- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-1399-92/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11017-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria A. J. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2013-07-31 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2013 m. liepos 31 d., apie 07.55 val., Šiaulių r. sav., kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 9 km, vairuodamas automobilį MAN 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu A. J. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. nubaustas 200 Lt dydžio bauda.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. J. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi A. J. skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutartyje neteisingai nurodyta, kad jis bendravo su policininke, jis bendravo su policininku, o policininkė tuo metu sėdėjo automobilyje. Taip pat neteisingai nurodyta, kad jis tik trumpam atsiliepė telefonu, jis iš viso nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone. Jis neneigia, kad jam tuo metu skambino, bet jis neatsiliepė, jis parodė policininkui, kad yra praleistas ryšys. Pažymi, kad yra buvęs ir anksčiau baustas už KET pažeidimus, bet paskirtas baudas susimokėdavo, nes sutikdavo su padarytais pažeidimas, tačiau šį kartą jis yra nekaltas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas rėmėsi iš esmės vieninteliu įrodymu – policijos pareigūnės O. B. 2013-07-31 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad A. J. iš pradžių su pažeidimu sutiko ir tik pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo neigti pažeidimą, nurodė, kad tik trumpam atsiliepė telefonu. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, ši nuostata yra ypač svarbi tada, kai traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprisipažįsta padaręs pažeidimą, neigia tam tikras pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl apylinkės teismas privalėjo policijos pareigūnę kviesti apklausai į teismo posėdį, neiškvietus į teismo posėdį policijos pareigūnės, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo užduoti klausimų, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis mobiliuoju telefonu nesinaudojo, važiavo kaire ranka parėmęs galvą, dėl ko pareigūnams galėjo pasirodyti, kad kalba telefonu, A. J. taip pat pateikė mobilaus ryšio tiekėjo suteiktų paslaugų išklotinę, iš kurios matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu (2013-07-31 07.55 val.) žinučių nesiųsta ir niekam neskambinta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateikta mobilaus ryšio paslaugų suteikimo išklotinė, kuri buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra duomenų, kad būtent šiuo telefono numeriu naudojosi A. J., apylinkės teismas telefono numerio priklausomybės taip pat nesiaiškino. Be to, apeliaciniame skunde nurodė iš viso nebendravęs su policijos pareigūne, kuri sėdėjo tarnybiniame automobilyje, jis bendravo su policijos pareigūnu, apylinkės teismui neapklausus A. J. sustabdžiusių policijos pareigūnų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės paneigti arba patvirtinti šios aplinkybės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ATPK nėra reikalavimo teismui nutarimą grįsti tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tačiau šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomi BPK 301 str. 1 d. reikalavimai, kurių buvo nesilaikyta. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti byloje esantys įrodymai iki 16 bylos lapo, tuo tarpu policijos pareigūnės O. B. 2013-07-31 tarnybinis pranešimas yra 21 bylos lape, taigi, apylinkės teismas rėmėsi vieninteliu A. J. kaltę patvirtinančiu įrodymu, kuris net nebuvo ištirtas teismo posėdyje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.