Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) 2022 m. liepos 20 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) A. M. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.

2. L. J. (toliau ir pareiškėjas) nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, o tarp šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. J. ir jo atstovas advokatas Justas Gedeikis nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu, nesant jos veikoje ANK 518 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymių bei ginčija Kauno apylinkės teismo išvadas, kad tarp šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų, įskaitant ir bylą nagrinėjantį teismą, pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014), dėl to teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apygardos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ar apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties, juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar apylinkės teismas, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiformavęs ginčas yra civilinio pobūdžio. Tuo tarpu vien tai, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas ir jo atstovas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

8. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

9. Pažymėtina ir tai, jog ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

10. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau- CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarp L. J. (nuomininko) ir A. M. (nuomotojos) buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Tačiau kilus abipusiams nesutarimams A. M. 2022 m. balandžio 4 d. nusprendė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuo 2022 m. gegužės 4 d. ir apie tai informavo L. J., jog šis iki nurodytos datos turi išsikraustyti su visais savo daiktais. L. J. 2022 m. balandžio 7 d. informavo A. M., kad jis išvyks balandžio 16 d. 18:00 val. ir, kad pastaroji atvyktų perimti patalpų. A. M. atvykus sutartu laiku, L. J. nuomojamame bute nebuvo, su juo susisiekti jai nepavyko, todėl buvo pakeista buto spyna, o 2022 m. balandžio 19 d. antstolis ginčo bute konstatavo faktines aplinkybes ir A. M. vienašališkai perėmė butą. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK 2022 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 19 d., policijos pareigūnas informavo L. J., kad A. M. atvyks į butą ir dalyvaujant policijos pareigūnams leis L. J. pasiimti visus likusius jo asmeninius daiktus, tačiau pastarasis nurodė, kad savo asmeninių daiktų atsiimti neatvyks bei kreipsis į teismą dėl neteisėto iškeldinimo ir asmeninius daiktus atsiims teismo keliu. Byloje esantis 2022 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas antstolio, taip pat patvirtina, kad bute rasti daiktai buvo užfiksuoti ir išvežti saugoti į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. balandžio 28 d. L. J. pateiktu raginimu buvo prašoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 23 d. pasiimti daiktus iš saugojimo vietos. Tame raginime taip pat buvo nurodyta, kad nuomotoja patyrė 1300 Eur žalą, kurią pareiškėjas turi atlyginti iki 2022 m. gegužės 23 d. bei pasinaudojus daiktų sulaikymo teise ir iki pareiškėjo prievolių įvykdymo bute rasti du jo prožektoriai buvo sulaikyti.

12. Po šių A. M. veiksmų L. J. su pareiškimu kreipėsi į policiją, prašydamas nuomotoją patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį už savavaldžiavimą, kadangi A. M. pasavino jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias fotolempas.

13. 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nurodant, jog šiuo atveju būtų tikslinga pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį ir taikyti administracinio poveikio priemones pagal savavaldžiavimą.

14. Tačiau tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas įvertinę 11 punkte aptartas aplinkybes bei kitą byloje esančią medžiagą padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. M. įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas, kilusias iš nuomos sutarties santykių, piktnaudžiavo savo teise, nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikdama nesąžiningai tyčia paėmė ne jai priklausančius daiktus.

15. Apygardos teismas pritardamas procesiniuose sprendimuose padarytai išvadai, visų pirma pažymi, jog ginčai kilę iš sutartinių teisinių santykių dėl daikto sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat šia tvarka sprendžiamas ir žalos, padarytos dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi daikto sulaikymo teise, atlyginimo klausimas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. J. pasitelkęs BK, kaip ultima ratio priemones, siekė apeiti išimtinai civilinius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, kas formuojamoje teismų praktikoje nėra toleruotina. Kadangi, kaip jau minėta, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. M. nuo pat pradžių visus savo veiksmus susijusius su sutartiniais santykiais ir iš jų atsiradusiais nesutarimais bandė spręsti teisėtomis priemonėmis, tai patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga (nuomos sutartis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, raginimas, susirašinėjimai ir kt.). Tuo tarpu L. J. ignoravo jam siųstus raginimus ir laiku iš nuomojamo buto su visais daiktais neišsikėlė, nors jam tokia galimybė buvo suteikta, todėl pritartina procesiniuose sprendimuose padarytai išvadai, kad net jeigu ir A. M. šiuo atveju netiksliai veikė įstatymų ribose ar ne viską interpretavo teisingai, negalima tvirtinti, kad jos veika atitinka savavaldžiavimui būdingus sudėties požymius ir pastarąją reikia traukti administracinėn atsakomybėn. Sutiktina, kad sutartiniai santykiai tarp A. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ neegzistavo, tačiau nereiškia, kad A. M. nagrinėjamu atveju puikiai žinojo ir suprato, jog fotolempos buvusios nuomojamame bute priklausė ne L. J., o įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tyčia jas pasisavino. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. davė sutikimą L. J. nuomojamame bute vykdyti įmonės veiklą, t. y. dirbti iš namų nuomojamose patalpose, todėl pagrįstai negalėjo tikėtis, kad nuomojamose gyvenamosiose patalpose gali būti ir ne asmeninių pareiškėjo daiktų. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad vienašališkas buto perėmimas su jame buvusiomis fotolempomis vyko 2022 m. balandžio 19 d., o L. J. apie sulaikytas fotolempas buvo informuotas 2022 m. balandžio 28 d. jam pateikiant raginimą, tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateiktas susirašinėjimas ne tik, kad nėra informatyvus, ištrauktas iš konteksto, bet ir fiksuotas 2022 m. gegužės 2-3 dienomis, t. y. po buto perėmimo ir raginimo išsiuntimo L. J., todėl A. M. tyčios nagrinėjamu atveju niekaip neįrodo. Paminint ir tai, kad per visą tą laiką įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats L. J. į A. M. nesikreipė ir neprašė grąžinti ginčo daiktus, priešingai pareiškėjas, kaip fizinis asmuo kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas nubausti A. M., tai yra siekė pastarosios nubaudimo. Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais). Tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti A. M. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia.

17. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog apylinkės teismas ir Institucija nagrinėjamoje byloje priimdami procesinius sprendimus neįvertino visų byloje esančių duomenų ar netinkamai juos vertino, padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kurie galėtų būti pripažinti pagrindu šiuos sprendimus (nutarimą ir nutartį), kaip to prašo pareiškėjo atstovas advokatas, panaikinti, todėl L. J. atstovo advokato skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, paliekant procesinius sprendimus galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.