Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BMB „JS Medis“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3001-781/2016, bendrovei MB „JS Medis“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas L. V.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir MB „JS Medis“ bankrutuojančiuos įmonės statusą įgijo 2016-02-13. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo patvirtinti MB „JS Medis“ kreditoriniai reikalavimai už 131 468,09 Eur sumą.

Ieškovas ieškinį grindžia, tuo, kad atsakovas būdamas MB „JS Medis“ vadovu privalėjo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą, tačiau to nepadarė, todėl taip įmonei padarė žalą, kurią turi atlyginti. Atsakovas nesutiko tik su priteistinos žalos dydžiu, tačiau išsamių motyvų nenurodė.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta mažosios bendrijos vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir įvertinti įmonės valdomo turto apimtį, jos masės pokytį tiek įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, tiek ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

Atsakovas nėra perdavęs administratoriui nei įmonės turto, nei finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl laikytina, kad atsakovas tokiais savo veiksmai įmonei padarė žalą, kurią turi atlyginti (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi įmonės administratoriui nėra perduotas nei įmonės turtas, nei dokumentai, įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos dydis yra prilygintinas įmonės kreditorių pareikštų kreditorinių reikalavimų sumai. Pažymėtina tai, kad 2016-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3001-781/2016 patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 131 468,09 Eur. Atsižvelgiant į tai, yra tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 131 468,09 Eur sumos priteisimo.

Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat tenkinamas jo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškovui yra iškelta bankroto byla, jis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas, todėl atmetus ieškinį žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

CPK 3 str. 9 d. yra nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Taigi, mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojančia CPK redakcija. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios CPK redakcijos (buvo pakeista 2016-11-08 Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751) 85 str. šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 1961 Eur, todėl jis ir priteisiamas valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BMB „JS Medis“ (į. k. 303019425) 131 468,09 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. S. valstybei 1961 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.