- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-15-361/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė 2014-09-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. T. (R. T.) už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val. 24 min., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo nuo priekyje stovėjusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), į ją atsitrenkė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Neišaiškėjus eismo įvykio aplinkybėms, vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, kai nustatytas nežymus girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 133, 231.1., 232, 234, 233, 14 punktų reikalavimus, bei padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-11-21 nutarimu administracinę bylą R. T. (turi būti T.) nutraukė, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. sudėties. Teismas nurodė, jog R. T. neigė apgadinęs automobilį (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinta kairės pusės užpakalinis sparnas, tačiau teisme UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. P. nepatvirtino, kad buvo sugadintas įmonei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) ir padaryta reali žala. Tai patvirtino ir asmuo, kuris naudojosi šiuo automobiliu, t. y. liudytojas V. A.. Automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimai įvykio metu darytose fotonuotraukose nėra užfiksuoti (b. l. 6-7). Liudytoja policijos pareigūnė R. T. taip pat teisme patvirtino, kad iš nuotraukų neina pasakyti ar yra kokie automobilio sugadinimai. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas padarė išvadą, kad nėra įrodyta, jog R. T. apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, todėl jam nekyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, R. T. negali būti traukiamas atsakomybėn ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes atsakomybė pagal minimą straipsnį atsiranda tada, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs. Be to, teismas pažymėjo, jog R. T. neblaivumas įvykio metu nebuvo nustatytas alkotesterio pagalba, jo neblaivumo netyrė ir medikai Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nustatyta tvarka. Teismo manymu, joks teisės aktas neleidžia asmenį pripažinti kaltu vairavus transporto priemonę neblaiviam vien liudytojų parodymais. Kadangi tą pačią dieną, t. y. po įvykio 2014-09-24, R. T. neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, jo neblaivumas (0,11 promilių alkoholio) nustatytas tik kitą dieną, todėl R. T. negali būti kaltinamas už vartojimą alkoholinių gėrimų neišaiškėjus eismo įvykio, kurio, kaip minėta, nebuvo, aplinkybėms.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 priimtą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant R. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir paskiriant jam straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas. Nurodo, kad teismas savo nutarime konstatavo, jog R. T., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į automobilį jį apgadino, tačiau už tai negali būti traukiamas atsakomybėn, kadangi nukentėjusieji pareiškė, kad neturi pretenzijų dėl menko apgadinimo ir įtrūkusių dažų. Nurodo, jog R. T. teigė, jog po eismo įvykio nuėjo į savo butą, o po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojai patvirtino, kad R. T. nebuvo išėjęs iš laiptinės, o pareigūnams neatidarė savo buto durų, dėl galimai neblaivios savo būklės. Be to, 2014-09-25 ryte jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pažymi, jog byloje yra duomenų, jog R. T. vairuotas automobilis net du kartus atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini). Mano, jog vien tai, kad nukentėjęs asmuo nepareiškė pretenzijų dėl apgadinto automobilio ir neįvardijo jam padarytos žalos, negali būti pakankamas pagrindas nutraukti administracinę bylą. Taip pat nurodo, jog R. T. apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, kadangi jo pažymėjimas yra išduotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl jis pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus privalo pasikeisti šį vairuotojo pažymėjimą bei išlaikyti egzaminus. Tačiau ir į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir bylą šioje dalyje taip pat nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. T. nesutinka su Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo motyvais, prašo jo netenkinti, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neteisingai įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei ištirtus įrodymus.
KET 3 p. numato, jog eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. sudėtis materiali - atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, administracinę bylos R. T. dalį pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukė pagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju reali žala automobiliams – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) iš tiesų nepadaryta, tai patvirtino tiek R. T., kuris nurodė, jog apžiūrėjęs savo automobilį jokių sugadinimų nepamatė (b. l. 30-31), liudytojas V. P., kuris nurodė, jog į meistrus dėl automobilio remonto nesikreipė, finansinių pretenzijų nereiškia, nes jei yra koks mikro įlenkimas, tai nieko tokio (b. l. 40-41), bei liudytojas V. A., kuris nurodė, jog automobilis nebuvo apgadintas, tik truputį įtrūkę dažai (b. l. 40-41) Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog administracinė byla dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo R. T. turi būti nutraukta.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo eismo įvykio, todėl nėra ir ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų sudėčių. Pažymėtina, jog, nors reali žala minėtiems automobiliams nebuvo padaryta, tačiau eismo įvykis 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val. 24 min., ties (duomenys neskelbtini), R. T. vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkus į automobilį (duomenys neskelbtini) įvyko. Aplinkybę, jog minėti automobiliai susitrenkė, įrodo byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 6-7), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), paaiškinimai (b. l. 11-12) bei eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), bei liudytojų V. P. ir V. A. parodymai teisme (b. l. 40-41), ir nors nukentėjusi pusė, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini) savininkės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nepareiškė R. T. finansinių pretenzijų, tačiau akivaizdu, jog nežymi žala automobiliui vis dėlto buvo padaryta (susidūrimo vietoje įtrūko dažai), liudytojas V. A. be policijos įsikišimo negalėjo su transporto priemone išvažiuoti iš įvykio vietos, nes R. T. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo į jį įsirėmęs.
KET 231.1. p., 231.2. p. nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tų pačių taisyklių 232 p. nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai, kuomet įvykio vietoje buvę ir įvykį betarpiškai stebėję liudytojai V. P. ir V. A. pareiškė pretenzijas R. T. dėl įvažiavimo į jų pastatytą automobilį ir galimai padarytos žalos (aplinkybė, kad žala automobiliui nepadaryta išaiškėjo tik tuomet, kai policija patraukė automobilį (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos), vadovaujantis aukščiau paminėtomis KET nuostatomis, R. T. privalėjo tartis dėl eismo įvykio aplinkybių arba laukti į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų. Tačiau to nepadarė, todėl tyčia pasitraukė iš įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su teismo padaryta išvada dėl administracinės bylos nutraukimo pagal ATPK 126 str. 4 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. T. savo veiksmais po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, akivaizdžiai vengė blaivumo patikrinimo, kadangi liudytojų V. P. ir V. A. teigimu, pareiškus jiems pretenzijas, bandant aiškintis įvykio aplinkybes, jis iš pradžių gestais parodė, kad nori miego ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos, o bandant jį sulaikyti, tapo agresyvus, ir nieko nesiaiškinęs nubėgo į savo gyvenamojo buto laiptinę ir užsidarė bute. Į įvykio vietą labai greit (5-10 min.) atvykus policijos pareigūnams R. T., suvokdamas jam gresiančią atsakomybę, neatidarė jiems buto durų. Tai, jog R. T. neblaivus vairavo transporto priemonę, patvirtina nuoseklūs, vienas kitą papildantys liudytojų V. P. ir V. A. parodymai (b. l. 40-41), jog po to kai jis įvažiavo savo automobiliu į jau kieme stovėjusį automobilį du kartus, atidarius automobilio dureles pasklido alkoholio kvapas, pats R. T. elgėsi neadekvačiai, neturėjo orientacijos, bei paties R. T. veiksmai, pastačius kieme automobilį, t. y. tai kad jis pasislėpė savo bute, po trumpo laiko atvykus policijos pareigūnams, jų į vidų neįsileido, todėl akivaizdu, jog jis tokiais veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo. Paties R. T. paaiškinimus, jog jis tik trumpam užsuko į namus, paliko raktus, pasiėmė dokumentus ir kitu automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog liudytojai V. P. ir V. A. iškart po įvykio į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, iki jiems atvykstant stebėjo laiptinės išėjimą, kad R. T. nepabėgtų ir abu patvirtino, jog jis iš laiptinės nebuvo išėjęs, o policijos pareigūnams atvykus po labai trumpo laiko (pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, pajėgų išsiuntimo laikas 16.25 val. , atvykimo į įvykio vietą laikas 16.30 val., vadinasi per 5 minutes), ir įvykio vietoje išbuvus iki 17.55 val. (1 val. 30 min., kol automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę), R. T. iš savo buto neišėjo, (duomenys neskelbtini) kieme nepasirodė. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. T. padarė ir ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą – vengė neblaivumo patikrinimo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą R. T. ir dėl to, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Tačiau pažymėtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. T. nors ir buvo nurodyta ši aplinkybė, tačiau protokole nebuvo nurodyta, nei kokį Kelių eismo taisyklių punktą, nei kokį ATPK straipsnį R. T. tokiais savo veiksmais pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nutarime pagrįstai šios aplinkybės neišdėstė.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidėjo padarytų administracinių teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. R. T. padarė vienus iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų - siekdamas išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalino ir vengė neblaivumo patikrinimo. R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis neturi galiojančių tokios pačios rūšies teisės pažeidimo nuobaudų. R. T. skirtini administracinių nuobaudų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. vidurkiai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalį panaikinti ir priimti naują nutarimą:
R. T. (R. T.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir paskirti 724 Eur (2500 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
R. T. (R. T.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti 1013 Eur (3500 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., R. T. (R. T.) paskirti – 1013 Eur (3500 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.