- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2-1569/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo advokato K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5036-640/2014, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014 m. balandžio 7 d. BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu: „BAB „Sunonis“ administravimo išlaidų sąmatos keitimas ir tvirtinimas“ dalyje, kurioje patvirtintos 10 000 Lt + PVM faktinės išlaidos už teisinių paslaugų teikimą per visą BAB „Sunonis“ bankroto procesą. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui pateikti bei įpareigoti atsakovą pateikti BAB „Sunonis“ administravimo išlaidų sąmatą, patvirtintą 2014 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl BAB „Sunonis“ 2014 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atsisakė priimti. Nurodė, kad asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę ginčyti sandorius, tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu dėl BAB „Sunonis“ 2014 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nepateikė duomenų, jog yra BAB „Sunonis“ kreditorius, todėl pripažino, kad ĮBĮ nuostatų prasme jis neturi teisės paduoti skundo dėl BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo nutarimų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu (duomenys neskelbtini) kontoros advokatas K. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir apelianto skundą patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarė advokatui mokėti 5 procentų honorarą nuo turto, pinigų, kurie teismo sprendimu priteisiami ir išieškomi bankrutuojančios įmonės naudai, bet ne daugiau kaip 50 000 Lt. 2009 m. gruodžio 1 d. su apeliantu buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, o 2012 m. kovo 21 d. susitarimas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas, kuriuo susitarta apeliantui sumokėti 40 000 Lt ir 5 procentus priteistų ar atgautų pinigų sumų ar turto. 2014 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarė už teisinių paslaugų teikimą per visą BAB „Sunonis“ bankroto procesą patvirtinti 10 000 Lt. Apelianto nuomone, toks kreditorių nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, apeliantas dėl jo pateikė skundą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Nors apeliantas nėra kreditorius ĮBĮ 26 straipsnio prasme, tačiau ginčijamas kreditorių nutarimas tiesiogiai įtakoja apelianto teises reikalauti iš BAB „Sunonis“ užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas. Reikalavimas atsirado administravimo procese, jis nepatenka į jokią ĮBĮ 35 straipsnyje numatytą reikalavimų eilę, o yra administravimo išlaidų dalis (ĮBĮ 36 straipsnis). ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nėra imperatyviai nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti tik kreditorius. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad už bankroto procedūrų teisėtumą yra atsakingas bankroto administratorius, tačiau jis neskundė akivaizdžiai neteisėto nutarimo, o priešingai, pats jį inicijavo ir palaikė.
2. 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu kreditorių susirinkimas nepagrįstai ir savavališkai pakeitė susitarimo dėl apmokėjimo už teisines paslaugas sąlygas. Atsakovui teisinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario mėnesio. Ginčijamu nutarimu nustatytas 10 000 Lt atlyginimas neatitinka teisinių paslaugų rinkos kainų. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl kreditoriaus susirinkimo nutarimo BAB „Sunonis“ bankroto byloje, nes pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, galintis ginčyti tokį nutarimą, kadangi jis nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius, jo reikalavimas nėra patvirtintas bankroto byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, pažymi, kad kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013 yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo yra patvirtintos jam išmokėtos faktinės išlaidos, nes jo nuomone, šis nutarimas pažeidžia jo teisę gauti atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas įmonės bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčijamas kreditorių nutarimas pareiškėjo nurodytu klausimu yra tiesiogiai susijęs su jo teisėmis, jame kalbama apie pareiškėjo turtinę padėtį, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, galintis skųsti tokį nutarimą. Kreditorių susirinkimo nutarime yra kalbama apie pareiškėją, todėl jo suinteresuotumas yra akivaizdus.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir teismų formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama 2014 m. liepos 4 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad pareiškėjas nėra kreditorius ĮBĮ 35 straipsnio prasme, todėl ginčijama nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas skundo pats nepriima, nes, sprendžiant priėmimo klausimą, turi būti patikrintas šio procesinio dokumento atitikimas CPK reikalavimams, išspręstas pareiškėjo procesinės padėties nustatymo klausimas, terminų laikymasis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.