- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- ATP-269-387/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12179-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 15 parų areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas už tai, kad 2014-10-13, apie 15.15 val., Pergalės g. 15, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 3.46 promilių girtumas. Važiuodamas atbulas buvo neatidus ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tuo A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 119 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. prašo pakeisti 2015-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą: kvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose (10 parų areštą). Nurodo nesutinkantis su jo padaryto pažeidimo kvalifikacija, kadangi, jo manymu, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą, tad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. A. G. teigimu, įvykio vietos apžiūros protokole nėra detalizuota kokie būtent sugadinimai buvo padaryti, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiu, jog buvo apgadintas „galinis bamperis“. Pasak apelianto, kas tam bamperiui buvo padaryta, kas sugadinta ir kodėl jo vertė sumažėjo – nenurodyta, sugadinimai nėra detalizuoti, įvykio vietoje darytų nuotraukų nėra. Anot A. G., apklausti teismo posėdžio metu pareigūnai neprisiminė ir negalėjo nurodyti kas konkrečiai buvo sugadinta automobiliui „Toyota“ ir iš ko jie sprendė, kad sugadinimai padaryti būtent kontakto tarp automobilių „VW Passat“ ir „Toyota“ metu. Apelianto teigimu, įvykio metu jis buvo smarkiai apgirtęs, todėl dokumentų įforminimo nestebėjo. Neneigia to, jog būdamas neblaivus ir manevruodamas, atsirėmė automobilio „VW Passat“ galiniu bamperiu į automobilio „Toyota“ galinį bamperį, tačiau kitą dieną apžiūrėjęs pastarąjį automobilį, jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo. A. G. nurodo, jog ant S. J. automobilio galinio bamperio buvo senų subraižymų, tuo tarpu jis pats naujų sugadinimų nepadarė. Apeliantas pažymi, prašęs teismo skirti byloje trasologinę ekspertizę, tačiau jo prašymas buvo atmestas, tokiu būdu nepagrįstai suvaržant A. G. galimybes gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Apelianto nuomone, draudimo bendrovės pateiktuose draudžiamojo įvykio administravimo dokumentuose yra aprašyti seni automobilio sugadinimai, nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Be to, draudimo bendrovė nėra tas asmuo, kuris gali konstatuoti žalos padarymą ir A. G. civilinę atsakomybę.
Apelianto teigimu, šiuo atveju teik draudimo bendrovė, tiek teismas apie žalos padarymą sprendė iš esmės tik iš S. J. parodymų, nors ši liudytoja nepaneigė, jog automobilio bamperis galėjo būti sugadintas ir anksčiau.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
G. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais apelianto kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog vairuotojas, nepaisydamas KET 14 punkte įtvirtinto draudimo vairuoti neblaiviam, padarė kito KET punkto pažeidimą, kurio tiesioginiame priežastiniame ryšyje buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas, t. y. padaryta bet kokia turtinė žala.
Byloje nustatyta, kad 2014-10-13, apie 15.15 val., A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 3.46 promilių girtumas, važiuodamas atbulas buvo neatidus, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, ir abu automobilius apgadino. Pažymėtina, kad to fakto, jog įvykio dieną, būdamas neblaivus ir manevruodamas, A. G. „atsirėmė“ į gale stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, neneigia ir pats pažeidėjas. Tuo tarpu apelianto teiginius, jog dėl jo neteisėtų veiksmų automobiliui „Toyota Corolla“ nebuvo padaryta jokia turtinė žala, paneigia pirmos instancijos teismo išsamiai išanalizuoti tokie byloje surinkti įrodymai kaip liudytojų S. J., A. M., D. G. parodymai, 2014-10-13 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, draudimo bendrovės pateikta draudžiamo įvykio administravimo bylos medžiaga. Įvertinęs pastarųjų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog būdamas neblaivus ir neatidus A. G., nors ir nežymiai, tačiau apgadino svetimą automobilį. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pastarąją aplinkybę patvirtino ne tik automobilio „Toyota Corolla“ savininkė S. J., nurodžiusi, jog pažeidėjas savo automobilio farkopu apgadino galinį jos automobilio bamperį (b. l. 16), bet ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. M. bei D. G. (b. l. 59, 60). Pažymėtina, jog pastarasis vienareikšmiškai nurodė, jog įvykio metu buvo apgadintas S. J. automobilio galinis bamperis. Atsakydamas į pažeidėjo atstovo klausimus, policijos pareigūnas negalėjo tiksliai nurodyti konkrečių apgadinimų pobūdžio, tačiau nedvejodamas patvirtino, jog galinė automobilio „Toyota Corolla“ dalis įvykio metu buvo apgadinta. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, A. G. automobilis buvo įsirėmęs į automobilio „Toyota Corolla“ galinį bamperį (b. l. 4), tad pareigūnams pagrįstai nekilo įtarimų dėl pastarojo automobilio apgadinimų kilmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos liudytojų parodymus patvirtina eismo įvykio schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur yra nurodoma, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti abiejų transporto priemonių galiniai bamperiai (b. l. 6), draudimo bendrovės pateikta draudžiamo įvykio administravimo bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog dėl 2014-10-13 eismo įvykio metu patirtos žalos (galinio bamperio apgadinimų) S. J. buvo išmokėta 86,94 EUR dydžio draudiminė išmoka (b. l. 45-47). Akcentuotina ir tai, kad draudimo bendrovės pateiktose nuotraukose užfiksuotų automobilio „Toyota Corolla“ galinio bamperio apgadinimų lokalizacija (b. l. 48-49) visiškai atitinka eismo įvykio schemoje užfiksuotą automobilių kontakto vietą (b. l.3) – kairė galinio bamperio pusė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai negalėjo nurodyti konkrečių S. J. automobilio apgadinimų ir nedetalizavo jų pobūdžio, nepaneigia bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyto A. G. turtinės žalos padarymo fakto. Pažymėtina, kad tai, jog, apelianto nuomone, jo veiksmais nebuvo padaryta žala, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį galimybės, kadangi net ir nežymios turtinės žalos padarymas nulemia asmens veiksmų kvalifikavimą pagal šį straipsnį. Sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nenumatyta.
Taigi aukščiau teismo aptarti ir ištirti vieni kitus papildantys faktiniai duomenys, patvirtina, jog savo neteisėtais veiksmais A. G. pažeidė KET 9, 14, 119 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, todėl perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.