Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal 2003 m. Lytinių nusikaltimų įstatymo 1(1) numatyto nusikaltimo – išžaginimo (dvi veikos), ir, vadovaujantis 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226A skirsniu, jam paskirta atlikti pailginta 21 metų laisvės atėmimo bausmė, susidedanti iš 16 laisvės atėmimo bausmės metų įkalinant ir 5 papildomų metų, atliekant bausmę lygtinai.

1.1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendis ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus nuteistajam A. K. (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) 2003 m. Lytinių nusikaltimų įstatymo 1(1) punktą už dvi nusikalstamas veikas paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 21 metams, iš kurių 16 metų atliekant įkalinimo įstaigoje ir 5 metus atliekant lygtinai, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalimi ir 150 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį jam nustatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nustatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, A. K. nustatant galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 13 d., pabaiga – 2027 m. kovo 13 d.

3. Komisijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime konstatuota, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistojo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nuomone yra pagrindas manyti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. K.. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

5. Skunde apygardos teismui, nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nurodoma, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir objektyvų teismą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 1 dalis). Neturėjo atstovo, teisininko, kuris galėtų tinkamai ginti nuteistojo teises. Be to, nebuvo vertinama Europos tarybos Ministrų komiteto priimta rekomendacija dėl lygtinio paleidimo (parolio), kurioje pripažinta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių, alternatyvių laisvės atėmimo priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

5.2. Nuteistasis nurodo, jog ilgą laiką yra izoliuotas, tačiau nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog jau yra susiformavęs teigiamą nuostatą gyventi bendruomenėje. Be to, teigiama, jog ilgesnis kalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, priešingai – gali skatinti žalingų įgūdžių formavimąsi.

5.3. Skunde teigiama, jog nesuprantamas teiginys, jog egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Nurodoma, jog niekada nebuvo baustas, o paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, be to yra dirbantis.

5.4. Toliau teigiama, jog nuteistasis yra patyręs suvaržymus, neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 11 mėnesių 2 dienos (skaičiuojant nutarties priėmimo metu). Tai sukėlė apribojimus, kadangi suderinta galutinė bausmė buvo paskirta 14 metų.

5.5. Nuteistasis nurodo, jog turi deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau nutartyje į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nuteistajam yra suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus. Teigiama, jog nuteistasis sugeba užtikrinti finansinį stabilumą.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. K. skundą, kuriuo prašoma atmesti nuteistojo apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Visų pirma, A. K. nurodo, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir objektyvų teismą, įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kadangi neturėjo atstovo, kuris galėtų tinkamai jį ginti bei nebuvo atsižvelgta į Europos tarybos Ministrų komiteto priimtas rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo (parolio). Nesutikdamas su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą perduotas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 16 d. 8.30 val. Nuteistajam ir prokurorui išaiškinta teisė pareikšti teismui nušalinimus ar kitus prašymus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis jokių prašymų, nurodant, jog jam yra reikalingas gynėjas nepateikė. Dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą.

10. Atsakant į skundo argumentus, jog apylinkės teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šios rekomendacijos, neturi privalomojo pobūdžio. Jos yra rekomendacinio pobūdžio. Asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nagrinėjamu atveju, nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose.

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, tai sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Visgi, nuteistasis turi atitikti ir materialias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

12. Nuteistasis A. K. skunde akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir kritikuoja skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį, teigdamas, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog jau yra susiformavęs teigiamą nuostatą gyventi bendruomenėje. Apygardos teismas, iš esmės sutinka, jog byloje yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. 2024 m. kovo 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, pokalbio metu bendrauja noriai, yra linkęs išsikalbėti, nebijo atvirauti, pasakoti apie savo gyvenimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu ne kartą dalyvavo pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais, socialiniais darbuotojais, psichologais. Bausmės atlikimo metu lankė ir baigė įvairias elgesio keitimo programas: „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Tik tu ir aš“, „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“. 2023 m. spalio 16 d. baigė „Teisinio-socialinio švietimo programą“. Dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Pastaruoju metu stebimas dalyvavimas viktorinose, edukaciniuose užsiėmimuose. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu domisi resocializacijos procesu ir geba į jį įsitraukti. Nuteistasis A. K. 10 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis A. K. atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, stengiasi užsiimti prasminga veikla, kas rodo jo pastangas savo elgesį keisti tinkama linkme. Visgi, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tai dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamą elgesį. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinkus išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu ne tik buvo ne kartą skatintas, tačiau A. K. du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas) už ką jam buvo skiriamos nuobaudos. Nors šiuo metu šios nuobaudos nebegaliojančios, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėti taisyklių pažeidimai padaryti 2018 metais, kuomet nuteistasis jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo gebėjimas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, sudaro pagrindą spręsti apie jo elgesį ir galimo lygtinio paleidimo metu ir kaip jis sugebės laikytis bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo žema, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nors nuteistajam šiuo metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, visgi svarbu įvertinti ir tai, jog būtent žema rizika nustatyta tik nuo 2024 m. kovo 18 d., kuomet buvo atliktas pakartotinis vertinimas pagal OASys metodiką. Kai 2016 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. spalio 20 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. spalio 13 d. vertinimų metu buvo nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, šiuo metu žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima sąlyginai trumpą laiko tarpą, kai sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, viena iš aplinkybių yra – tęstinis nuteistojo elgesys kuomet yra daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šioje bausmės atlikimo stadijoje, vis dar nėra galimybės spręsti, jog nuteistojo A. K. pažanga yra akivaizdi ir taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti bausmės tikslai.

14. Skunde nuteistasis nesutinka su jam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Visgi, tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nustatyti atliekant Socialinio tyrimo išvadą, kuriai abejoti skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog yra nustatomi atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, tiek ir į nuteistojo bendravimą su socialinio tyrimo išvadą atliekančiais specialistais. Visgi, šiuo atveju pažymėtina, jog statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertini savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje apibendrinant nuteistojo mąstymą ir elgesį bei nuostatas, akcentuojama, jog nors pokalbio metu bendrauja noriai, yra linkęs išsikalbėti, nebijo atvirauti, pasakoti apie savo gyvenimą, visgi asmens pasekmių suvokimas nebuvo pakankamas. Empatijos jausmas silpnas, užuojautos, gailesčio nusikaltimo aukoms nereiškia, kadangi kaltės nusikaltimo įvykdyme pripažinti nelinkęs. Nuteistojo teigimu, dėl nusikaltimo yra susiklosčiusių aplinkybių auka. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, turimas savybes, galima teigti, kad nuteistasis gana impulsyvus, konfliktų metu gali naudoti smurtą. Impulsų kontrolė, savitvarda silpna ypač apsvaigus nuo alkoholio.

15. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog tai, kad nuteistasis išties padarė akivaizdžią pažangą rodo tai, jog jis yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų į namus, turi gyvenamąją vietą, teigiamą požiūrį į darbą. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog būtent suteikiant nuteistajam teisę į trumpalaikes išvykas buvo įvertintas jo teigiamas elgesys, tačiau vien tai nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nurodomas aplinkybės susijusios su darbine motyvacija, finansinių sunkumų neturėjimu, gyvenamosios vietos turėjimas, nelaikytinos kaip nuteistojo apsauginiai veiksniai, kadangi visos šios aplinkybės egzistavo ir nusikaltimų padarymų metu, tačiau nuteistojo tai nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Be to, padaryti nusikaltimai nėra susiję su finansinės naudos gavimu, o darbinė motyvacija stebima ir dar prieš padarant nusikalstamas veikas. Visgi, ir nors šiuo metu stebima nuteistojo elgesio korekcija, dėl ko jam yra suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, tačiau ji nėra koreguojama nuosekliai. Šios aptartos aplinkybės kelia abejonių, ar nuteistojo elgesys pakito tiek, jog pakaktų konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų.

16. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog A. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti, jog neatlikta bausmės dalis dar yra gana didelė, be to, tai nėra pirmas kartas kuomet nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, prieš šias (duomenys neskelbtini) padarytas nusikalstamas veikas, nuteistasis buvo teistas ir Lietuvos Respublikoje, kas pagrįstai leidžia manyti, jog nuteistojo nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Neabejojama, jog šiuo metu nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Naikinti skundžiamą nutartį, aukštesnysis teismas neįžvelgia pagrindo, dėl ko nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.