- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-72/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Laima Garnelienė
- Atsakovas
- J. M., E. A.
- Trečiasis asmuo
- Sauliaus Svaldenio, Vilniaus miesto
- Ieškovas
- R. B., A. J.
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas, Gediminas Bulotas, Andris Smaliukis
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Garnelienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-45/2006 pagal ieškovų R. B. , A. J. ieškinį atsakovams J. M. , E. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 31–ojo notarų biuro notarui Sauliui Svaldeniui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dėl privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. B. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimais atsakovams J. M. , E. A. , prašė: 1) pripažinti negaliojančia žemės sklypo, esančio Kuprioniškių k., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4162-0100-0680, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2004 m. rugsėjo 10 d. tarp J. M. ir E. A. , patvirtintą Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. Svaldenio, sutarties registro Nr. 4250, 1.1.2 dalį; 2) perkelti ieškovams 0,40 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4162-0100-0680, esančio Kuprioniškių k., Vilniaus raj., pirkėjo pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. Svaldenio, registro Nr.4250 teises ir pareigas, įpareigojant ieškovus sumokėti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.2 punkte nurodytą kainą – 168 000 Lt, pardavėją perduoti žemės sklypą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra pastatų, kurių unikalūs Nr. 41/988-0272-01-2, 41/988-0272-034, 41/988-0272-02-3, esančių Kuprioniškių k, Vilniaus raj., įsigytų pagal 1996 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ML 15-4186, savininkai. Minėti pastatai yra pastatyti 0,40 ha žemės sklype. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 19 d. sutartimi Nr. 2003-NK-26 (toliau – Sutartis) ieškovams lygiomis dalimis išnuomojo 0,40 ha žemės sklypą, esantį Kuprioniškių k., Vilniaus raj. Sutarties 2 punktu buvo nustatyta, jog žemės sklypas išnuomojamas iki žemės sklypo sugrąžinimo natūra J. M. . Sutarties 8 punkte buvo numatyta, jog daiktinės teisės šios žemės nuomos sutarties teisės ir pareigos pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Ginčijamo žemės sklypo nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2004 m. spalio 6 d. į ieškovams priklausančias patalpas atvyko atsakovas E. A. ir pareiškė, kad jis yra žemės sklypo savininkas, įsigijęs sklypą iš J. M. pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4250. Atsakovas J. M. , įstatymo nustatyta tvarka nepranešdamas ieškovams apie tai, kad ketina parduoti ieškovų pastatams eksploatuoti naudojamą žemės sklypą, ir parduodamas jį E. A. , pažeidė ieškovų, kaip žemės sklypo nuomininkų, pirmenybės teisę pirkti žemę. Pagal žemės nuomos sutarties sąlygas žemės savininkui perėjo žemės nuomotojo teisės. Atsakovai, nesuteikdami žemės sklype esančių pastatų savininkams ir žemės nuomininkams teisės pasinaudoti pirmenybės teise, pažeidė CK 6.560 straipsnio nuostatas. Žemės pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovų E. A. ir J. M. sudarytas pažeidžiant Žemės įstatymo (Nr. IX-1983) 31 straipsnio nuostatas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ieškovai prašė pritaikyti niekiniams sandoriams taikomas teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad nuosavybės teisės į J. M. tenkančią žemė sklypo dalį jam buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 41-15810, teismas sprendė, kad ieškovų sudaryta žemės nuomos sutartis pasibaigė 2003 m. balandžio 8 d. (CK 6.562 str. 1 d., 6.549 str. 2 d.). Žemės nuomos sutarties įregistravimo ieškovų vardu faktas, teismo vertinimu, nei minėtame administraciniame akte, nei žemės nuomos sutartyje nustatyto šios sutarties galiojimo termino nepratęsė. Remdamasis CK 6.566 straipsniu, įtvirtinančiu žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį, teismas pažymėjo, kad sutartiniams santykiams atsirasti reikalingas šalių susitarimas, jų valios išraiškos faktas, tačiau duomenų, kad ieškovai pranešė atsakovams, jog pageidauja sudaryti naują žemės nuomos sutartį, byloje nėra pateikta. Konstatavęs, kad atsakovų minėtos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nesiejo su ieškovais ginčo žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovų nurodytus atsakovus pripažinti pažeidusiais ieškovų, kaip nuomininkų, teises. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančia 2004 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatoms, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 8 d. sprendimu atsakovui J. M. nuosavybės teisės atkurtos į bendrą 0,40 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (komercinei veiklai), todėl teisės aktai, reglamentuojantys žemės ūkio paskirties žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarką, šiuo atveju netaikytini. Lingvistiškai aiškindamas Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, teismas nurodė, kad šiose teisės normose yra nustatyta žemės sklypo savininko pareiga registruotu laišku (įteikiant) pranešti parduodamame žemės sklype esančių statinių savininkui apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas ir šių pastatų savininko teisė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos apsispręsti pirkti ar nepirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jam priklausantys statiniai. Nustatęs, kad įrodymų apie tai, jog ieškovams, kurie yra ginčo žemės sklype esančių statinių savininkai, buvo registruotu laišku pranešta apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas, taip pat apie ieškovų raštišką atsisakymą pirkti J. M. priklausantį žemės sklypą byloje nėra, teismas darė išvadą, kad J. M. pažeidė minėtų normų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad prievolės atlikti tam tikrą veiksmą neįvykdymo teisinės pasekmės yra nustatytos CK 6.61 straipsnio 2 dalyje, tačiau ieškovai pasirinko kitą pažeistos teisės gynimo būdą – pirkėjo (t. y. E. A. ) teisių ir pareigų pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį jiems perkėlimą (t. y. šia sutartimi įsigyto žemės sklypo iš E. A. paėmimą ir sutartyje nurodytos 168 000 Lt kainos jam grąžinimą), teismas, svarstydamas šio reikalavimo pagrįstumą, pažymėjo, kad atsakovas E. A. pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo ginčo žemės sklypo savininkas ir pardavėjas, todėl neturėjo Žemės įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos pareigos registruotu laišku pranešti ieškovams apie parduodamą žemės sklypą. Nesant byloje įrodymų, kad E. A. , kaip žemės sklypo pirkėjas, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ar buvo nesąžiningas, teismas sprendė nesant teisinio pagrindo taikyti jam sankcijas. Atsižvelgęs į tai, kad per pastaruosius dvejus metus žemės kaina žymiai išaugo, teismas laikė, kad E. A. , kuris nebuvo pripažintas įstatymo pažeidėju, patenkinus ieškovų reikalavimąpadėtis taptų blogesnė, nes, atgavęs už įsigytą žemę sumokėtus pinigus, analogiško dydžio žemės sklypo už tokią pat kainą nenusipirktų. Pažymėjęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, yra taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, teismas, nesant atsakovo E. A. veiksmuose nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnis) ir pagrindo šį atsakovą pripažinti pažeidusiu ieškovų teises bei esant galimybei pažeistą teisę apginti kitu būdu, ieškinį pagal pasirinktą ieškovų pažeistos teisės gynimo būdą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai R. B. ir A. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - sprendimą ieškinio reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. 0,40 ha ploto žemės sklypo, esančio Kuprioniškių kaime, Vilniaus rajone, pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo ieškovams patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias žemės nuomos sutarties galiojimą bei nuomotojo teisių ir pareigų perėjimą kitam žemės savininkui. Neatsižvelgdamas į CK įtvirtintas ir teismų praktikoje galiojančias sutarčių aiškinimo taisykles, teismas padarė klaidingą išvadą dėl Žemės sklypo nuomos santykių pasibaigimo. Nagrinėjant sutarties turinį, teismas turi taikyti CK 6.193 straipsnyje nustatytas ir teismų praktikoje galiojančias sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties 2 punktas negali būti aiškinamas atskirai nuo Sutarties 8 punkto ir nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo sprendimo 3 punkto nuostatų, taip pat neįvertinus Sutarties pobūdžio, tikslo bei šalių elgesio po jos sudarymo. Sutarties 2 punktas turi būti suprantamas kaip nuomos santykių pasibaigimo tik valstybės atžvilgiu sąlyga, kai jos teises ir pareigas perima naujasis nuomotojas, kuris, vadovaudamasis sutarčių laisvės principu, gali susitarti su žemės sklypo nuomininkais dėl kitokių nuomos sutarties sąlygų. Tokį Sutarties sąlygų aiškinimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad valstybė, atkurdama nuosavybės teises J. M. , sprendimo 3 punkte nurodė, kas Sutartis galioja naujajam žemės savininkui. Be to, atsakovo J. M. elgesys po nuosavybės teisių atkūrimo taip pat patvirtina faktą, kad jis perėmė buvusio nuomotojo teises ir pareigas pagal Sutartį. Iki ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas J. M. nepranešė ieškovams, kad, jo manymu, Sutartis nustojo galioti, nesikreipė į Nekilnojamojo turo registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti tariamai pasibaigusią nuomos sutartį. Todėl remiantis CK 4.262 ir 6.559 straipsniais, įregistruota Sutartis galioja naujajam nuomotojui, o viešame registre esantys duomenys turi būti laikomi teisingais ir išsamiais. Tokį Sutarties sąlygų aiškinimą patvirtina CK 6.559 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 29.2 punktas.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teises, kadangi šio reikalavimo tenkinimo sąlyga neteisingai laikė turto įgijėjo sąžiningumą. Teismas, nustatydamas, kad atsakovas E. A. , sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, buvo sąžiningas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuluotus turto įgijėjo sąžiningumo nustatymo kriterijus, o atsakovo E. A. sąžiningumo klausimą klaidingai susiejo su tinkamu pirkėjo pareigų vykdymu bei su Žemės įstatymo 31 straipsnyje nustatytos pareigos netaikymu jam. Žemės įstatymo 31 straipsnis tiesiogiai neįtvirtino pirmumo teisės pažeidimo padarinių, t. y. galimybės reikalauti perkelti pirkėjo teises, tačiau ši nuostata turi būti taikoma protingai ir atsižvelgiant į analogiškas kituose įstatymuose nustatytas pirmenybės teisės pažeidimo pasekmes. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnis, CK 4.79 straipsnis, nustatantys asmens pirmumą pirkti parduodamą žemės sklypą (jo dalį), vieningai įtvirtina tas pačias teisines pasekmes, jeigu minėta pirmenybės teisė pažeidžiama. Atsižvelgiant į tai ir taikant įstatymų analogiją, darytina išvada, kad ir tuo atveju, kai pagal Žemės įstatymo 31 straipsnį pažeidžiama pirmenybės teisė pirkti parduodamą žemės sklypą, užimtą nuosavybės teise valdomais statiniais, ieškovai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų perkeltos pirkėjo E. A. teisės ir pareigos pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatęs, kad buvo pažeista ieškovų pirmenybės teisė pirkti parduodamą žemės sklypą, nepagrįstai nenagrinėjo, ar notaras S. Svaldenis, tvirtindamas ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi pakankamai kruopščiai bei atidžiai, ar užtikrino, kad visi šios sutarties sudarymo faktai būtų nustatyti ir tinkamai kvalifikuoti.
3. Įstatymai pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nesieja su pirkėjo sąžiningumu, todėl teismas, konstatavęs buvus pažeistą ieškovų pirmenybės teisę, privalėjo taikyti teisės aktų nustatytą pirkėjų sukeitimo procedūrą ir neatsižvelgti į tai, ar dėl žemės sklypo kainų pasikeitimo pirkėjo E. A. padėtis taps blogesnė. Net ir tuo atveju, jei tenkinant ieškovų reikalavimą perkelti pirkėjo E. A. teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį būtų privaloma atsižvelgti į atsakovo E. A. sąžiningumą, bylos aplinkybės rodo, kad jis negali būti laikomas sąžininga sutarties šalimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką protingu, apdairiu, o tai reiškia sąžiningu, elgesiu laikytinas toks elgesys, kai įgijėjas vykdo jam nustatytą pareigą visomis prieinamomis priemonėmis išsiaiškinti sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes. Tačiau pirkimo-pardavimo sutarties atveju atsakovas E. A. šios pareigos nevykdė, kadangi nepatikrino, ar ginčijamo žemės sklypo pardavėjas J. M. tinkamai vykdė įstatymų reikalavimus, susijusius su ieškovų pirmenybės teisės įgyvendinimu, neįsitikino, ar žemės sklypo naudotojai neturės pagrindo reikšti pretenzijas dėl sudaromo sandorio, neišsiaiškino, ar Sutarties galiojimas pasibaigė ir kodėl šios Sutarties registravimas faktas nėra panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti E. A. naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog CK 6.193 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Ieškovai nesistengė sumokėti žemės nuomos mokesčio, o atsakovai nuomos teisinius santykius visuomet neigė. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuomos santykiai neegzistavo. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis yra sąžiningas įgijėjas, oieškovai neįrodė, jog yra kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, suklydo aiškindamas bei taikydamas teisės normas ir dėl to iš dalies neteisingai išnagrinėjo šią bylą (CPK 263 str.).
Apeliacinį skundą padavę ieškovai skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas perkelti jiems pirkėjo teises pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies (CPK 320 str. 2 d.).
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovai R. B. ir A. J. yra 422,37 kv. m ir 458,67 kv. m pastatų bei kiemo statinių, esančių Vilniaus rajone, Kuprioniškių kaime, bendraturčiai. Pastatai yra pastatyti 0,40 ha žemės sklype, kuris jiems lygiomis dalimis buvo išnuomotas 2003 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N/2003-NK-26. Šios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas iki žemės sklypo sugrąžinimo natūra J. M. , o 8 punkte nurodyta, kad žemės nuomos sutarties teisės ir pareigos pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 41-15810 buvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovui J. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant 0,73 ha žemės natūra: 0,33 ha žemės sklypą ūkio veiklai ir bendrą 0,40 ha žemės sklypą kitai paskirčiai. 2004 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 31-ajame notarų biure buvo patvirtinta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. M. pardavė atsakovui E. A. 0,40 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Kuprioniškių kaime. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypo pardavėjas J. M. neįvykdė Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pranešti jo žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininkams (ieškovams) apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant), ginčo dėl šio fakto byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas J. M. , neįvykdęs minėtoje įstatymo normoje nustatytų reikalavimų pranešti ieškovams registruotu laišku apie žemės sklypo pardavimą ir pardavęs žemės sklypą atsakovui E. A. , pažeidė minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovų pirmenybės teisę pirkti privačią žemę. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal ieškovų pasirinktą pažeistos teisės gynimo būdą, nesant atsakovo E. A. veiksmuose nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 str.) ir pagrindo šį atsakovą pripažinti pažeidusį ieškovų teises, esant galimybei pažeistą teisę apginti kitu būdu, nėra pagrindo ieškinį patenkinti.
Nagrinėjamos bylos ypatumą sudaro tai, kad tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartyje konstatavo, kad Civilinio kodekso, Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų turinio analizės matyti, jog tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiška, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Kadangi visuose aukščiau minėtuose įstatymuose yra įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, taikytinas taip pat ir vienodas pirmenybės teisės gynimo būdas – pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimas, jeigu šis reikalavimas pareiškiamas per trijų mėnesių laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo.
Kaip žinoma, CPK 362 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai turi būti suprantami kaip šio teismo pateiktas teisės normos tikrosios prasmės atskleidimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsti apeliantų skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo pateikto teisės normų aiškinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, turėjo būti atsižvelgta į Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pranešti žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininkams (ieškovams) apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant) pažeidimą ir siekiant užtikrinti ieškovų teisių įgyvendinimą taikyti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, nepriklausomai nuo atsakovų sąžiningumo. Todėl kolegija nepasisako nei dėl kitų ieškovų pažeistos teisės gynimo būdų, nei dėl atsakovo E. A. sąžiningumo (CPK 362 str. 2 d.). Pažymėtina, jog nuostata, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, taikymo atveju trečiojo asmens, kuriam perleistas turtas, sąžiningumas nėra svarbus užfiksuota tiek nagrinėjamu atveju, tiek kitose kasacinės instancijos teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmenybės turėtojui priklauso ne perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarką, nustatė ir tam tikrą sąžiningų trečiųjų asmenų interesų apsaugos priemonę – trumpą trijų mėnesių laikotarpį ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareikšti. Tokio sutrumpinto termino nustatymas leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. A. Z. B.; A. S ir kt.; bylos Nr. 3K-3-134/2007).
Vykdydama kasacinės instancijos teismo nurodymą, teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovų, siekiančių realizuoti pirmenybės į ginčo sklypą teises, galimybės, taip pat pasisako dėl trijų mėnesių laikotarpio, per kurį nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą, nes šių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kuris priskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 320 str. 1 d.).
Iš byloje esančios AB Ūkio banko pažymos nuorašo matyti, jog ieškovas A. J. 2008 m. spalio 14 d. AB Ūkio banko Vilniaus filiale esančioje sąskaitoje turėjo 84 000 Lt dydžio terminuotą indėlį, o iš AB Swedbank pažymos nuorašo matyti, jog ieškovo R. B. 2008 m. spalio 13 d. AB ,,Hansabankas“ banko sąskaitoje buvo 132 915,76 Lt (t. 4, b. l. 4, 5). Kolegijos nuomone, šie ieškovų pateikti įrodymai patvirtina jų pajėgumą sumokėti tokią pačią kainą, koką už ginčo sklypą yra sumokėjęs E. A. (CPK 178, 185 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypo, esančio Kuprioniškių km., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4162-0100-0680 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. Svaldenio, J. M. ir E. A. sudarė 2004 m. rugsėjo 10 d. (t. 2, b. l. 96-100). Ieškovai R. B. ir A. J. į teismą su ieškiniu kreipėsi 2004 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 5). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovai nepraleido Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje minimo trijų mėnesių termino (CK 4.79 str. 3 d.).
Pripažinus, jog atsakovas J. M. neįvykdė reikalavimų, susijusių su pranešimu apie ketinimą parduoti ginčo sklypą, taip pažeisdamas ieškovų pirmenybės teisę jį pirkti, bei esant nepraleistam senaties terminui, pirkėjo teisės perkeltinos ieškovams R. B. ir A. J. .
Patenkinus ieškovų reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teises, ieškovams nustatytina pareiga sumokėti atsakovui E. A. jo pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjui J. M. sumokėtą sklypo pardavimo kainą, kuri lygi 168 000 Lt.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinyje reikalaujama įpareigoti pardavėją (t. y. J. M. ) perduoti žemės sklypą, taigi pagal šį reikalavimą ir sklypo kainą ieškovai turėtų sumokėti J. M.. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susidariusią teisinę situaciją, sprendžia, jog, vadovaujantis protingumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CK 1.5 str., CPK 7 str.), tikslinga ieškovus įpareigoti 168 000 Lt sumokėti ne J. M. , o, kaip minėta, E. A. .
Dėl nurodytų motyvų pakeitus apygardos teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, apeliantai įgijo teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų. Iš atsakovų taip pat priteisiamos valstybei procesinių dokumentų siuntimo teismuose išlaidos (CPK 79, 80, 92, 93, 96, 98, 302 str.).
CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta taisyklė pagal kurią sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai už apeliacinį skundą turėjo sumokėti po 2 180 Lt, tačiau sumokėjo o po 3 180 Lt. Kadangi ieškovai daugiau sumokėto žyminio mokesčio dalies grąžinti neprašo, ši dalis jiems negrąžinama, tačiau, apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, ieškovams iš atsakovų priteistinas įstatymo nustatytas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovų R. B. ir A. J. ieškinio reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal 0,40 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4162-0100-0680), esančio Kuprioniškių kaime, Vilniaus raj., 2004 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį patenkinti ir teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti.
Perkelti R. B. ir A. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 0,40 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4162-0100-0680), esančio Kuprioniškių kaime, Vilniaus raj., 2004 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
Įpareigoti ieškovus R. B. ir A. J. sumokėti atsakovui E. A. 168 000 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis tūkstančius litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų J. M. ir E. A. ieškovui R. B. 9 566 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 10 700 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus litų) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš atsakovų J. M. ir E. A. ieškovui A. J. 3 200 Lt (tris tūkstančius du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2 180 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš atsakovų J. M. ir E. A. valstybei po 42 Lt (keturiasdešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidoms atlyginti.