Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-971-278/2016 Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00746-2016-9

2016 m. gruodžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-849-783/2016 pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovui S. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. U. prašė teismo nutraukti su atsakovu S. U. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei padalinti santuokos metu įgytą turtą.

2. Paduodama ieškinį, ieškovė prašė teismą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad jos pajamos yra 656 Eur per mėnesį, ne mažiau kaip 80 procentų pajamų ji išleidžia asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymui, kasdienių asmeninių bei sveikatos poreikių tenkinimui, todėl neišgali sumokėti viso žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir žyminio mokesčio dalies (699 Eur) mokėjimą, paduodant ieškinį, atidėjo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

4. Teismas nurodė, kad už ieškinį L. U. turi sumokėti 949 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik jo dalį – 250 Eur. Nurodė, jog ieškovė nedetalizavo asmeninių ir sveikatos poreikių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kas mėnesį patiriamas išlaidas, taip pat nepateikė ir asmeninės nuosavybės teise valdomo turto (ieškinyje nurodė, jog gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute). Pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad santuokos metu kartu su atsakovu S. U. įgijo nekilnojamojo turto Vilniuje už 59 886 Eur, pateikė su šiuo sandoriu susijusius įrodymus, už šį nekilnojamąjį turtą yra visiškai atsiskaičiusi, ieškinyje taip pat nurodė, jog kreditorių neturi, sutinka po santuokos nutraukimo atsakovui išmokėti 19 557 Eur kompensaciją. Įvertinęs minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant ieškinį nėra pagrindo ir toks prašymas turėtų būti atmetamas, o ieškovė įpareigojama sumokėti visą likusią žyminio mokesčio dalį. Nurodė, jog įvertinęs ieškovės gaunamų pajamų, likusio mokėtino žyminio mokesčio dydį bei siekdamas, kad nebūtų neproporcingai suvaržyta ieškovės teisė kreiptis į teismą ar atidėtas ieškinio priėmimas, jeigu ieškovė, atmetus prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateiktų prašymą dėl mokesčio dalies atidėjimo, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 84 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva, mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki galutinio sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė L. U. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies.

6. Nurodo, kad jos prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra grindžiamas sunkia turtine padėtimi, o viso žyminio mokesčio sumokėjimas ne tik užkirstų kelią jai kreiptis į teismą, tačiau, netenkinus ieškinio, mokėtina suma taptų sunkia materialine našta, nes jos gaunamos pajamos per mėnesį siekia tik 656 Eur. Teigia, kad ji neturi jokio likvidaus turto, kurį realizavusi galėtų padengti žyminio mokesčio dalį, nes gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas S. U. gyvena bendrai įsigytame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o santuokos metu įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jos sūnus, todėl nekilnojamasis turtas negalėtų būti realizuotas skubiai, be to, yra naudojamas pagal paskirtį. Nurodo, kad piniginės kompensacijos sumą (19 557 Eur), kurią ji mokėtų atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį, ketina skolintis iš artimų giminaičių. Šios aplinkybės rodo jos sunkią turtinę padėtį, kurios ilgą laiką nebus jokių realių galimybių pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

8. Byloje sprendžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-22 nutarties, kuria netenkintas ieškovės L. U. prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, teisėtumo klausimas.

9. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Žyminio mokesčio mokėjimas yra vienas iš teisę kreiptis į teismą ribojančių veiksnių, skirtas ne tik padengti dalį teisminio proceso administravimo kaštų, bet taip pat atliekantis prevencinę funkciją, t. y. įpareigojantis į teismą besikreipiantį ir procesinėmis teisėmis besinaudojantį asmenį objektyviai pasverti savo reikalavimų pagrįstumą bei įvertinti jam sėkmingos proceso baigties tikimybę ir visų pirma siekti taikaus ginčo išsprendimo. Esant minėtoms nuostatoms, žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.

10. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra visiškai ar iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimas atidedamas (CPK 83-84 str.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant byloje dalyvaujantis asmuo yra visiškai atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. CPK 84 straipsnis dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo gali būti taikomas nustačius, kad asmens turtiniai (finansiniai) sunkumai yra laikini, kad turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad, prašydama atleisti nuo dalies už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, L. U. nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra 656 Eur, tačiau ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų jų išleidžiama kasdienių asmeninių bei sveikatos poreikių patenkinimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nedetalizavo asmeninių ir sveikatos poreikių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kas mėnesį patiriamų išlaidų ir t. t., šiuos duomenis pripažino nepakankamais pagrįsti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą ir, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, atidėjo ieškovei žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie gaunamas darbines pajamas bei įrodymus, jog ji gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), santuokoje su atsakovu yra įgijusi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie turimas santaupas ieškovė teismui nepateikė. Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai kreditorių neturi, o prašydama priteisti jai didesnę turto dalį, L. U. nurodė sutinkanti atsakovui S. U. išmokėti 19 557 Eur piniginę kompensaciją. Duomenų apie turimas kompensacijai reikalingas sumas, ieškovė prašyme atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo nenurodė. Atskirame skunde nurodoma, jog kompensacijos sumą ketinama pasiskolinti iš artimųjų.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, jog L. U. turtinė padėtis yra bloga, nes apeliantė turi nekilnojamojo turto, dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį, ieškiniu prašo skirti didesnę nei sutuoktiniui turto dalį, neturi kreditorių. Nors L. U. gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jos materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti teismo atidėto iki sprendimo priėmimo žyminio mokesčio ateityje. Be to, nors apeliantė tvirtina esant sunkiai jos finansinei padėčiai, tačiau ji nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamų teisinių paslaugų suteikimo, o naudojasi advokatų pagal atstovavimo sutartį teikiamomis paslaugomis. Įvertintina aplinkybė, jog prašydama priteisti jos nuosavybėn butą esantį Vilniaus m., L. U. nurodo, kad bute gyvena sūnus, todėl ieškovei prisiimant įsipareigojimą išmokėti sutuoktiniui kompensaciją už jai prašomą skirti didesnę turto dalį, sūnus turės pareigą padėti motinai išspręsti ir atidėto žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.