Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2S-906-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2S-906-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05606-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
V. R.
Ieškovas
E. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-906-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05606-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui V. R. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais porinių savaičių sekmadieniais, apie ketinimą pasimatyti su nepilnamečiais vaikais pranešdamas E. J. prieš 7 kalendorines dienas, o apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiais vaikais – nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas el. laišku arba trumpąja SMS žinute ir pasiimdamas nepilnamečius vaikus atitinkamą sekmadienį 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaikais bendrauja savo nuožiūra, bendravimo laiko nederina su ieškove ir vaikais; kada panorėjęs, gali pasiimti ir išsivežti vaikus iš ugdymo įstaigų. Atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė, dėl kurios jis turėjo išsikelti iš šeimos namų; ieškovės žiniomis atsakovas dar nėra susiradęs tinkamos ir pastovios kitos gyvenamosios patalpos. Mano, jog šalims taikiai nesusitariant dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, atsakovui elgiantis konfliktiškai, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams jų dienos ritmą, stabilią ir ramią aplinką, neatitraukti jų nuo įprastos veiklos, būrelių, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinąją atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

2. Institucija, teikianti išvadą byloje neprieštaravo ieškovės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

3. Atsakovas paaiškinimuose nurodė, kad jis visą laiką rūpinosi vaikais ir gyveno su šeima. Atsakovui name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso penki butai, ieškovo motina gyvena penkių kambarių name ir visada sutinka ieškovą priimti su vaikais, iš anksto suderinus laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies - nustatė laikinąją atsakovo V. R. ir nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir S. R., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais: 1) kas antro mėnesio savaitgalio sekmadienį (pradedant nuo 2019 m. kovo 31 d.), paimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; 2) vieną darbo dieną tomis savaitėmis, kai atsakovas nebendrauja su nepilnamečiais vaikais savaitgalį, iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris dienas) suderinęs (el. paštu arba trumpąja žinute) konkrečią savaitės darbo dieną su ieškove E. J., pasiimdamas tą dieną nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigų, pasibaigus ugdymo laikui, ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 3) apie negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu laiku atsakovas el. paštu arba trumpąja žinute praneša ieškovei nedelsiant, be ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo su nepilnamečiais vaikais pradžios; 4) atsakovo bendravimo su vaikais laiku, kai vaikai turi būti pasiimami iš jų gyvenamosios vietos, atsakovas apie savo atvykimą informuoja ieškovę trumpąja žinute ir laukia vaikų už ieškovės gyvenamosios vietos ribos. Vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą prie gyvenamosios vietos ribos, apie vaikų grąžinimą ieškovė informuojama trumpąja žinute ir atsakovas palaukia už ieškovės gyvenamosios vietos ribos, kol vaikai pareis į gyvenamąją vietą. Ieškovė įpareigojama užtikrinti, kad atsakovas bendravimo tvarkoje nustatytu vaikų pasiėmimo ir grąžinimo atgal į jų gyvenamąją vietą laiku turėtų galimybę susisiekti su ieškove telefonu. Kitą prašymo dalį atmetė.

5. Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad šiuo metu atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigų, nesuderinęs bendravimo laiko nei su ieškove, nei su nepilnamečiais vaikais, todėl sutrikdomas jų įprastas dienos režimas ir neužtikrinamas papildomų ugdymo užsiėmimų lankymas; į tai, jog nepilnamečiai vaikai šiuo metu bendrauja su atsakovu 1-2 kartus per savaitę (ir vyresnieji vaikai nurodė, kad jiems tokio bendravimo intensyvumo pakanka), į tai, kad ieškovė siūlo atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais iš esmės tik dvi dienas per mėnesį be nakvynių; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatęs, kad nepilnamečių vaikų buvimas su atsakovu kelia grėsmę jų interesams ir kad byloje nėra pateiktas atsakovo gyvenamosios vietos buities sąlygas patvirtinantis aktas, teismas ieškovės siūlomą laikinąją bendravimo tvarką praplėtė. Dėl atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės nustatė papildomas vaikų paėmimo-grąžinimo sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti atsakovui įpareigojimą pranešti, ar jis ketina nustatytu laiku bendrauti su vaiku yra perteklinis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovas V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog institucijos, teikiančios išvadą, išvadoje duomenys, kad nepilnamečiai vaikai kartu su motina gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra klaidingi, nes minėtas butas yra padalintas ir yra vienas kambarys, o vaikų gyvenamoji vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. R.. Be to, pažymi, kad paskutiniu metu atsakovas gyveno viename bute kartu su vaikais ir su A. R. negalėjo matytis 1-2 kartus per savaitę (t. y. matėsi kiekvieną dieną); butas, kuriame gyvena vaikai priklauso atsakovui; jam priklauso dar keturi butai tame pačiame name. Apeliantas nurodė, kad teiginys, jog atsakovas bendrauja su vaikais savo nuožiūra, nederindamas laiko su ieškove ir vaikais ir kt., yra melagingas, prieštarauja tėvų lygiateisiškumo bendrauti su vaikais principams; nėra įrodymų, kurie patvirtina minėtus teiginius. Be to, nėra nustatytų derinimo taisyklių, todėl nėra galimybės jų laikytis; ieškovė matymosi su vaikais tvarkos su atsakovu nederina.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nustatyta bendravimo tvarka nereiškia, kad atsakovas negali su ieškove sutarti dėl dažnesnės ir kitokios bendravimo su vaikais tvarkos. Šalys savarankiškai tarpusavyje šio klausimo taikiai neišsprendžia, šalių santykiai yra konfliktiški ir atsakovas nėra linkęs geruoju spręsti klausimus, susijusius su jo bendravimu su nepilnamečiais vaikais.

7.2. Atsakovas nepasisakė dėl prašomos taikyti laikinos apsaugos priemonės; nepateikė aiškaus atsiliepimo į ieškinį, kuriame išdėstytų savo poziciją dėl bendravimo su vaikais tvarkos ar pateiktų savo pasiūlymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

7.3. Atsakovo teiginiai apie Tarnybos išvadą neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi tokia tvarka galios ir bus taikoma nepriklausomai nuo to, kur gyvena atsakovas ir nepilnamečiai vaikai; be to, jie neatitinka tikrovės. Adresu (duomenys neskelbtini) esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) yra rekonstruoti į vieną gyvenamą būstą, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad vaikai gyvena pas atsakovą atskirai nuo ieškovės. Atsakovas šiame būste negyvena nuo 2019 m. sausio 22 d. ir šiuo metu negali ten gyventi (dėl paskirtos kardomosios priemonės).

7.4. Atsakovas skundžia ne 2019 m. kovo 22 d. teismo nutartį, o Tarnybos išvadą, kas nėra susiję su skundžiama nutartimi ir neįrodo jos nepagrįstumo ar neteisėtumo. Vaikai Tarnybos darbuotojams paaiškino, kad dėl tėvo elgesio ir charakterio neturi poreikio bendrauti su juo dažniau (nei 1-2 kartus per savaitę). Atsakovo į kompromisus nelinkusį būdą patvirtina ir teismui pateikti papildomi dokumentai. Ieškovė išnaudojo visas jai prieinamas priemones rasti kompromisą. Atsakovas į Tarnybos ir Socialinės paramos centro darbuotojų pastangas padėti šalims rasti kompromisą ir taikiai derinti klausimus dėl bendravimo su vaikais reagavo neigiamai, buvo nusiteikęs priešiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. J. pateikė ieškinį atsakovui dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies - nenustatęs, kad nepilnamečių vaikų buvimas su atsakovu kelia grėsmę jų interesams ir kad byloje nėra pateiktas atsakovo gyvenamosios vietos buities sąlygas patvirtinantis aktas, teismas ieškovės siūlomą laikinąją bendravimo tvarką praplėtė, papildomai nustatydamas atsakovui galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vieną darbo dieną tomis savaitėmis, kuriomis atsakovas nebendrauja su vaikais savaitgaliais, be to, dėl atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės nustatė papildomas vaikų paėmimo/grąžinimo sąlygas. Atsakovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

12. Apeliantas prašo panaikinti nutartį, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktą medžiagą ir be pagrindo apribojo atsakovo teisę bendrauti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

13. Atsakovas nurodo, kad teiginys, jog jis bendrauja su vaikais savo nuožiūra, nederindamas laiko su ieškove ir vaikais ir kt., yra melagingas, kad nėra įrodymų, patvirtinančių minėtus teiginius. Be to, nėra nustatytų derinimo taisyklių, todėl nėra galimybės jų laikytis.

14. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

15. CK 3.165 straipsnio nuostatos numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

16. Šiuo atveju, ieškovė pareiškė ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kas rodo, kad šalys šiuo klausimu nesutaria. Atskirajame skunde nurodęs, kad nėra nustatytų bendravimo su vaikais derinimo taisyklių, kad ieškovė pati nederina bendravimo tvarkos, atsakovas neatsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje šį klausimą ir siekiama išspręsti. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais tvarkos trūkumų, neteikia jokių savo siūlymų dėl tvarkos, kuri jį tenkintų, o siekia, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Toks sprendimo būdas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus tikslus, kurių siekiama laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, nepagrįstas.

17. Pažymėtina, kad klausimo dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo išsprendimui reikšminga bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusi situacija, todėl apelianto pastebėjimai, kad „paskutiniu metu“ jis gyveno viename name su vaikais (t. y. negalėjo matytis tik 1-2 kartus per savaitę), nepateikus įrodymų dėl pritaikytos kardomosios priemonės pabaigos ar kt., neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kita vertus, apeliantas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.

18. Pažymėtina ir tai, kad teismas išsamiai motyvavo skundžiamą nutartį, ieškovės prašomą bendravimo tvarką praplėtė, t.y. nustatė dažnesnį atsakovo bendravimo su vaikais laiką. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, nustatyta bendravimo tvarka nereiškia, kad atsakovas negali su ieškove sutarti dėl dažnesnės ir kitokios bendravimo su vaikais tvarkos; pasikeitus situacijai, prašyti pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

19. Atskirojo skundo argumentai, kurie nėra siejami su skundžiama nutartimi (pvz. dėl institucijos išvados), nėra teisiškai reikšmingi ir neįrodo jos nepagrįstumo ar neteisėtumo.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič