Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

2022-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-361-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
II-361-548/2022
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00036-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Ričardas Juodis (pirm.)
Pareiškėjas
T. Ž.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-361-548/2022Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00036-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.7.1; 21.10.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant pareiškėjui T. Ž.,

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė S. A. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. kovo 7 d. apie 7.39 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmuoju alkoholio kiekio matuoklio patikrinimu nustatytas 1,17 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje išvažiavo prieš eismą ir atsirengdamas apgadino priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę. Už administracinio nusižengimo padarymą T. Ž. paskirta 1200,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių terminui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Ž. skundu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą ir taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui arba sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo, gailisi dėl jo padarymo. Jam paskirtą 1200 Eur baudą sumokėjo, taip pat atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam D. Ž. Ž.. Pareiškėjas mano, kad jam paskirta specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui yra per griežtas, nes alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra dirbantis. Šiuo metu pareiškėjui transporto priemonės vairavimas yra neatsiejama jo gyvenimo dalis, ją naudojasi intensyviai, nes darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Tai patvirtina ir jo darbdavys, pateikdamas charakteristiką apie pareiškėją. Skundžiamas nutarimas yra priimtas neatsižvelgus į pareiškėją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Tiek darbdavys, tiek namo, kuriame gyvena, bendrijos pirmininkas apie pareiškėją atsiliepia teigiamai, yra įsitikinę, jog pareiškėjo pažeidimas yra padarytas atsitiktinai ir neturėtų jis būti baudžiamais per griežtai. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis visą laiką dirbo, todėl jam būtų sunku susitaikyti su bedarbio statusu, kadangi ilgam praradus teisę vairuoti transporto priemonę, jis būtų atleistas iš darbo. Dar pareiškėjas turi pasiėmęs paskolą, kurią privalo kiekvieną mėnesį mokėti. Pareiškėjas skunde pažymi ir tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės pasirūpinti savo mama, kurią rūpinasi, atveža jai maisto, nuveža į gydymo įstaigas. Nors yra sesė, tačiau ji turi savo šeimą ir gyvena už miesto ribų, todėl nuolat rūpintis mama neturėtų galimybės. Be to, pareiškėjas taip pat turi ligų, jam nustatyta Bechtevero liga, turi dvi stuburo išvaržas, todėl sergant šiomis ligomis teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga. Teismo prašo sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, arba taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui (b. l. 4-14).

Atsiliepimas

Teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemones esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Be to, apelianto neblaivumas ženkliai viršijo leistiną normą (b. l. 63-64).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Ž. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš vakaro buvo išgėręs 6-7 alaus butelius, alkoholį vartojo iki 20 val., tačiau įvykio dieną, ryte atsikėlęs, jis nesijautė neblaivus, jautėsi gerai. Jis neneigia, kad, suklaidinus GPS, jis išvažiavo į priešpriešine eismo juostą, ko pasekoje prisiglaudė prie dešinės pusės atitvaro. Sustojęs bandė išmanevruoti, tačiau jam atrodo, kad nukentėjusiojo D. Ž. Ž. automobilio nekliudė. Jis tuo metu buvo visiškai sustojęs ir niekur nevažiavo. Taip pat paaiškino, kad jis yra pradedantysis vairuotojas, vairuoja apie pusę metų, todėl tai irgi galėjo turėti įtakos, jog išvažiavo į priešpriešine eismo juostą. Jis negirdėjo, kad nukentėjusysis, atsidaręs langą, kažką jam būtų sakęs, kitaip būtų į tai atkreipęs dėmesį. Teismo prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nes jis yra dirbantis, dažnai tenka važiuoti pas klientus, taip pat tenka važiuoti pirkti įvairias medžiagas darbams, rūpinasi savo mama, kurią vežioja į gydymo įstaigas, jis turi neįgalumą, todėl ir pačiam yra labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. Ž. paaiškino, kad 2022 m. kovo 7 d., anksti ryte, vežė žmoną į darbą, kai išsukus iš autostrados ir važiuojant link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, pamatė, kad į jo pusę, t. y. į priešpriešinį eismą, išvažiavo automobilis „Citroen“. Tada jis pasitraukė arčiau dešinės pusės, kad neįvyktų eismo įvykis ir, atsidaręs langą, automobilio „Citroen“ vairuotojui pasakė, kad „kur tu važiuoji, sustok“. Tačiau automobilio „Citroen“ vairuotojas į tai nekreipė dėmesio ir pasakė, kad jam taip rodo GPS, todėl judėjo link jo automobilio, kol galiausiai atsitrenkė į automobilio vairuotojo pusės galinį ratą. Jam kilo įtarimas dėl automobilio „Citroen“ vairuotojo neadekvataus elgesio, todėl iškvietė policiją.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Institucija atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas T. Ž. surašytas už tai, kad jis, 2022 m. kovo 7 d. apie 7.39 val. Kaišiadorių r. sav., Rumšiškės – Pravieniškės kelyje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje išvažiavo prieš eismą ir atsirengdamas apgadino priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalis).

T. Ž. kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą neginčija, pateiktu skundu prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir palikti paskirtą 1200 Eur baudą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, o nesant tam pagrindui, sutinka, kad jam būtų taikomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnyje numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių T. Ž. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis). T. Ž. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodyti nepatogumai, kuriuos sukelia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės švelninimui trumpinant jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba visai neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, darbo funkcijų sumažėjimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir T. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.

Be to pareiškėjui T. Ž. nėra pagrindo paskirtos administracinės poveikio priemonės atėmimo terminą sutrumpinti, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnyje numatytą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavęs bylos medžiagą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju T. Ž. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.

Kaip jau minėta, T. Ž. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,17 promilės neblaivumas (kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo metu 8.09 val. T. Ž. buvo nustatytas 1,17 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 8.25 val. – 1,22 promilės neblaivumas), t. y. beveik dvigubai viršijantis leistiną (0,4 promilės) ribą girtumas. Taip pat nustatyta, kad T. Ž. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą, t. y. išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, atsitrenkdamas apgadino kitą automobilį, kas leidžia teigti, kad toks pareiškėjo elgesys sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai. T. Ž. skundo teiginiai, kad jis alkoholį vartojo vakarykščiai, iš ryto jautėsi gerai, todėl sėdo prie vairo nežinodamas, kad yra neblaivus, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nepateisina tokio jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio kelyje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pripažintina, kad T. Ž. nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. T. Ž. skunde nurodomos aplinkybės, jog jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas alkoholis neturės įtakos jo blaivumui iš ryto, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas. Šiuo atveju pats pažeidimo faktas neginčijamas.

Vertinant pažeidėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. Ž. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (kaip minėta, 8.09 val. T. Ž. buvo nustatytas 1,17 promilės neblaivumas, 8.25 val. – 1.22 promilės neblaivumas). Nors T. Ž. skunde akcentuoja, jog individualizuojant jam skirtiną administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad aptariamą nusižengimą jis padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jis vairuotojo teises įgijo prie pusę metų, t. y. pareiškėjas yra pradedantysis vairuotojas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaip pradedančiajam vairuotojui yra taikomi griežtesni reikalavimai, t. y. pradedantysis vairuotojas yra laikomas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 0,00 promilių girtumo laipsnis. Taigi, pareiškėjas, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, kurio vairavo stažas apie pusę metų, turi būti ypatingai atidus kelyje, ir, žinodamas apie 0,00 promilių taikomą ribą, nesėsti už automobilio vairo, neįsitikinus, kad yra blaivus.

Vairuodamas neblaivus T. Ž. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant T. Ž. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma skunde, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog T. Ž. galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 4 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo T. Ž. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. Ž. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d.nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis