Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1978-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
1-1978-716/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13993-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
V. J., I. J.
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1978-716/2021Proceso Nr. 1-01-1-13993-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,vertėjai Svetlanai Minakovai,nukentėjusiesiems V. J. ir I. J. (I. J.),kaltinamajam V. J. (V. J.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 16 MGL bauda,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – tėvams, o būtent, jis 2021 m. balandžio 30 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina V. J. savo rankomis griebė ją už plaštakų ir dilbių ir stipriai suspaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. I. J. užstojus V. J., jis atsistojo savo tėvui I. J. už nugaros ir savo dvejomis rankomis suėmė jam už kaklo ir vartojant necenzūrinius žodžius pradėjo jį smaugti, tokiais veiksmais sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

V. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą buvo susipykęs. Jis atėjo namo ir norėjo paimti pinigų. Motina nenorėjo, kad jis išeitų, kad pinigus paliktų namuose ir niekur nevažiuotų. Konfliktas įvyko koridoriuje. Tuo momentu jis paėmė mamai už plaštakų. Taip pasielgė dėl emocijų. Nebuvo taip, kad tėvui atsistojo už nugaros. Gavosi gal apkabinimas. Po viso to jis išėjo iš namų ir nuvažiavo pas savo draugę. Naktį ten išgėrė alkoholio. Kita dieną apie pietus grįžo namo. Tėvai buvo uždarę duris, gal jo negirdėjo. Jis rankose laikė du maišus maisto, dėl to spyrė į duris, kad jas atidarytų. Niekas durų neatidarė, ir jis išėjo. Po valandos sužinojo, kad tėvai iškvietė policiją. Po keleto dienų jie susitiko, bendravo, nors jam nebuvo galima to daryti. Tada jis priėmė sprendimą gydytis nuo alkoholizmo ir užsikodavo. Jis norėjo išeiti iš namų, o mama norėjo jį sulaikyti, todėl griebė jai už plaštakų. Mamai galėjo skaudėti. Tėvas buvo jam už nugaros. Viskas buvo koridoriuje. Neprisimena, kad liestų tėtį, šio nesmaugė.

Nukentėjusioji V. J. teisme atsisakė duoti parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad gyvena kartu su savo vyru I. J. ir sūnumi V. J.. Jie visi gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jos vyrui. Jos su vyru gyvena viename kambaryje, o sūnus kitame. Jų sūnus dažniai vartoja alkoholinius gėrimus, piktnaudžiauja jais ir šiuo metu visai niekur nedirba. Dėl potraukio alkoholiui, sūnus dažnai praranda darbą. Kai sūnus V. J. būna išgėręs alkoholio, jis tampa labai agresyvus. Ne vieną kartą jai ir jos vyrui grasino, kad su jais susidoros, taip pat ne kartą bandė tiek ją, tiek jos vyrą smaugti. Jis vis jiems prikiša, kokie jie blogi tėvai, todėl reikia su jais susidoroti. 2021 m. balandžio 30 d. apie 22.00 val. jų sūnus grįžo namo girtas ir atsigulė į lovą savo kambaryje. Po kokių 10-15 min. jis atsikėlė ir atėjo pas juos į kambarį bei pasakė, kad nori su ja pasikalbėti. Jie nuėjo į virtuvę. Iš pradžių sūnus kalbėjo ramiai, kalbėjo kaip jam sunku, kad jis yra blogas ir niekam nereikalingas, bet veikiamas alkoholio suagresyvėjo ir pradėjo šaukti, priekaištauti kokia ji bloga mama. Nenorėdama jo klausytis, ji bandė išeiti iš virtuvės. Sūnus savo rankomis griebė ją už rankų, už plaštakų ir dilbių ir stipriai suspaudė. Ji juto fizinį skausmą. Ji liepė jam ją paleisti, tačiau sūnus pasakė užčiaupti savo smirdantį snukį ir tylėti. Išgirdęs triukšmą iš kambario į virtuvę atėjo jos vyras I. J.. Tuomet sūnus metėsi ant vyro, šį pastūmė, atsistojo jam už nugaros bei savo dvejomis rankomis suėmė už kaklo bei pradėjo smaugti. Matė, kad vyrui pradėjo trūkti oro. Smaugdamas sūnus vis kartojo, kad susidoros su jos vyru bei keikėsi visokiais necenzūriniais žodžiais. Sakė, kokie jie "bliadės", "urodai", taip pat kitokiais žodžiais, kurių dabar neprisimena. Galiausiai sūnus nustojo smaugti jos vyrą ir šį paleido, dar kartą iškeikė, apsirengė ir išėjo ( b. l. 64).

Nukentėjusysis I. J. teisme atsisakė duoti parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad gyvena nurodytu adresu su žmona V. J. ir jų sūnumi V. J.. Gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Jo sūnus dažniai vartoja alkoholinius gėrimus, niekur nedirba. Nei viename darbe ilgai neišdirbdavo dėl savo potraukio alkoholiui. Kai sūnus V. J. pavartoja alkoholio, tampa labai agresyvus. Ne vieną kartą jiems su žmona grasino, kad su jais susidoros, taip pat ne kartą bandė jį smaugti. Jis vis jiems prikiša, kokie jie blogi tėvai, todėl reikia su jais susidoroti. 2021 m. balandžio 30 d. apie 22.00 val. jo sūnus grįžo namo girtas ir atsigulė į lovą savo kambaryje. Po kokių 10-15 min. sūnus atsikėlė ir atėjo pas juos į kambarį. Sūnus pasakė, kad nori pasikalbėti su savo motina V. J.. Jie abu nuėjo į virtuvę. Iš pradžių sūnus kalbėjo ramiai, tačiau jo tonas kilo ir šis pradėjo rėkti. Sūnus priekaištavo motinai, kad ši yra bloga motina, kad blogai jį auklėjo, darėsi agresyvesnis. Sūnus griebdavo motinai už rankų. Motina jam vis sakė ramintis, tačiau šis motinai pasakė užčiaupti savo snukį ir tylėti. Bijodamas dėl žmonos saugumo jis atėjo į virtuvę ir ją užstojo. Tuomet sūnus puolė jį, pastūmė, atsistojo už nugaros bei savo dvejomis rankomis suėmė jam už kaklo bei pradėjo jį smaugti. Jam trūko oro, pajuto fizinį skausmą. Smaugdamas sūnus vis kartojo, kad jį sunaikins, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kokie jie "bliadės", "urodai". Būdamas agresyvus sūnus visada keikiasi. Sūnus reikalavo, kad jis per tris dienas parduotų butą ir duotų jam pinigus savam butui nusipirkti. Galiausiai jį paleido, dar kartą iškeikė, apsirengė ir išėjo ( b. l. 45).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad I. J. nurodė, jog 2021 m. balandžio 30 d., apie 22.00 val. pareiškėjo sūnus V. J. jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Be to, grasino jį nužudyti (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros ir fotonuotraukų matyti apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atvykus prie namo matomas renovuojamas 5 aukštų daugiabutis pastatas su pastoliais. Užlipus laiptais iki antros laiptinės matomos raudonos spalvos laiptinės durys. Užėjus pro laiptinės duris ir pakilus į ketvirtą aukštą, kairėje pusėje matomos rudos spalvos šarvo durys, virš kurių parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro minėtas duris į butą, matomas siauras koridorius, o jo gale matomi įėjimai į du skirtingus kambarius. Nuėjus iki koridoriaus galo ir pasukus į kairę pusę matomas siauras koridorius į virtuvę. Užėjus į virtuvę priešais matomas virtuvinis stalas su puslankiu suolu. Kairėje pusėje matomas virtuvės spintelių ir buitinės technikos komplektas. Virtuvės kitoje pusėje matomas plastikinis langas su užuolaida. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (b. l. 15, 18-21).

Iš policijos įvykių paieškos išrašo matyti, kad policija į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo kviesta ne vieną kartą (b. l. 36-37).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjo sūnus, laužiasi į pranešėjo butą, grasina pranešėjui. Vaikų nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2021 m. gegužės 1 d. 14.44 val. (b. l. 38-40).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuoti BPC darbuotojo ir vyro, kuris kalba rusų kalba, skambinančio į BPC balsas. Vyras, kalbantis rusų kalba nurodo, kad jo sūnus jam grasina, o jis jo neįsileidžia, laužo duris (b. l. 26-28).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai. Pareiškėjas policijos pareigūnams pasakoja, kad sūnus yra labai agresyvus, neįleidus jo į butą, pradėjo daužyti duris, grasinti, kad užmuš (b. l. 30-34).

Tyrimo metu gauti garso ir vaizdo įrašai buvo išklausyti ir peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodytos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš smurto veiksmų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad V. J. sukėlė fizinį skausmą kartu su juo gyvenantiems tėvams V. J. ir I. J., tokiu būdu fiziškai smurtavo savo šeimos narių atžvilgiu.

V. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir neneigė, kad įvykio dieną kilus žodiniam konfliktui jis rankomis sugriebė mamai už rankų, dėl ko ši galėjo jausti fizinį skausmą. Kaltininkas neigė fiziškai smurtavęs tėvo atžvilgiu. Tokie kaltinamojo parodymai neatitinka tiesos faktinių aplinkybių, kurias teismas nustatė įvertinęs kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumą.

Nukentėjusysis I. J. kreipdamasis į teisėsaugos pareigūnus savo pirminiame protokole-pareiškime nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. apie 22.00 val. jo sūnus V. J. jį smaugė, grasino nužudyti (b. l. 1). Tyrimo metu apklausti tiek V. J., tiek I. J. nurodė, kad sūnus V. J. konflikto metu griebė motinai už rankų, o I. J. užstojus motiną V. J. šį pastūmė bei abiem rankomis suėmęs už kaklo šį smaugė. I. J. trūko oro, jis jautė fizinį skausmą. Policijos pareigūnų pateiktame vaizdo „2021_0501_150122_008.mp4“ įraše, kuris darytas įvykio vietoje 2021 m. gegužės 1 d., užfiksuota, kaip I. J. pareigūnams nurodo, kas sūnus jį vakar smaugė (įrašo 3 min. 47 s). Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pakankami teismui pripažinti, kad V. J. naudojo fizinį smurtą ne tik mamos atžvilgiu, kurį pripažįsta, bet ir smaugė savo tėvą, t. y. vartojo smurtą I. J. atžvilgiu, ko nepripažįsta. Remiantis aukščiau minėtais ir išvadintais duomenimis, kurie paneigia kaltininko nepripažįstamą faktą, teismas pripažįsta V. J. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų fiziškai smurtavus abiejų tėvų atžvilgiu.

V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš savo tėvus, kurie remiantis BK 248 straipsnio 2 dalimi atitinka šeimos nario sąvoką, ir taip neabejotinai sukeldamas jiems fizinį skausmą tokiu būdu padarė įstatymo numatytas draudžiamas pasekmes dėl smurto artimoje aplinkoje motinai V. J. ir tėvui I. J..

V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. J. kaltę pripažino tik iš dalies, nuoširdaus gailesčio dėl fizinio skausmo sukėlimo tėvams neišreiškė, tinkamai savo veiksmų neįvertino..

V. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybe teismas pripažįstai tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) dėl teistumo už analogišką veiką 2018 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, V. J. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

V. J. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje V. J. teistas, nusikalto teistumui neišnykus (b. l. 88-90), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 86-87). V. J. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92), teismui pripažino, kad proceso metu pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Teismas nustatė vieną kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, pasikeitusį kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinami kaltininkui nors ir recidyvistui neskiriant laisvės atėmimo bausmės, bet paskyrus ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais bei draudimais, kurie verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-1178) – naikintina, nes jos sąlygų kaltininkas nevykdo, nukentėjusieji nurodė, kad kaltininkas pasikeitė, tapo geranoriškas, dėl ko priėmus nuosprendį kardomoji priemonė nebėra reikalinga.

Įvertinus tai, kad V. J. fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariams, dargi tėvams, siekiant bausmės tikslų visiško įgyvendinimo kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – CD laikmeną su esančiais vaizdo ir garso įrašais, paliktina saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per pirmus 3 (tris) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Panaikinti V. J. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas