- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- I-20-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Irma Čuchraj, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Galina Morozova
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Irmos Čuchraj ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo atstovei O. A., 2008-06-18 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. K. skundu ir patikslintu skundu (b.l. 6-8, 78-80) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo R. K. 2005 m. birželio 28 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu;
2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių išmokėti pareiškėjai V. K. vienkartinę draudimo išmoką 141.000,00 Lt.
Pareiškėja skunde ir jo patikslinime nurodo, kad 2006 m. balandžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) direktorius sprendimu R. K. 2005 m. birželio 28 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis R. K. buvo neblaivus (kraujyje rasta 0,48% etilo alkoholio) ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Pažymi, kad R. K. neblaivumas neturėjo jokios įtakos jo mirčiai ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastims, nes jis mirė nuo uždusimo, kurį sukėlė deguonies trūkumas ore. Nelaimingo atsitikimo priežastis pagal 2006-03-24 nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą - darbdavio UAB „Senoji Baltija" grubūs darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.
Pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. R. K. mirties metu - 2005 m. birželio mėnesį draudžiamųjų pajamų dydis buvo 990 Lt. LR Gyventojų pajamų garantijų įstatymas numato, kad siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl prekių ir paslaugų kainų pokyčių prarastas pajamas jos indeksuojamos atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksą. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal VSDF patvirtintą metodiką atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio VSDF biudžeto pajamas ir išlaidas (LR Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 16 str.) ir jų dydis tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų už šį laikotarpį. Laikotarpyje nuo 2005 m. birželio mėnesio iki šiol buvo pastoviai indeksuojamos gyventojų pajamos ir atitinkamai einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Nuo 2005 m. birželio mėnesio iki šiol jos padidėjo nuo 990 Lt iki 1414 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-12 nutarimas Nr. 1327). Teigia, kad dėl atsakovo kaltės neturėjo galimybės laiku gauti išmoką, kuri dėl kainų padidėjimo nuvertėjo. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių vienkartinė draudimo išmoka turi būti indeksuota atsižvelgiant į šiai dienai nustatytą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (1414 Lt) iki 141 400 Lt (vieno šimto keturiasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų litų).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašo įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti pareiškėjai V. K. vienkartinę draudimo išmoką 141.000,00 Lt ir atsisakė nuo antrojo reikalavimo, nes atsakovas jį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 94-96) nurodo, jog nors nelaimingas atsitikimas įvyko R. K. esant neblaiviam, VSDFV Klaipėdos skyrius sutinka, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne jo neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimą draudiminiais įvykiais ir išmokų skyrimą reglamentuoja 2003-11-11 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-1819 (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai). Neprieštarauja reikalavimui panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2006-04-07 sprendimą. Pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, VSDFV Klaipėdos skyrius informuos papildomai.
Pagal nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Įstatymo 27 straipsnį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Reikalavimą įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių apskaičiuoti bei išmokėti LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo vienkartinę išmoką apdraustajam mirus, indeksavus atsižvelgiant į šiai dienai nustatytą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (1414 Lt) prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog yra priimti sprendimai R. K. 2005 m. birželio 28 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu; skirti V. K. periodinę draudimo išmoką; skirti V. K. 99000.00 Lt vienkartinę draudimo išmoką. Nesutinka su reikalavimu indeksuoti vienkartinę draudimo išmoką, nes mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 91-93) nurodo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008-04-29 priimtą nutarimą byloje Nr. 56/06, kuriame pripažino, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne jo neblaivumas ar apsvaigimas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, R. K. 2005-06-28 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu įvykiu.
Pagal Įstatymo 11 straipsnį bei Nuostatų 6 punktą, įvykį pripažinus draudiminiu, apdraustojo šeimos nariai įgyja teisę į Įstatymo nustatytas draudimo išmokas. Įstatymo 27 straipsnyje ir Nuostatų 85 punkte nurodyta, kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. 2005 metų birželio mėnesį draudžiamosios pajamos buvo 990 Lt, todėl, įvykį pripažinus draudiminiu, pareiškėjai bus išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, lygi 99000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginys, jog ji dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus kaltės neturėjo galimybės laiku gauti išmoką, neatitinka tikrovės, nes skundžiamas sprendimas buvo priimtas pagal tuo metu galiojančius Įstatymą bei Nuostatus. Patikslintą skundą dalyje dėl įpareigojimo išmokėti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus prašo palikti nenagrinėtą.
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 104, 105), į teismo posėdį neatvyko, negauti prašymai bylos nagrinėjimą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (b.l. 46-49) buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2004 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. VIII-1509 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija, įsigaliojusi 2004 m. rugpjūčio 31 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui. Administracinė byla buvo sustabdyta iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Rezoliucinė dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-04-29 priėmė nutarimą „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe“, kuriuo nutarė:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija; Žin., 2005, Nr. 71-2557) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 114-5114) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 44-1448) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo R. K. 2005 m. birželio 28 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė atsakovo 2008 m. birželio 9d. – 12 d. sprendimus, kuriais nuspręsta VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. N165 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe laikyti negaliojančiu; R. K. 2005 m. birželio 28 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu; skirti V. K. periodinę draudimo išmoką apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, ir mokėti nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2007 m. birželio 3 d.; skirti V. K. 99000.00 Lt vienkartinę draudimo išmoką (b.l. 109-112).
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu atsisakė šio reikalavimo, nes atsakovas jį įvykdė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai, šio straipsnio l dalies 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo), todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Pažymėtina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalis).
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių išmokėti pareiškėjai V. K. vienkartinę draudimo išmoką 141.000,00 Lt.
Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimą draudiminiais įvykiais ir išmokų skyrimą reglamentuoja 2003-11-11 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-1819 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai
Įstatymo 11 straipsnyje bei Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad draudimo išmokos skiriamos ir mokamos, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe yra ištirti ir pripažinti draudiminiais įvykiais. Pagal nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Įstatymo 27 straipsnį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Įstatymo 27 straipsnis imperatyviai nurodo, kad vienkartinė draudimo išmoka išmokama 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Apdraustajam nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2005-06-25, įvykio datai galiojo 2004 m. rugpjūčio 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1075 patvirtintos 990,00 Lt draudžiamosios pajamos, todėl reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių apskaičiuoti ir išmokėti vienkartinę išmoką apdraustajam mirus, indeksavus atsižvelgiant į šiai dienai nustatytą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (1414 Lt) yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginys, jog ji dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus kaltės neturėjo galimybės laiku gauti išmoką, yra nepagrįstas, nes skundžiamas sprendimas buvo priimtas pagal tuo metu galiojančius.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 101 straipsnio l dalies 3 punktu,
nusprendė:
bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo R. K. 2005 m. birželio 28 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu nutraukti.
Pareiškėjos V. K. skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių išmokėti pareiškėjai V. K. vienkartinę draudimo išmoką 141.000,00 Lt atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.