- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- II-90-990/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Advokatai
- Stasys Kasiulis
- Kategorijos
- 13.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-90-990/2025
2025 m. balandžio 8 d.
skundą padavusio juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Stasiui Kasiuliui,
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosioms specialistėms L. B., J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės J. V. 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2778-2024, kuriuo A. O. (A. O.), gimusiam 1997 m. vasario 23 d., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 2 300 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas iš transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė J. V., nustačiusi, kad 2024 m. spalio 21 d. 14.34 val. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. O., vairuodamas transporto priemonę „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su metaliniu konteineriu, pilnai pakrautu statybinėmis atliekomis, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iš transporto priemonėje esančio konteinerio išpylė 7,79 m³ statybinių atliekų (plytų, betono; atliekų kodai 17 01 01, 17 01 02), tokiu būdu užteršė aplinką didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu, 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2778-2024 A. O. skyrė administracinę nuobaudą – 2 300 eurų dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą iš transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (bylos tomas 1, lapai 6-8).
II. Skundo argumentai
2. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2778-2024 ir neskirti UAB (duomenys neskelbtini) administracinio poveikio priemonės – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Pareiškėjas nurodo, kad nutarimą priėmusi institucija turėjo įrodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys, perleisdami turtą pažeidėjui - A. O., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nutarime bendrovės žinojimas apie vykdomus neteisėtus veiksmus klaidingai laikomas įrodytu esant aplinkybių sutapčiai: 1) A. O. išsakė tokius teiginius: „paskambins direktoriui; tegul jis viską sprendžia“; 2) A. O. tik paskambinęs bendrovės direktoriui pateikė pasiaiškinimą; 3) bendrovės direktorius anksčiau buvo baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 37 dalyje, padarymą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmoji aplinkybė, kad pažeidimo padarymo metu A. O. paskambino bendrovės direktoriui, nėra ir negali būti laikoma įrodančia aplinkybe, kad bendrovės direktorius perleisdamas turtą jau žinojo, kad transporto priemonė bus naudojama būtent konteinerio pervežimui. Normalu, kad bet kokius galimai neteisėtus veiksmus padaręs bendrovės darbuotojas skambins bendrovės direktoriui ir apie tai pastarąjį informuos. Nuo šio momento bendrovės direktorius paprastai sužino apie galimai padarytą pažeidimą, bet tokio skambučio atlikimas niekaip neįrodo, kad bendrovės direktorius žinojo, jog bus daromas teisės pažeidimas ir kad būtent tokiam teisės pažeidimo padarymui perdavė bendrovės turtą. Pareiškėjas pažymi, kad antroji aplinkybė priklausė tik nuo pačių pažeidimo padarymo vietoje buvusių Institucijos atstovų, kadangi jie patys nusprendžia, kada pareikalauti ar pasiūlyti A. O. parašyti pasiaiškinimą. Paaiškinimo parašymo laikas prieš ar po skambučio bendrovės direktoriui negali būti laikomas jokiu įrodymu, kad bendrovės direktorius perdavė bendrovės turtą pažeidimui padaryti. Pareiškėjui visiškai nėra suprantami ir net pareigūnų piktnaudžiavimu ar netinkamu pareigų atlikimu gali būti laikomi bandymai susieiti ankstesnius bendrovės direktoriaus padarytus administracinius nusižengimus su aplinkybe, kad bendrovės direktorius perdavė bendrovės turtą pažeidimui padaryti. Pareiškėjas mano, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė neįrodinėjo aplinkybės, jog bendrovės direktorius, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, o įrodinėjo, kad „bendrovės direktorius žinojo <...> [apie] vykdomus neteisėtus veiksmus“. Sąmoningas žinojimas – tai perleidimas turto pažeidėjui ar kitiems asmenims, iš anksto žinant, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, ir menamas žinojimas – tai bendrovės ar nuomojamose teritorijose yra galimai daromas administracinis nusižengimas, yra dvi skirtingos ir visiškai netapačios situacijos, nors skundžiamame nutarime yra klaidingai nurodomi, kaip tapatūs, todėl nutarime nurodžius tik apie menamą žinojimą, jog bendrovės direktorius žinojo apie daromą administracinį nusižengimą, nebuvo surinkti jokie duomenys, įrodantys, kad bendrovės direktorius, perleisdamas turtą A. O., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. A. O. bendrovėje dirbo vairuotoju, pagal šio užimamas pareigas transporto priemonė būdavo perduodama ne administracinio nusižengimo padarymui, o darbinių funkcijų atlikimui, ir šis perdavimas nutarime buvo net nebandytas paneigti. Pareiškėjas pažymi, kad protokole nurodytų medžiagų kiekio matavimai, rūšinė sudėtis ir šioje byloje aktualus šių medžiagų teisinis statusas kelia pagrįstų abejonių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes pareiškėjas mano, kad nutarimo dalis dėl turto konfiskavimo yra neteisėta, ši administracinio poveikio priemonė skirta nepagrįstai, be jokių motyvų, netinkamai aiškinant ir taikant ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, neatitinka, teisės viršenybės teisėtumo principų kriterijų; skundžiamas nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei neatsižvelgus ir sistemiškai nepritaikius ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymą (bylos tomas 1, lapai 2-5).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Aplinkos apsaugos departamento atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad skundžiamu nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas iš UAB (duomenys neskelbtini) yra teisėta, skirta pagrįstai laikantis galiojančių teisės aktų, atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo bylos medžiagos aplinkybes bei pateiktus paaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „tik tokia apimtimi apygardos teismui įvertinus parenkamosios, o ne privalomos skirti administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumą, protingumą ir proporcingumą, nuošalyje buvo paliktas ANK 34 straipsnyje nurodytų būtinų aplinkybių vertinimas, t. y.: 1) paties administracinio nusižengimo pobūdis (šiuo atveju vertinant aplinkos užteršimo mišriomis statybinėmis ir griovimo atliekomis mastą, atliekų kenksmingumą (pavojingos ar nepavojingos), padarytą galimą turtinę ir kitokią žalą aplinkai, pažeidėjo ar kito asmenų pastangas tvarkant aplinką, atliekų išpylimo vietą, atliekų išpylimo tikslą (ar stengtasi jas paslėpti, ar tik laikyti, ar kitaip (pavojingai ar nepavojingai) panaudoti); 2) nusižengimo pavojingumas susijęs su paties atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo šiurkštumu. Šiuo atveju būtinas vertinimas, visų pirma lyginant pažeidėjo nustatytos veikos konkretų pavojingumą su kitais nusižengimais, pagal pavojingumo požymį išdėstytais skirtinguose ANK 247 straipsnio dalyse“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-52-489/2024). Vadovaujantis minėta praktika dėl administracinio nusižengimo pobūdžio ir nusižengimo pavojingumo pažymima, kad 1) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), užterštos nepavojingomis statybinėmis atliekomis, plotas yra 1 806,329 m² (nustatyta drono pagalba), paskaičiuota preliminari aplinkai padaryta žala yra 6 170 652 eurų; 2) UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. O., vairuodamas transporto priemonę „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su metaliniu konteineriu, pilnai pakrautu statybinėmis atliekomis, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išpylė iš transporto priemonėje esančio konteinerio 7,79 m³ statybinių atliekų (plytų, betono), taip užteršdamas aplinką. Byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pirmi administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. veiksmai po to, kai jį sustabdė Institucijos pareigūnai. Pažymima, jog A. O., atsakydamas (rusų kalba) į įvykio vietoje buvusio pareigūno klausimus, nurodė „paskambins direktoriui; tegul jis viską sprendžia“. Tik po pokalbio su bendrovės direktoriumi A. B. A. O. 2024 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė, kad vežė ir išpylė atliekas be viršininko žinios. 2024 m. lapkričio 7 d. nutarime konstatuota, kad A. O. paaiškinimuose pateiktos versijos, jog statybinės atliekos buvo atvežtos ir išverstos jo iniciatyva, t. y. be bendrovės vadovo žinios, nepatvirtina jokie byloje pateikti duomenys, todėl toks A. O. elgesys traktuotinas kaip akivaizdus ir tikslingas siekis suklaidinti, įtikinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nieko nežinojo apie tai, kad A. O., darydamas administracinį nusižengimą, panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę; 3) bendrovės direktorius 2024 m. lapkričio 4 d. paaiškinimuose nurodė, kad jis, išsinuomojęs iš bendrovės dalį aikštelės, suvežė keletą transporto priemonių atliekų bei statybinių medžiagų; 4) nutarime konstatuoti faktai patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekas pylė ne tik UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. O., bet ir pats direktorius A. B.; 5) nutarime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. buvo skirtos ekonominės sankcijos už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje ir 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą, o bendrovės direktorius buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 37 ir 38 dalyje, padarymą, t. y. būtent dėl atliekų atvežimo į (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) buvo skirta ekonominė sankcija už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, padarymą, 2022 m. liepos 19 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) buvo skirta ekonominė sankcija už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėti nutarimai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ne kartą buvo bausti administracinėmis nuobaudomis, nekonfiskuojant transporto priemonės, bei buvo duoti privalomieji nurodymai sutvarkyti statybines atliekas, tačiau minėta aikštelė ir toliau buvo užteršiama statybinėmis atliekomis; 6) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo „< ... > kiti ankstesni turo savininko nubaudimo atvejai už pažeidimus aplinkai < ... > šios aplinkybės turi reikšmės bylos aplinkybėms atskleisti < ... >“. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ankstesni 2021 m. ir 2022 m. nubaudimo atvejai, turi reikšmės atskleidžiant turto konfiskavimo aplinkybes. Bylos aplinkybės patvirtina, jog ankstesni UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo nubaudimai nesustabdė neteisėtos veikos vykdymo ir 2024 m. į minėtą žemės sklypą vėl vežė statybines atliekas bei tokiu būdu užteršė aplinką. UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 19 d. privalomuoju nurodymu įpareigota per tris mėnesius sutvarkyti atliekas, perduodant atliekų tvarkytojui; 7) UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. O. skirta ženkli bauda, ikiteisminio bylos nagrinėjimo posėdžio metu buvo paaiškinta galimybė pateikti prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis per laikotarpį iki dvejų metų, tačiau A. O. prašymo nepateikė, tik paklausė, ar galima iš karto sumokėti baudą; 8) ankstesni UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo nubaudimai bei nagrinėjamu atveju pažeidėjui A. O. skirta bauda nėra pakankamai atgrasančios tiek pažeidėją, tiek juridinį asmenį ir jo vadovą nuo analogiškų nusižengimų aplinkai padarymo. Aplinkos apsaugos departamentas mano, jog nagrinėjamu atveju tik skiriant transporto priemonės konfiskavimą, kuri nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), bus pasiekti nuobaudos tikslai ir bus užkirstas kelias ateityje naudojant minėtą transporto priemonę padaryti analogiškus nusižengimus aplinkai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atliekų kiekio matavimas būtų netikslus. Atsižvelgiant į tai prašoma Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2778-2024 palikti nepakeistą ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus A. B. skundo netenkinti (bylos tomas 1, lapai 50-52).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. paaiškino, kad jo įmonė atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, t. y. jie patys griovė ir išvežė atliekas. Jie visas šiukšles vežė į UAB “A.“ ir UAB “B.“, įsikūrusią (duomenys neskelbtini) (vadovaujantis teisės aktais atliekas jie turi vežti į sąvartyną: mediena turėjo būti vežama UAB “B.“, o mišrios atliekos - UAB “A.“), o dalį pardavinėjo. Pažeidimo padarymo metu vairuotojui buvo duotas nurodymas vežti plytas į aikštelę, o šiukšles - į sąvartyną. Jeigu jis gerai prisimena, nusižengimo padarymo metu atliekos turėjo būti vežamos į UAB “A.“ (nuvežus atliekas tai buvo pažymėta sistemoje). Jie gavo sendintų plytų, kurias vairuotojas A. O. pakrovė ir nuvažiavęs į jų nuomojamą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), jas išpylė, nors neturėjo jų išpilti (vairuotojas jam neprisiskambino, todėl jas išpylė), o turėjo pastatyti. Vairuotojas atvežė tik vieną konteinerį, kuriame buvo sendintos plytos ir gruntas, kitų medžiagų nebuvo. Išpiltos buvo ne vien tik sendintos plytos, bet ir gruntas, kadangi į transporto priemonę buvo kraunama ekskavatoriumi. Vietoje nebuvo kur rūšiuoti ir atskirti gruntą nuo sendintų plytų. Pagal gamtos apsaugos reikalavimus gruntas turi būti vežamas į sąvartyną, tačiau pagal vieną teisės aktą gruntas nėra priskiriamas prie atliekų, o pagal kitą - priskiriamas. Surūšiavę gruntą nuo plytų pastarąsias jie planavo parduoti (šiuo metu plytas jie yra pardavę; pagal tvarumo standartus ką gali, jie panaudoja antrą kartą). Pažeidimo padarymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), atvykus gamtos apsaugos inspektoriams vairuotojas jam paskambino (susisiekė iš 6-7 karto), o jis iš (duomenys neskelbtini) grįžo galbūt už valandos. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai laikėsi pozicijos, kad išpiltos sendintos plytos yra atliekos, pastarųjų atlikti matavimai buvo abstraktūs, t. y. inspektoriai paskaičiavo, kad konteineris buvo 7,8 m³, o kai išvertė – 7,78 m³, tačiau jie išrinkę plytas perskaičiavo ir nustatė, kad žemių buvo 3,44 kubo, o visą kita buso plytos (jie skaičiavo žemių krūvos plotį, ilgį ir aukštį (metodika nesivadovavo), matavo plačiau). Vairuotojas A. O. vis dar dirba jo vadovaujamoje bendrovėje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu A. O. parodė, kad jis apie dvejus metus dirba UAB (duomenys neskelbtini); įmonėje yra du automobiliai, kurie veža konteinerius. Nusižengimo padarymo metu vienas automobilis, vežęs konteinerį, sugedo kelyje (automobilį vairavo A.), todėl jis savo vairuojamu sunkvežimiu atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ir nuo sugedusio automobilio paėmė pilnai pakrautą konteinerį (kurioje vietoje jis paėmė konteinerį, jis neatsimena; jis atsimena, kad važiuojant nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini), konteineris kito vairuotojo buvo vežamas link (duomenys neskelbtini); jis pats į (duomenys neskelbtini) atliekų neveždavo). Prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančio objekto ((duomenys neskelbtini)) jis dirbdavo, t. y. atveždavo ekskavatorių „Bobcat“ (jis paprastai į objektus veždavo techniką, o kitas automobilis išvežiodavo konteinerius su šiukšlėmis, bet jeigu nespėdavo, jis padėdavo). Jis neprisimena tikslios vietos, kur jis nuvežė konteinerį, taip pat jis nežino, kam priklauso teritorija (minėtoje teritorijoje jis palikdavo savo lengvąjį automobilį, persėsdavo į sunkvežimį ir su pastaruoju važiuodavo dirbti). Jam paėmus konteinerį jam nebuvo nurodyta, kur jis turi konteinerį iškrauti; jis bandė prisiskambinti vadovui, nes norėjo paklausti, kur reikia vežti konteinerį, tačiau neprisiskambinęs konteinerį jis nuvežė į aikštelę, kurioje palieka automobilius nakčiai (jis žinojo, kur jis turi išvežti šiukšles, tačiau jis nežinojo, kur jis turi išvežti paimtą krovinį). Kadangi konteineris buvo reikalingas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis greitai iškrovė minėtą konteinerį aikštelėje, kurioje jie palieka automobilius. Išpylęs konteinerį jis matė, kad konteineryje buvo plytos ir smėlis, tačiau daugiausiai buvo plytų. Jis manė, kad minėtoje teritorijoje išpiltas šiukšles kažkas kažkur išveš (gal viršininkas išveš). Anksčiau minėtoje teritorijoje jis neišpildavo vežamo krovinio, o tik palikdavo automobilį, nors jis yra matęs, kad teritorijoje atvažiuoja automobiliai ir išpila krovinį; po poilsio dienų teritorijoje atsirasdavo naujos šiukšlių krūvos (jis nežino, kas čia palieka šiukšles, nes jis į teritoriją dažniausiai atveždavo techniką). Teritorijoje buvo panašios šiukšlės, todėl jis ir išpylė šiukšles. Jam iš minėtų krūvų neteko rūšiuoti šiukšlių, jis taip pat nematė, kad kas nors kitas rūšiuotų šiukšles. Jam iškrovus konteinerį prie jo priėjo gamtos apsaugos pareigūnai, kurie jam išaiškino teises ir pareigas (jis suprato, ką jam sakė). Pareigūnai fotografavo, filmavo teritoriją bei jam sakė, kad negalima šiukšlių iškrauti toje teritorijoje, kad jis iškrovė šiukšles, nors, jo nuomone, ten buvo ne šiukšlės, o plytos su smėliu. Jis mano, kad išrinkus mažiau apgadintas plytas šias būtų galima dar kartą panaudoti. Pareigūnai pradėjo surašinėti duomenis, jis parašė paaiškinimą, po to jam pasakė, kad konfiskuos automobilį. Jis pareigūnams sakė, kad neatsiklausęs vadovo išpylė atvežtą krovinį bei nurodė, kad nieko nekalbės, paskambins bendrovės direktoriui, kuris ir kalbės su pareigūnais (prieš tai jis atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus). Jis skambino bendrovės direktoriui, kuris atsiliepė iš ketvirto karto, kadangi buvo (duomenys neskelbtini). Jis direktoriui pasakė, kad krovinį iškrovė teritorijoje, todėl direktorius paprašė sulaukti jo. Į teritoriją atvykstančio direktoriaus jie laukė apie vieną valandą. Atvažiavus bendrovės direktoriui jis išvažiavo.
6. Teismo posėdžio metu R. K. (R. K.) parodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamente. Gavus skundą, kuriame buvo pateiktos dronu darytos nuotraukos bei nurodyta, kad gali būti neteisėtai padarytas sąvartynas, jis su kolega nuvyko patikrinti. Jie važiavo 3-4 kartus, tik ketvirtą kartą pavyko užfiksuoti nusižengimo padarymo faktą, t. y. nusižengimo padarymo metu jis buvo įvykio vietoje ir stebėjo atliekų išpylimo faktą. Atvažiavo transporto priemonė, kurios konteineris buvo pilnai prikrautas atliekų (konteineris buvo 8m³). Išpylus konteinerį jie nuėjo prie nusižengimo padarymo vietos, susistabdė vairuotoją (jis su vairuotoju kalbėjo rusų kalba, kadangi nusižengimo padarymo vietoje vertėjo nebuvo), kuris jiems parodė dokumentus (atliekų vežimą patvirtinančių dokumentų vairuotojas nepateikė), pasakė, ką šis veikia, ir labai norėjo pabendrauti su bendrovės direktoriumi. Jie leido vairuotojui pabendrauti su bendrovės direktoriumi. Prieš skambindamas bendrovės direktoriui vairuotojas aiškino, kad jie veža atliekas, kurias smulkina ir po to išveža, tačiau po pokalbio su bendrovės direktoriumi vairuotojas pateikė paaiškinimą, kad jis gabeno atliekas be direktoriaus žinios. Jis neatsimena, ar vairuotojas nurodė, iš kokio statybos objekto šis vežė statybines atliekas. Atvykęs į įvykio vietą bendrovės direktorius paaiškinimo nepateikė, nurodė, kad teritorija yra jo veiklos vieta, atliekos yra jo, dalis atliekų susidarė, o kitą dalį jis atvežė, todėl jie bendrovės direktoriui nurodė per tris mėnesius, t. y. iki 2025 m. vasario 19 d. susitvarkyti (2025 m. vasario 26 d. jis buvo atvykęs į teritoriją ir užfiksavo, kad tos atliekos nėra sutvarkytos, visos tos krūvos yra, privalomasis įrodymas neįvykdytas). Teritorijoje buvo išpiltos ne medžiagos, o statybinės atliekos – plytos ir betonas - plytos buvo įmūrytos į vieną bloką, buvo senų palūžusių plytų. Atliekos buvo laikomos palaidai, nesilaikoma tvarkos - tiesiog buvo išpilamos sklype; jeigu tai būtų statybinės medžiagos, jos būtų kitaip transportuojamos ir būtų kitaip jomis rūpinamasi. Jie nusižengimo padarymo metu išmatavo išpiltą atliekų krūvą bei bandė išmatuoti konteinerį, tačiau nesėkmingai, todėl kitą dieną jie iš naujo išmatavo konteinerį. Atliekų krūvos skaičiavimo metodika yra nustatyta aplinkos ministro 2021 m. įsakyme. Bendrovė padarė pažeidimą, nes teritorijoje rūšiavo atliekas, nors minėtoje teritorijoje bendrovė neturi teisės atlikti tokią veiklą, nes neturi leidimo (reikalingas atskiras leidimas medžiagų rūšiavimui, t. y. gerų plytų atskyrimui nuo atliekų). Vėliau paaiškėjo, kad teritorija buvo išnuomota neteisėtai. Atliekas bendrovė privalėjo rūšiuoti atliekų susidarymo vietoje – namo griovimo vietoje, o išrūšiuotas atliekas priduoti tvarkytojui, bet įmonė atliekas kaupdavo pas save – (duomenys neskelbtini) gatvėje. Veiklos vietoje neišduotas leidimas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir rūšiavimas (jei toks buvo) buvo neteisėtas. Leidimas išduodamas vietai, nes vienas juridinis asmuo gali turėti kelis taršos leidimus, taigi leidimas turėjo būti išduotas (duomenys neskelbtini) gatvei, tačiau leidimas nebuvo išduotas. Minėta teritorija yra netinkama laikyti atliekas, nes nėra kietos dangos (toks reikalavimas yra numatytas, kad tarša nepasklistų su lietaus vandeniu ir neįsiskverbtų į gruntą). Atliekų rūšiavimo ir medžiagų atrinkimo sąvokos yra aprašytos 1999 m. liepos 14 d. atliekų tvarkymo įstatyme ir atliekų tvarkymo taisyklėse Nr. 217.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Stasys Kasiulis paaiškino, kad teritorijoje nebuvo vien atliekos ir jų kiekis yra mažesnis (tai konstatavo antstoliai), todėl turėtų būti sprendžiamas atsakomybės klausimas pagal kitą straipsnio dalį.
8. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento atstovė parodė, kad „GPAIS“ sistemoje suvedami duomenys, prie kurios inspektoriai gali prisijungti ir pasižiūrėti. Aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. Nr. D1-574 įsakyme dėl atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtinimo (įsigaliojusiu nuo 2022 m. gegužės 1 d.) įtvirtinta atliekų skaičiavimo metodika ir skaičiavimo formos. Pažeidimo padarymo metu buvo fiksuojama visa bendra krūva (niekas atskirai nieko neatrinkinėjo), kadangi visa krūva buvo atvežta ir išpilta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. A. O. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą. A. O. skirta administracinė nuobauda – 2 300 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas iš transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
10. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone, kadangi, jo teigimu, nutarimą priėmusi pareigūnė nesurinko duomenų apie tai, kad bendrovės direktorius, perleisdamas turtą A. O., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pareiškėjas nesutinka su nutarime nurodytais argumentais dėl to, kad jis žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas nusižengimui padaryti, kadangi: 1) apie galimai padarytą pažeidimą jis sužinojo tik A. O. skambučio metu ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jo žinojimas, jog bus daromas teisės pažeidimas ir kad būtent tokiam teisės pažeidimo padarymui jis perdavė bendrovės turtą; 2) tai, kad A. O. parašė paaiškinimą tik po pokalbio su bendrovės direktoriumi negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti jo žinojimą, kadangi ši aplinkybė priklausė nuo pačių pareigūnų, kada šie pasiūlė parašyti paaiškinimą; 3) ankstesni bendrovės baustumai negali suponuoti bendrovės direktoriaus žinojimo apie daromą pažeidimą; 4) A. O. iš karto po nusižengimo padarymo nurodyti paaiškinimai yra tik pasakyti žodžiai, kurie negali būti laikomi duomenimis, kadangi paaiškinimai yra surašomi atitinkamame procesiniame dokumente. Be to, jis mano, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atlikti matavimai yra abstraktūs, t. y. šie paskaičiavo, kad konteineris buvo 7,8 m³, o kai išvertė – 7,78 m³, tačiau bendrovė išrinkusi plytas perskaičiavo ir nustatė, kad žemių buvo 3,44 m³, o visa kita buvo plytos - medžiagos, todėl neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį.
11. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip penkiolika kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu. To paties straipsnio 53 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.
12. Teismas visų pirma pažymi, kad, nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. O. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus, tačiau, kaip nurodyta šių taisyklių 125 punkte, statybinių atliekų (įskaitant asbesto turinčių statybinių atliekų) rūšiavimui, surinkimui, vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, taigi A. O. veiksmus teismas vertins, be kita ko, ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintų teisės normų kontekste.
13. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teigia, kad nagrinėjamo įvykio metu į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. O. atvežė ir išpylė ne atliekas, bet gruntą ir sendintas plytas, kurias bendrovė planavo išrūšiuoti ir parduoti (ką vėliau ir padarė), o po atliekų išrūšiavimo atliekų buvo ne 7,79 m³, bet 3,44 m³.
14. Vertindamas, ar į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. O. atvežtos ir išpiltos medžiagos yra atliekos, teismas pirmiausia pažymi, kad atliekų sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte, pagal kurį atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Kadangi, kaip paaiškino A. O., šias medžiagas jis vežė iš statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kur UAB (duomenys neskelbtini) griovė pastatą, svarbu įvertinti ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 88 punkte įtvirtintą statybinių atliekų sąvoką: statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus. Teismas sutinka, kad atliekant statybos darbus, tame tarpe ir griaunant pastatą, tarp atliekų gali pasitaikyti ir medžiagų, kurios gali būti panaudojamos antrą kartą ir kurioms egzistuoja rinka ir paklausa, tačiau pažymėtina, kad tam, jog atliekos nebūtų laikomos atliekomis, jos turi atitikti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kurie, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, detalizuoti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 7.2. papunkčiu, betonas, plytos, plytelės ir keramika, akmenys ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai, yra inertinės atliekos. Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad perdirbtos inertinės statybinės atliekos, nurodytos Taisyklių 1 priedo 1.1 papunktyje, nebelaikomos atliekomis, jei atitinka visus Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad minėtų kriterijų atitikimas turi būti nurodytas perdirbtų inertinių statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis atitikties deklaracijoje, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) atstovas minėtos deklaracijos teismui nepateikė, taigi darytina išvada, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. O. atvežtos ir išpiltos medžiagos yra atliekos, o antstolės A. S. 2024 m. lapkričio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia.
15. Nustatęs, kad A. O. iš transporto priemonėje esančio konteinerio išpylė 7,79 m³ statybinių atliekų, teismas vertins, ar taip padarydamas A. O. užteršė aplinką.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punktu, teršimas – medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, šis požymis nėra siejamas su žala aplinkai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-875/2024); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-697/2025 išaiškino, kad neapdorotos statybinės atliekos nėra natūrali aplinkos, šiuo atveju žemės sklypo, dalis, todėl jų atvežimas ir išpylimas žemės sklype atitinka aplinkos užteršimo požymį, taigi teismas konstatuoja, kad A. O., vairuodamas transporto priemonę „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su metaliniu konteineriu, pilnai pakrautu statybinėmis atliekomis, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš transporto priemonėje esančio konteinerio išpildamas 7,79 m³ statybinių atliekų, užteršė aplinką didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu.
17. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.
18. ANK 29 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. To paties straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
19. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, už ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai administracinio poveikio priemonė (turto konfiskavimas) skiriama pažeidėjui, tačiau konfiskuojant trečiojo asmens, žinojusio, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui padaryti, teismai privalo laikytis ANK 22, 32, 34 straipsniuose nustatytų poveikio priemonės skyrimo taisyklių, taip pat motyvuotai argumentuoti turto konfiskavimo taikymo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-2-2013 ir kt.).
21. Spręsdamas, ar UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. B., perleisdamas A. O. transporto priemonę „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ši transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad iš karto po nagrinėjamo įvykio A. O. jam nurodė, kad į teritoriją jie veža atliekas ir smulkina, po to išveža; šie A. O. teiginiai užfiksuoti ir vaizdo įraše, kuriame girdima, kaip A. O. rusų kalba nurodo: „<...> išverčia, sumala ir išveža. Aš tik vairuotojas“. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad atliekos turėjo būti vežamos ir rūšiuojamos minėtame žemės sklype, kadangi išrūšiuotas plytas jis planavo parduoti (ką vėliau ir padarė). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip užfiksuota 2024 m. spalio 22 d. apžiūros akto 7 punkte, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia statybinių atliekų krūvos stovi išjungtas atliekų smulkinimo įrenginys (2024 m. lapkričio 4 d. paaiškinime A. B. nurodė, kad atliekų smulkintuvas buvo remontuojamas (bylos lapai 14-15, 32)), taigi, šias aplinkybes vertinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 55 punkte įtvirtinto apibrėžimo, kad atliekų rūšiavimas, taip pat fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas, priskiriamas pradiniam atliekų apdorojimui, kontekste, galima pagrįstai teigti, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sąlygos apdoroti statybines atliekas.
22. Nustatęs, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sąlygos apdoroti statybines atliekas, teismas pažymi ir tai, kad, kaip nurodyta 2024 m. lapkričio 27 d. žalos aplinkai paskaičiavime, 2024 m. lapkričio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA-5191 konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) ne tik turėjo sąlygas apdoroti statybines atliekas, bet ir vykdė atliekų apdorojimo veiklą, neturėdama šiai veiklai išduoto taršos leidimo (bylos lapas 55). Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), neturėdama šiai veiklai išduoto taršos leidimo, vykdė atliekų apdorojimo veiklą, konstatuota ir Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. gegužės 19 d. nutarime byloje Nr. J47-816/2022/J01 (bylos lapas 56-57). Šios aplinkybės patvirtina tiek teismo posėdžio metu A. B., tiek iš karto po nagrinėjamo įvykio A. O. nurodytas aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) planavo į minėtą žemės sklypą atvežtas atliekas perdirbti.
23. Taisyklių 7.2. ir 7.3. papunkčiuose nurodyta, kad inertinės atliekos − betonas, plytos, plytelės ir keramika, akmenys ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai, taip pat medienos atliekos turi būti išrūšiuotos statybvietėje. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) minėtų medžiagų statybvietėje nerūšiavo, bet vežė į atliekų rūšiavimui netinkamą vietą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ketino šias atliekas perdirbti. Teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo taršos leidimo minėtame žemės sklype nei atliekas laikyti, nei jas apdoroti, apie ką A. B. neabejotinai žinojo, kadangi už analogišką veiklą buvo nubaustas dar Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu byloje Nr. J47-816/2022/J01, tačiau, nepaisant to, šios veiklos, kuriai reikalingas leidimas, jis kaip įmonės vadovas nestabdė, o priešingai – šią veiklą tęsė toliau, savo vadovaujamos įmonės vairuotojams nurodydamas į minėtą žemės sklypą vežti statybines atliekas, kurias vėliau planavo apdoroti, taigi akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. B., perleisdamas A. O. transporto priemonę „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ši transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti.
24. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą ne privalo būti, bet gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.
25. Spręsdamas, ar skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo skirta ši administracinio poveikio priemonė, teismas įvertina tai, kad Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu byloje Nr. J47-816/2022/J01 UAB (duomenys neskelbtini) buvo nubausta už analogiško pobūdžio veiklą, t. y. už tai, kad toje pačioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai priiminėjo (atvežė, iškrovė, laikė bei surinko) mišrias statybines atliekas, vykdė atliekų tvarkymo (apdorojimo) veiklą neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai, už ką įmonei buvo skirta 5 000 eurų dydžio bauda; Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. liepos 19 d. nutarimu byloje Nr. J47-895/2022/J01 UAB (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad iš tos pačios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), neišvežė visų anksčiau neteisėtai atvežtų ir laikytų mišrių atliekų, už ką įmonei buvo skirta 1 000 eurų dydžio bauda (bylos tomas 1, lapai 59-60). Nepaisant šių sprendimų, šios veiklos, kuriai reikalingas leidimas, UAB (duomenys neskelbtini) nestabdė, o priešingai – šią veiklą tęsė toliau. Įvertinęs tai, kad pagrindinis transporto priemonės konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą panaudoti turtą darant administracinius nusižengimus, atsižvelgdamas į administracinio poveikio priemonės tikslus ir proporcingumo principą teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė laikėsi ANK numatytų administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklių ir teisėtai bei pagrįstai skyrė administracinio poveikio priemonę – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą iš transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini).
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo A. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 2 300 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – sunkiasvorės transporto priemonės „DAF FT 75CF.250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas iš transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. skundo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. V. 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2778-2024 netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.