- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-456/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virgstata“ atstovui advokatui V. S.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virgstata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-558-560/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virgstata“ ieškinį atsakovui J. P. dėl neatsiskaitymo už statybos rangos darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Virgstata“ 2007 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. P. 1 443 737 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-5 l.). Nurodė, kad ieškovas, laimėjęs viešą konkursą, 2005 m. spalio mėn. 25 d. sudarė su atsakovu J. P. Rangos sutartį Nr. V-10/27-1 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus atsakovo (užsakovo) objekte (kaimo turizmo sodyboje „Kernavės bajorinė“), o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Ieškovo teigimu, atsakovas apmokėjo tik dalį atliktų darbų ir liko skolingas už laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. ieškovo atliktus papildomus darbus, kuriuos nurodė vykdyti atsakovas, be to, nepagrįstai vengė pasirašyti sąskaitas faktūras, o pasirašytas apmokėti, teigdamas, kad neva darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodyti darbai nebuvo atlikti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko (2 b. t., 26-29 l.). Nurodė, kad Rangos sutartyje, pagal sudarytą sąmatą, buvo tiksliai apibrėžta sutarties kaina – 3 295 005 Lt (su PVM), šalys nebuvo sudarę atskiro raštiško susitarimo dėl papildomų sumų apmokėjimo ir atsakovas, pagal Rangos sutarties sąlygas, nebuvo davęs papildomų nurodymų ieškovui (rangovui), o už Rangos sutartyje numatytus ir ieškovo atliktus darbus su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta tiesiogiai arba atitinkamas sumas sumokant subrangovams. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas reikalaujamai sumai nėra pateikęs PVM sąskaitų faktūrų atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė ieškovo BUAB „Virgstata“ ieškinį (3 b. t., 253-257 l.).
Teismas nustatė, jog šalys sudarė Rangos sutartį statybos rangos darbams atlikti, kurioje buvo nustatyta jos kaina – 3 295 005 Lt. Pagal Rangos sutarties sąlygas (9.1 p., 21.3 p.) papildomi ir projektinėje dokumentacijoje nenumatyti darbai užsakovo turi būti apmokami esant tam tikroms sąlygoms: kai šie darbai sąlygoja rangovui laiko ir kaštų sąnaudų padidėjimą, mokama turi būti pagal atskirą raštišką šalių susitarimą; teismas pažymėjo, kad pagal Rangos sutarties 9.1 punktą, tokie papildomi darbai galėjo būti atliekami ir defektų pašalinimo tikslu. Be to, teismo teigimu, šalys, vadovaudamosi Rangos sutarties 21.3 punktu (nuostata, reglamentuojanti papildomų darbų apmokėjimą), 2006 m. gegužės 12 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo detalizavo Rangos sutarties nuostatas, tačiau nepakeitė Rangos sutarties nuostatų dėl sutarties kainos. Teismas konstatavo, jog šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius, o konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu galimas tik išimtinais atvejais.
Teismas pažymėjo, jog šalys sutiko ir neginčijo fakto, kad atsakovas (užsakovas) iš viso ieškovui (rangovui) pagal Rangos sutartį yra sumokėjęs 2 580 723,64 Lt, t. y. 714 281,36 Lt mažiau, nei numatyta sutartyje. Nors pagal ieškovo atliktus paskaičiavimus atsakovas jam liko skolingas 685 993,36 Lt pagal pagrindinę sutartį ir 757 744 Lt už papildomus darbus, grindžiamus priėmimo - perdavimo aktais bei Statybos darbų žurnalo įrašais, tačiau teismas sprendė, jog iš minėtų dokumentų, pagal juose užfiksuotus duomenis, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kokie konkrečiai statybos projektinėje dokumentacijoje nenumatyti darbai buvo atlikti kaip papildomi ir kieno iniciatyva jie buvo atlikti, ar rangovas įvykdė savo pareigą pranešti užsakovui apie būtinumą padidinti sutarties kainą (CK 6.684 str. 4 d., 6.685 str.), ir ar visi tie pakeitimai buvo susiję su kainos padidėjimu. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė aplinkybių, su kuriomis įstatymas (CK 6.183 str. 2 d.) sieja išimtis, ir numato galimybę padidinti šalių numatytą konkrečią darbų kainą: nenurodė, kokie konkrečiai darbai, nenumatyti projektinėje dokumentacijoje, buvo atlikti užsakovo iniciatyva ir/ar būtini, bet nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, jog dėl jų atlikimo padidėja statybos kaina ir apie tai jis iš anksto informavo užsakovą. Teismas padarė išvadą, kad faktas, jog užsakovas apmokėjo darbus, kurie darbų perdavimo akte bei rangovo sąskaitoje faktūroje rangovo įvardinti papildomais darbais, nereiškia, jog rangovas automatiškai įgijo teisę į sutartimi numatytos konkrečios kainos padidinimą.
Teismas nurodė, kad papildomų darbų apmokėjimo reikalavimą ieškovas taip pat grindžia aplinkybe, jog apie atliekamus ir papildomus darbus parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai (subrangovų UAB „Irtomas“ bei UAB „Ermika“ atstovai). Pasak teismo, CK 6.650 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), tokią rangovo teisę numatė ir Rangos sutarties 5 punktas, tačiau generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl subrangovų pasitelkimas nepakeičia rangovo prievolių užsakovui, nepakeičia tarp jų sudarytos rangos sutarties nuostatų, tarp jų ir nuostatų dėl rangos sutarties kainos bei papildomų darbų apmokėjimo. Teismo teigimu, ieškovui, kaip profesionaliam ūkinę komercinę veiklą vykdžiusiam subjektui, taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, jam tenka papildomų darbų neapmokėjimo rizika, kuomet jis neužfiksuoja įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka atitinkamų aplinkybių buvimo/nebuvimo, su kuriomis įstatymas sieja papildomų darbų apmokėjimą; be to, pagal įstatymą, jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 str. 4 d.).
Teismas konstatavo, jog CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatos nedraudžia šalims susitarti dėl užsakovo apmokėjimo tiesiogiai subrangovui. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, jog atsakovas subrangovams UAB „Termomatika“, UAB „Okva“, UAB „August ir Ko“, UAB „Languva“ Plastikas, gavęs ieškovo rašytinį sutikimą, ar subrangovų atsisakymą perduoti darbus dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, iš viso yra sumokėjęs 783 398, 36 Lt, o tai 685 993 Lt viršija sumą, kurią rangovas galėtų reikalauti iš užsakovo pagal sutartį ir joje šalių sulygtą konkrečią kainą, atsižvelgiant į dalinį užsakovo apmokėjimą. Padaręs tokią išvadą, teismas sprendė, kad kitų ieškovo ir atsakovo nurodytų įrodymų bei aplinkybių vertinimas yra teisiškai netikslingas.
Dėl nurodyto teismas sprendė, jog nėra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo už papildomų darbų atlikimą priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį (4 b. t., 2-13 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta, neteisėta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams teismo išvada, kad Rangos sutarties šalys susitarė tik dėl konkrečios darbų kainos, todėl rangovas negali reikalauti užmokesčio už papildomus darbus:
1.1. Šalys tiek raštu (2006 m. gegužės 12 d. Papildomu susitarimu), tiek ir žodžiu, patvirtindami tai savo veiksmais bei Rangos sutarties vykdymo dokumentais, keitė nurodytos sutarties kainą, Papildomame susitarime nurodę, jog kaina bus nustatyta „pagal faktiškai įvykdytų darbų kiekius, vertę apskaičiuojant, remiantis UAB „Sistela“ normatyviniais skaičiavimais“;
Atsiliepimas
1.2. Atsakovas pats nurodė daryti pakeitimus ir papildomus darbus, nenumatytus sąmatoje, juos priėmė bei apmokėjo (Atliktų darbų akte Nr. 9 už 2006 m. gegužės mėn., 97 116 Lt sumos, kurį atsakovas pasirašė ir už jame nurodytus darbus apmokėjo, užfiksuoti ieškovo atlikti papildomi darbai, kurie sąmatoje nebuvo numatyti; taip pat už papildomus darbus, nenumatytus sąmatoje, buvo išrašytos ir apmokėtos 2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita – faktūra VRG Nr. 00062 bei 2006 m. kovo 27 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 00055), todėl ieškovas turėjo pagrindą atlikti papildomus darbus;
1.3. Kad buvo atliekami papildomi darbai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai (subrangovo UAB „Irtomas“ atstovas S. P., subrangovo „Ermika“ atstovas E. M.).
2. Taip pat nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, jog negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kokie konkrečiai atlikti darbai, nenumatyti statybos projektinėje dokumentacijoje, buvo atlikti kaip papildomi ir kieno iniciatyva jie buvo atlikti, ar rangovas įvykdė savo pareigą pranešti užsakovui apie būtinumą pakelti sutarties kainą. Ši teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, iš kurių matyti, jog ieškovas atlikto daug papildomų darbų, nenumatytų sąmatoje (drenažo sistemos, aikštelės įrengimas, sargo namelio, trijų tiltų į ežerą pastatymas, sienų tinkavimo, glaistymo ir dažymo pakeitimas į apkalimą dailylentėmis, medinių langų pakeitimas į plastikinius, mūrinių pertvarų pakeitimas į betonines, tinklinės tvoros pastatymas), kurių pageidavo ir kuriuos priėmė atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė tik keturis tiesioginius atsakovo mokėjimus subrangovams, kurie buvo atlikti po Rangos sutarties nutraukimo, kai ieškovas dėl atsakovo neatsiskaitymo negalėjo sumokėti savo kreditoriams ir buvo inicijuota ieškovo bankroto byla; atsakovas atsiskaitė tik su dalimi subrangovų, o atsiskaitymo faktas patvirtina, kad darbai buvo atlikti, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atsiskaityti tiesiogiai su ieškovu; be to, nepagrįstas ir teismo argumentas, kad, subrangovams atsisakius perduoti atliktus darbus ieškovui, jis neįgijo pagrindo įtraukti šių darbų į atsakovui pateikiamus darbų priėmimo aktus. Dėl to nesutiktina su teismo išvada dėl tiesioginių užsakovo mokėjimų subrangovams suma sumažinto mokėtino atlygio rangovui.
4. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad su kai kuriais subrangovais buvo tiesiogiai atsiskaityta, nepagrįstai nevertino kitų byloje esančių įrodymų apie atliktų darbų apimtį ir kainą.
5. Apygardos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių, jog visi darbai buvo perduoti atsakovui, jis juos priėmė, naudojasi, tačiau nesąžiningai siekdamas išvengti pareigos atsiskaityti, vengia pasirašyti atliktų darbų aktus.
6. Teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl įrodymų, kurie pagrindžia, kad visi darbai buvo atlikti, o juos kas dieną tikrino, prižiūrėjo ir fiksavo statybos darbų žurnaluose atsakovo (užsakovo) atstovas – statybos techninis prižiūrėtojas.
7. Dėl atsakovo veiksmų padaryta didelė žala ne tik ieškovui, bet ir tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (4 b. t., 16-18 l.). Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų, kadangi apeliantas nenuoseklus, jo teiginiai prieštaringi arba nesuprantami, o teismo sprendimas pagrįstas, teisėtas ir argumentuotas. Atsakovo teigimu, Rangos sutartimi buvo nustatyta sutarties kaina – 3 295 005 Lt, papildomos išlaidos šioje sutartyje nebuvo numatytos; siekiant atpiginti statybos kaštus, 2006 m. sausio 17 d. pasiūlyme Nr. 009 buvo nurodyti pakeitimų variantai su įrašyta išlyga, kad pakeitimus siūloma padaryti, nekeičiant sąmatos kainos, todėl šalys 2006 m. gegužės 12 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų nenumatytų darbų, dėl kurių atidėjo objekto pridavimą, išsaugant sutartinę objekto darbų kainą ir finansavimą iš europinių fondų. Pasak atsakovo, ieškovui (rangovui) neatsiskaitant su subrangovais, atsakovas (užsakovas), siekdamas įvykdyti pažadus Agentūrai, kontroliuojančiai europinių pinigų panaudojimą ir statybų eigą, savo lėšomis tiesiogiai apmokėjo subrangovų darbus (1 506 677,88 Lt sumos), kuri kartu su rangovui išmokėta suma 792 396,32 Lt viršijo sutartinę darbų kainą. Kadangi objektas dalinai finansuojamas ES lėšomis, pagal ekspertų UAB Projektų ekspertizė“ 2007 m. gegužės 18 d. pateiktus suvestinius sąmatinės kainos skaičiavimus, statybos kaštai iš viso sudarė 3 293 912 Lt. Taigi ieškovas nesilaikė sutarties sąlygų, dėl to atsakovas patyrė 793 489,32 Lt nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, todėl nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai aiškino ir pritaikė sprendžiamam ginčui aktualias materialiosios teisės normas.
Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 4 d.). Be to, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 5 d.).
Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Jeigu rangovas neįvykdo CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, tuo tarpu statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.), tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų, todėl šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius; konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 str. 4 d., 6.685 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos; atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus aukščiau nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2005 m. spalio 25 d. buvo sudaryta Rangos sutartis, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti pagal atsakovo (užsakovo) pateiktus projektus, brėžinius ir specifikacijas bei perduoti atsakovui šios sutarties Priede Nr. 1 nurodytus darbus (medžiagas) nustatytais terminais, o atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui statybos aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus (medžiagas) ir už juos sumokėti (Rangos sutarties 2.1. p.); šalys susitarė, jog už Rangos sutarties vykdymą atsakovas sumoka ieškovui sutartyje nustatytais terminais ir būdu Rangos sutarties kainą, kuri lygi 3 295 005 Lt (su PVM; Rangos sutarties 21.1. p.), tokia darbų kaina buvo nurodyta ir ieškovo pasiūlyme atsakovui, pateiktame viešo konkurso metu, o tuo atveju, jeigu atsakovas nuspręstų, kad ieškovui priklauso papildomos sumos dėl papildomų darbų, kurie nebuvo aptarti Priede Nr. 1, ir kuriuos reikėjo atlikti, remiantis Rangos sutarties 9 straipsniu („Papildomi brėžiniai ir nurodymai“), tai šios papildomos sumos turi būti pridėtos prie Rangos sutarties kainos ir sumokėtos ieškovui pagal atskirą raštišką susitarimą (Rangos sutarties 21.3. p.; 1 b. t., 7-15 l.; 2 b. t., 157-158 l.). Be to, 2006 m. sausio 17 d. ieškovas pateikė atsakovui Pasiūlymą Nr. 009 atlikti jame nurodytus statybos darbus (pakeitimus; tarp jų medinių langų pakeitimas į plastikinius, mūrinių pertvarų pakeitimas į betonines), nekeičiant sąmatos kainos (baudžiamoji byla Nr. 95-1-304-06, 1 t., 36 l.); 2006 m. gegužės 12 d. šalys, remdamosi Rangos sutarties 21.3 punktu, sudarė Papildomą susitarimą dėl statybos komplekso „Kernavės bajorinė“ – ūkininko sodyba, ją pritaikant kaimo turizmui, Širvintų raj., atskirų vietų konstruktyvų pakeitimo bei papildomų nenumatytų darbų vykdymo ir atsiskaitymo už atliktus statybos – montavimo darbus, kuriame ieškovas įsipareigojo, gavus atsakovo nurodymą ir suderinus su atsakovu, vykdyti konstruktyvų pakeitimą bei kitus nenumatytus papildomus statybos – montavimo darbus, o, atlikus šiuos darbus bei suderinus su atsakovu, apskaičiuoti jų vertę, vadovaujantis UAB „Sistela“ normatyviniais skaičiavimais, taikant pagrindinėje sąmatoje susitartą papildomų išlaidų apskaičiavimo tvarką, tuo tarpu atsakovas įsipareigojo už atliktus konstruktyvinių sprendimų pakeitimų (apskaičiuotų pagal pirminių ir pakeistų statybos darbų vertės skirtumą) bei nenumatytus papildomus darbus apmokėti ieškovui pagal faktiškai įvykdytų darbų kiekius, vertę apskaičiuojant, remiantis UAB „Sistela“ normatyviniais skaičiavimais, taip pat šalys nurodė, jog Papildomam susitarimui galioja Rangos sutarties teisiniai susitarimai bei įsipareigojimai (Papildomo susitarimo 1.6, 2.1, 2.3., 3 p.; 3 b. t., 236-237 l.).
Iš aukščiau nurodyto matyti, kad ieškovas ir atsakovas Rangos sutartyje nustatė konkrečią darbų kainą (3 295 005 Lt su PVM), be to, susitarė, kad papildomos sumos už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Priede Nr. 1, bus pridėti prie Rangos sutarties kainos ir sumokėti ieškovui pagal atskirą raštišką susitarimą, tačiau tiek Rangos sutarties, tiek ir Papildomo susitarimo nuostatomis, papildomus darbus ieškovas galėjo atlikti tik gavęs atsakovo sutikimą (Rangos sutarties 9.1, 21.3 p.; Papildomo susitarimo 2.1 p.). Tai atitinka CK 6.653 straipsnio 4 dalies bei CK 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatas, be to, ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apie ieškovo atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo nurodyti Rangos sutarties Priede Nr. 1, ir kurių ieškovas nebuvo įsipareigojęs atlikti, nekeisdamas sąmatos kainos, buvo informuotas atsakovas, kuris būtų sutikęs, jog ieškovas atliktų šiuos darbus už papildomą užmokestį, kad ieškovas būtų gavęs atsakovo nurodymą įvykdyti paminėtus darbus, ar kad šalys būtų raštu susitarę dėl šių darbų įvykdymo, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovui neįrodžius, jog šalys buvo susitarusios dėl ieškovo nurodytų papildomų darbų atlikimo, už kuriuos prašoma priteisti skolą, netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl apmokėjimo už paminėtus darbus priteisimo (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 5 d., 6.684 str. 4-5 d.). Juolab kad pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatas, statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti, jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, šalis privalo imtis priemonių toms kliūtims pašalinti, o šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Taigi ieškovas be pagrindo teigia, jog atsakovas privalo su juo atsiskaityti už, ieškovo nuomone, jo atliktus papildomus darbus atsakovo objekte.
Nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, kad dalį darbų, kurie nebuvo numatyti sąmatoje (Priede Nr. 1), atsakovas priėmė ir atsiskaitė už juos, kad apie papildomų darbų atlikimą ikiteisminio tyrimo metu parodė subrangovų atstovai. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas buvo susitaręs su atsakovu dėl kitų papildomų darbų atlikimo, už kuriuos, ieškovo teigimu, atsakovas jam neatsiskaitė (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, ieškovo ir atsakovo atstovai 2006 m. gegužės 3 d. pasirašė Aktą dėl drenažo sistemos įrengimo, kuriuo buvo nutarta įrengti vandens drenavimo sistemą, t. y. dėl šių darbų atlikimo šalys susitarė raštu, o, atlikus paminėtus darbus, 2006 m. gegužės 31 d. buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 9, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atlikti ne tik drenažo, bet ir poilsio aikštelės bei tiltų įrengimo darbai, už kuriuos atsakovas yra atsiskaitęs (baudžiamoji byla Nr. 95-1-304-06, 1 t., 88-89, 93, 97 l.; 2 t., 89 l.). Be to, pakeitimo darbus (sienų tinkavimo, glaistymo ir dažymo darbų – į sienų apkalimą dailylentėmis, medinių langų – į plastikinius, medinių karkasinių sienų – į rąstines bei mūrinių pertvarų – į betonines) ieškovas buvo pasiūlęs (2006 m. sausio 17 d. Pasiūlymas Nr. 009) atlikti, nekeičiant sąmatos kainos, taip pat pažymėtina, jog tai nėra papildomi darbai, o sąmatoje numatytų darbų pakeitimas (baudžiamoji byla Nr. 95-1-304-06, 1 t., 36 l.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, ieškovo sutikimu, atsiskaitė tiesiogiai su subrangovais UAB „Termomatika“, UAB „Okva“, UAB „August ir Ko“ bei UAB „Languva“ Plastikas, jiems pervesdamas iš viso 783 398,36 Lt, t. y. daugiau nei 685 993 Lt suma, kurią, pasak ieškovo, atsakovas jam liko skolingas pagal Rangos (pagrindinę) sutartį (2 b. t., 75-85 l.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas yra nevisiškai atsiskaitęs su atsakovu pagal Rangos sutartį.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.