- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-76-316-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- S., S. G.
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudž. byla Nr. 1A-76-316/2011
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija
2.4.6.3.2.; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. vasario 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Vaclovo Iždono, Zigmo Kavaliausko,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas dviejų metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu 2009 m. sausio 16 d. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu 2009 m. sausio 19 d. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių, paskirta galutinė subendrinta dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nuspręsta laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-11-23 iki 2008-11-24, nuo 2009-01-20 iki 2009-01-22, nuo 2010-03-19 iki 2010-06-19, nuo 2010-09-04 iki 2010-11-04 išbūtas laikas. Kardomoji priemonė – namų areštas pakeista suėmimu. S. G. pareikštas 70 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, dėl 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, R. Z. 5 000 Lt sumos civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies, iš K. S. S. G. priteista 70 Lt turtinei žalai atlyginti, 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. Z. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš K. S. 356,60 Lt. Priteista iš K. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 8342,28 Lt ir valstybei 120 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 23 d. apie 3.00 val. pramogų klube „Mega“, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį S. G., vieną kartą smūgiuodamas jam alaus bokalu į veidą, nuo ko bokalui sudužus, nukentėjusiajam buvo padarytos muštinės-pjautinės žaizdos ir nubrozdinimai veide, atviras nosies kaulų lūžis – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 16 d. apie 17.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad neturi lėšų atsiskaityti už paslaugas ir negalės to padaryti, išsinuomodamas parai laiko vienvietį kambarį iki 2009 m. sausio 17 d. 12 val. ir iki to laiko privalėdamas atsiskaityti, bet to nepadarydamas, apgaule vengė atsiskaityti už apgyvendinimo paslaugas, kainuojančias 230 litų, už minibaro paslaugas, kainuojančias 271 litą, ir už viešbučio raktą, kainuojantį 50 litų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam viešbučiui „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 551 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 19 d. apie 21.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad neturi lėšų atsiskaityti už paslaugas ir negalės to padaryti, išsinuomodamas dvejoms paroms vienvietį ir dvivietį kambarį iki 2009 m. sausio 20 d. 18 val. ir iki to laiko privalėdamas atsiskaityti, bet to nepadarydamas, apgaule vengė atsiskaityti už apgyvendinimo paslaugas, kainuojančias 750 Lt, už minibaro paslaugas, kainuojančias 90 Lt, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam viešbučiui „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 840 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. S. prašo sušvelninti pirmos instancijos paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, apylinkės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistasis mano, kad teismas neįvertino prokuroro prašymo skirti švelnesnę bausmę, trejiems metams atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. Apelianto nuomone, teismas priteisė per didelę neturtinės žalos sumą nukentėjusiajam S. G..
Prokuroras prašo skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo skundą patenkinti ir sušvelninti Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtą bausmę bei sumažinti priteistą neturinės žalos sumą. Nukentėjusysis S. G. prašo skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas K. S. kaltės įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas K. S., kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo bei priteistu neturtinės žalos dydžiu.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas K. S. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., teismas jokių bausmės skyrimo taisykles nustatančių Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų nepažeidė. Skiriant bausmę buvo laikomasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. normų reikalavimų. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė K. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymą apsvaigus nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nustatyta atsakomybę dėl šios veikos padarymo lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai, kad K. S. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas – penkeri metai, Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, skyrė nuteistajam bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį. Visuma šių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė, duoda pagrindą tvirtinti, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. apeliantui paskirta mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė, esant po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nėra aiškiai per griežta.
Lietuvos Respublikos BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiaulių miesto apylinkės teismas pripažino K. S. atsakomybę dėl vengimo atsiskaityti lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimais padarytą turtinę žalą, ir nemotyvuodamas paskyrė Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai K. S. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, todėl nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.). Įvertinus kaltininko asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų motyvus ir tikslus, tai, kad buvo padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, K. S. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., skiriama laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 48 str. numatytą šios bausmės minimalios ir maksimalios ribų vidurkį. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 65 str. nustatytas bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių, subendrintina su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Šiaulių miesto apylinkės teismas netaikė nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 str. Kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 75 straipsnio 1 dalies formaliai numatytomis sąlygomis. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų pan.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. realią laisvės atėmimo bausmę, grindė tokį sprendimą padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, sunkumu ir padarymo aplinkybėmis. K. S. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką padarė šiukščiai, sąmoningai pažeisdamas visuomenei priimtinas elgesio normas, tuo sukeldamas sunkius padarinius – nepataisomą veido sužalojimą nukentėjusiajam S. G.. Sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje neranda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam K. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nenustačius bent vienos Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymui būtinos sąlygos, įstatymas negali būti taikomas.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pripažinti nukentėjusiajam S. G. priteistą neturtinės žalos dydį per dideliu. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu tenkino S. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiajam S. G. neturtinės žalos, padarytos dėl nusikaltimo nesunkiai sužalojus jo sveikatą, dydį, įvertino Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o nustatytas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes yra tinkamas ir nelaikytinas aiškiai per dideliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. S. dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį S. G.. Specialisto išvadoje nustatyta, kad S. G. padaryti šie sužalojimai: muštinės-pjautinės žaizdos veide, nubrozdinimai veide, atviras nosies kaulų lūžis. Plastinės chirurgijos centro pažymoje (79 b. l., III T) nurodyta, kad apžiūrint randai veide: viršutinėje ir apatinėje lūpoje, nosyje, dešiniajame viršutiniame voke, daugiau matomas randas apatinėje lūpoje-smakre. Pažymėta, kad priemonių randams panaikinti nėra, galima juos tik padaryti mažiau matomus. Nuteistasis padarė tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės – nepataisomai sužalotas nukentėjusiojo veidas. Nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajam neigiamų dvasinių išgyvenimų. Be to, nukentėjusysis dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas, jo veide buvo padarytos 56 siūlės, veide matyti akivaizdūs randai, patyrė stresą, buvo pažemintas, patyrė didelius skausmus, jaučia diskomfortą dėl savo išvaizdos, nes dėl darbo specifikos privalo bendrauti su žmonėmis.
Vertinant visas nurodytas bylos aplinkybes kaip visumą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kolegijos nuomone, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginis įvertimas 50000 Lt yra teisingas ir atitinkantis šios bylos aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprend ž i a:
Nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio patenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti:
K. S., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu 2009 m. sausio 16 d. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
K. S., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu 2009 m. sausio 19 d. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p., paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymą, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių, ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį 20 dienų laisvės atėmimo.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.