- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- II-393-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00252-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2940-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. sausio 20 d. D. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad D. Ž. 2023 m. sausio 20 d. 21.31 val. (duomenys neskelbtini). vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 1,03 promilės (paklaida ± 0,02 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2940-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. Ž. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Ž., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimą jis pripažįsta, gailisi jį padaręs. Paaiškino, kad nuo alkobloko yra atsisakęs, nes tai kainuoja daug pinigų, o dar paskirta 800 Eur bauda. Jis pareigingas pilietis, moka visus mokesčius, studijuoja Vilniuje, dirba Kaune logistikos srityje. Dvylikai mėnesių teisių atėmimas reiškia, kad reikės laikyti vairuotojo teises iš naujo ir tai vėl lems daug išlaidų, pasunkina darbą ir studijas. Kadangi studijuoju Vilniuje, o dirbu Kaune, jam reikia teisės vairuoti, kad galėtų lengvai judėti iš miesto į miestą, nes studijuos dar du metus. Prašo teismo nors 1-2 mėnesiais sutrumpinti teisių atėmimo laikotarpį, tai sutaupytų daug laiko ir lėšų, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.
Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta sutikti ir teikti prašymą dėl alternatyvos administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau asmuo nuo jos atsisakė, t. y. nesiėmė visų nuo jo priklausančių veiksmų siekdamas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjo atžvilgiu netaikytina. Atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde teigia, kad bus apsunkinta jo galimybė studijuoti ir dirbti vienu metu, kadangi studijuoja Vilniuje, o dirba Kaune. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas artimam neblaivumui, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, kas parodo, kad Pareiškėjo veiksmai vertinant per pavojingumą buvo ypatingai pavojingi. Kaip jau teigė, Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, jo neblaivumas ženkliai viršijo leistiną normą. Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija Teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. Ž. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2940-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. Ž. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad D. Ž. 2023 m. sausio 20 d. 21.31 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 1,03 promilės (paklaida ± 0,02 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Bylos duomenys patvirtina, kad D. Ž. 2023 m. sausio 20 d. 21.31 val. (duomenys neskelbtini)g. vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 1,03 promilės (paklaida ± 0,02 promilės). Pareiškėjas įvykio vietoje savo kaltę pripažino, gailėjosi, pripažino vartojęs alkoholį, o po to vairavęs automobilį, nes labai reikėjo. Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, alkoholio kiekio matuokliu pirmu patikrinimu jam buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas, po 16 minučių antru pūtimu nustatytas 1,03 promilių girtumas. Šie alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, dėl pažeidimo gailėjosi. Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Dėl nustatyto neblaivymo, variuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo.
Pareiškėjas D. Ž. su paskirta bauda sutinka, tačiau prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.
Skiriant nuobaudą, Institucija atsižvelgė į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jo veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių. Jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų už nedidelius nusižengimus. Jis studijuoja (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Iš byloje pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas su jam paskirta bauda sutinka, tik prašo sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,03 promilės neblaivumas, tai yra 2,5 kartų viršijantis leistiną normą. Šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė vėlai vakare, Kauno rajone, judrioje gatvėje. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pareiškėjas mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad pavartojęs alkoholį vairavo automobilį, nes jam labai reikėjo. Tokie pareiškėjo argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta. Pareiškėjo neblaivumas įvykio metu buvo tikrinamas du kartus: pirmojo patikrinimo metu, 2023 m. sausio 20 d. 21.31 val. nustatytas 1,12 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 21.47 val. nustatytas 1,03 promilių girtumas. Atsižvelgiant į nustatytą neblaivumą, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivas ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą.
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti bei studijoms, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena ir studijuoja (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas patirs tik laikinai. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Teismas sutinka, kad pareiškėjui be teisės vairuoti sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad D. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo D. Ž. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2940-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. Ž. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2940-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.