Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. M., jo įstatyminiam atstovui Karoliui Baranauskui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vygintui Aukštuoliui, Dovilei Aukštuolienei, Irenai Griškevičiūtei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaunas, teistas: 1. 2018-05-17 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. 8 mėn. 2. 2018-11-13 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2018-05-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. 3. Kauno apylinkės teismo 2018-11-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsni, paskirta bausmė subendrinta su 2018-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2019-01-29 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo 2018-11-13 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2018-11-21 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, lankyti pasirinktą sporto ar kultūrinės, socialinės veiklos būrelį, per 1 metus neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų darbų, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018-06-19, apie 17.30 val. Kaune, prie Dujotiekio g. namo Nr. 26A, prabėgdamas pro nukentėjusią S. C. nuo jos kaklo nutraukė ir taip atvirai pagrobė jai priklausančią auksinę grandinėlę 120 eurų vertės, ant kurios buvo pakabinti pakabukai– kryželis 60 eurų vertės ir širdelė 20 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiai S. C. padarydamas 200 eurų turtinę žalą.

Be to, jis 2018-06-20, apie 16.20 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje T. Masiulio g. 16, Kaune, nuo A. B. kaklo ranka nuplėšė ausinę grandinėlę, o grandinėlei nutrūkus pagrobė auksinės grandinėlės dalį, 5 cm ilgio, 50 eurų vertės ir ant grandinėlės buvusius auksinius pakabukus 100 eurų vertės ir 200 eurų vertės, tai yra atvirai pagrobė svetimą turtą.

Dėl vagystės iš S. C..

Motyvuojamoji dalis

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – takas, esantis šalia namo, Dujotekio g. 26A, Kaune (b. l. 14-17).

2018-09-17 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusi A. B. atpažįsta A. M., kaip asmenį kuris 2018-06-20 T. Masiulio g., Kaune, pagrobė iš jos papuošalus (b. l. 138-139).

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl įtarimo padarius ankščiau nurodytą nusikaltimą, tiek ir teisme, kaltu neprisipažino. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad A. B. neapvogė. Jis neatsimena ką veikė nurodytą dieną, tačiau tikrai nenutraukė nuo nukentėjusios kaklo kabėjusios grandinėlės. Tokia kaltinamojo A. M. versija iškelta dar ikiteisminio tyrimo metu paneigta byloje surinktais duomenimis. Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais nukentėjusios A. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu ir patvirtintais liudytojo G. B.. Nukentėjusios A. B. parodymai apie ją apvogusį asmenį yra labai detalūs ir išsamūs. Nukentėjusi tikslai apibūdino ir nuotraukose atpažino ją užpuolusį A. M.. Nukentėjusi atpažinimą iš nuotraukų darė gera valia, jos atžvilgiu nebuvo daromas joks spaudimas, ji buvo sąmoninga ir veiksni. Be to, iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad A. M. buvo nusikaltimo vietoje, kai nukentėjusi rėkė, jog iš jos pagrobė auksinę grandinėlę. Taigi esant tokiai duomenų visumai, kuris patvirtina nukentėjusios A. B. parodymus apie jos atžvilgiu padarytą vagystę, teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi ir remiasi nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Taigi teismas sprendžia, kad visi ankščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis A. M. 2018-06-20, apie 16.20 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje T. Masiulio g. 16, Kaune, nuo A. B. kaklo ranka nuplėšė ausinę grandinėlę ir, grandinėlei nutrūkus, pagrobė auksinės grandinėlės dalį 5 cm ilgio, 50 eurų vertės ir ant grandinėlės buvusius auksinius pakabukus 100 eurų vertės ir 200 eurų vertės, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas netiki kaltinamojo A. M. parodymais, kad jis nuo A. B. kaklo nenuplėšė auksinės grandinėlės su pakabukais, kad nukentėjusi apsiriko jį atpažindama ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Skirtina bausmė.

Teismas konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo A. M. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis A. M. teistas, administracine tvarka baustas, sveikas, charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 5).

Teismas priėjo išvados, kad kaltinamasis A. M. ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisiamas jau ketvirtą kartą, tai rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamos A. M. nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl mano, kad už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusi A. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo ir jo įstatyminių atstovų 375,85 eurus turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 103-108). Be to prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

Kaltinamasis ir jo įstatyminis atstovas su ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 130-132).

Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusi patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi buvo pavogta dalis auksinės grandinėlės ir ant jos buvę auksiniai pakabukai – 375,85 eurų vertės. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis padarė atvirą svetimo turto vagystę. Teismas mano, kad nukentėjusi patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo A. M. kaltais veiksmais nukentėjusiai A. B. padarytą neturtinę žalą vertina 500 eurų.

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusios reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jos proceso išlaidas, kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus (2 t., b. l. 150-151).

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis A. M. yra nepilnametis, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusios A. B. prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala priteistina iš jo įstatyminių atstovų, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų nepilnametis globotinis – kaltinamasis A. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsniu, 306 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš S. C.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. B.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir nuteisti A. M. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-01-29 nutartimi nustatyta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti A. M. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, lankyti pasirinktą sporto ar kultūrinės, socialinės veiklos būrelį, per 1 metus neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų darbų.

Nukentėjusios A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiai A. B. iš A. M. 375,85 eurus (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 85 ct) turtinei ir 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų, o A. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš civilinio atsakovo Kauno savivaldybės vaikų globos namų, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai A. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, kompaktines plokšteles, esančias byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.