, tarp jų ir asmens kodo pateikimą. Tarnybinio patikrinimo medžiaga nustatyta, jog įtariamieji telefoniniu sukčiavimu buvo uždaryti areštinėje, o pareiškėjas yra kriminalinės policijos pareigūnas, todėl pagal nustatytą teisinį reglamentavimą buvo atsakingas už DNR ėminio paėmimą, nustačius faktinę aplinkybę, jog jam buvo duotas nurodymas atlikti šiuos veiksmus. Akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuotas šio teisės akto pažeidimas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padalinių ir policijos komisariatų kriminalinės policijos skyrių (poskyrių) kriminalistinių tyrimų specialistų veiklos organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 14 ir 17 punktai, kuriuos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma pažeidęs pareiškėjas, nustato kriminalistinių tyrimų specialistų uždavinius ir kriminalistinių tyrimų specialistų funkcijas, todėl teismas konstatuoja, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje abstrakčiai ir nepagrįstai nurodyti Instrukcijos minėtų punktų pažeidimai. Pareiškėjas, neatlikęs daktiloskopavimo veiksmų ir nepaėmęs DNR ėminių, pažeidė Instrukcijos 21.5 punkte nustatytą pareigą padėti fiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmo eigą ir jo rezultatus, daryti žymių ir pėdsakų antspaudus, <..>, juos fotografuoti, bei atlikti kitus būtinus veiksmus bei 17.4 punkte nustatytą funkciją dalyvauti ikiteisminio tyrimo operatyvinių grupių veikloje tiriant nusikalstamas veikas, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei pareigą ikiteisminio tyrimo pareigūnui teikti pagalbą specialių žinių reikalaujančiais klausimais (38 punktas).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-29 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 17 punktas, numato, jog pristatytiems į policijos areštinę asmenims privalomai atliekamas daktiloskopinis tyrimas, jie turi būti fotografuojami, esant galimybei – filmuojami, taip pat paimami jų DNR (seilių ėminiai). Šia teisės norma yra nurodyti privalomi atlikti veiksmai su asmenimis, pristatytais į areštinę, todėl pareiškėjo teiginys, jog šie privalomi veiksmai yra nurodyti tik areštinėse dirbantiems pareigūnams, yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes sistemiškai aiškinant šią teisės normą kartu su Instrukcijos nuostatomis ir Pareigybės aprašyme numatytomis pareiškėjo pareigomis, akivaizdu, jog pareiškėjui nustatyta pareiga paimti DNR tyrimus. Pažymėtina, jog Instrukcijos 28 punktu nustatytas kriminalistinių tyrimų specialisto budėjimo tikslas – užtikrinti, kad specialistai laiku išvyktų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Būtent šie specialistai, kaip turintys specialių žinių, budi tam, kad atliktų neatidėliotinus veiksmus. Todėl pareiškėjo teiginys, jog tik areštinės darbuotojai galėjo atlikti daktiloskopavimą ir paimti DNR ėminius, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais ir teisiniu reglamentavimu.
BPK 18 straipsnis, apibrėžiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoką, kartu nustato ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas tyrimo veiksmus, turi siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Kartu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kaip ir kiti sutinkamai su šiuo kodeksu veikiantys pareigūnai, turi savo veikla siekti įgyvendinti BPK 1 straipsnyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnas konkrečiai nėra išvardintas BPK 2 straipsnyje, numatančiame pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tačiau aukščiau išdėstyta normų analizė leidžia teigti, kad lygiai tokios pačios taisyklės yra numatytos ir šiam pareigūnui. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo specifiką, situacijų bei jų sprendinių individualumą, negalimumą atskirose situacijose konkrečiai išvardinti būtinus atlikti tyrimo veiksmus, toks teisių ir pareigų numatymas kodeksuose bei Pareigybės aprašyme yra pakankamas, kad būtų galima vertinti pareigūno veiksmus ikiteisminio tyrimo metu jų pakankamumo ir tikslingumo prasme ir spręsti tarnybinio nusižengimo buvimo klausimą. Tinkamu pareigų atlikimu laikytinas pakankamas, savalaikis ir rūpestingas veikimas siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytas pareiškėjo neveikimas.
Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo laikytasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta G.M. kaltės forma, tačiau formuluotė, kad pareiškėjas neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų (daktiloskovavimo ir DNR paėmimo), suponuoja, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas veikiant tyčia. Tarnybinio pažeidimo teisinės pasekmės aiškiai neįvardintos tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau iš aprašytų surinktų įrodymų akivaizdu, jog iš areštinės buvo paleisti sulaikyti asmenys ir kitą dieną daktiloskopavimo veiksmus atliko pareigūnas A.K. Tokiu būdu pareiškėjo veiksmai įtakojo ir sutrukdė nusikalstamų veikų atskleidimą per trumpiausią laiką.
Pagal Statuto 26 straipsnį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. G.M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra švelniausia iš vidaus tarnybos pareigūnams skiriamų tarnybinių nuobaudų.
Tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateikta G.M. charakteristika (psl. 39) patvirtina, kad pareiškėjas tarnyboje charakterizuojamas patenkinamai: turi pakankamai žinių, nuo 2003 metų atliko vadovaujančias pareigas (buvo Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininku, Tauragės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoju, Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininku), tačiau nepakankamai žinias pritaiko pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms vykdyti, nenoriai įžvelgia galimas problemas, analitiškai ir logiškai mąsto, pasyviai sprendžia dalykinius klausimus, neturi tinkamų sugebėjimų vadovauti kolektyve, trūksta iniciatyvos ir noro siekti geresnių rezultatų.
Pažymėtina, jog įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėjas, išvardinti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė (nors nepagrįstai nurodytas BPK 156 straipsnio 156 straipsnio 1 dalies ir Instrukcijos 14, 17 punktų pažeidimai, tačiau šie tarnybinio patikrinimo trūkumai nelaikomi esminiais, įtakojančiais skundžiamo įsakymo neteisėtumą). Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis teisine sąmone, daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus tarnybinių nuobaudų parinkimo kriterijus, todėl ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
Pareiškėjas skundu inter alia prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 216,40 Lt už 2009 m. lapkričio 28 d. išdirbtas 5 darbo valandas, tačiau 2010 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu pateikė atsisakymą nuo minėto reikalavimo ir nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam žinomos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškėjas atsisako skundo. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas būtų negalimas, nenustatyta, t.y. nenustatyta, jog skundo atsisakymu būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Skundo atsisakymas dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo priimtinas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių skundas dalyje dėl 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-21 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, o administracinė byla dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo G.M. skundą dalyje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-21 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.