Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. K., kaltinamajam M. D., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamajam T. A., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, jo atstovui Vygintui Aukštuoliui, neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 11 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 12 kl., gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, teistas: 1) 2011-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 2) 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal 178 str. 2 d.,187 str. 3 d., 10 mėn. laisvės apribojimu, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2014-12-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2014-05-26 paskirta bausme, 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba pradėti dirbti ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų,

T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) 10 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, teistas: 1) 2014-08-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką mokytis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. ir T. A., bendrininkų grupėje, veikdami kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, (duomenys neskelbtini) namo, 2014-02-24, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val., iš automobilio pagrobė svetimą turtą, o būtent: visi trys, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, apžiūrėjo automobilio ,,VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, po to asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, išdaužė automobilio galinį dešinės pusės durų stiklą, iš automobilio salono pavogė šaliką 150 Lt (43,44 Eur) vertės, priklausantį D. K., o M. D., įkišęs ranką pro išdaužtą automobilio langą, iš automobilio salono pavogė nešiojamą kompiuterį ,,ASUS K52J“ 1132,23 Lt (327,92 Eur) vertės, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

K. M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad prie mašinos atėjo su K. U. ir T. A.. Ten dar buvo M., kuris kalbėjosi su T. A.. Jis su K. U. ėjo prie mašinos pasižiūrėti. K. pašvietė ir jie pamatė kompiuterį. Tada K. U. keramikiniu pieštuku išdaužė langą, o jis paėmė kompiuterį iš automobilio vidaus. Automobilio viduje buvo ir šalikas, jį paėmė K. U., bet po to šaliką išmetė. Kai viskas vyko, T. kalbėjosi su M., šalia jų nebuvo. Po vagystės jie nubėgo pas jį į namus. Kartu su jais bėgo ir T.. T. su M. matė ką jie padarė. K. U. susidraskė striukę į stiklus, todėl namuose jis K. U. davė kitą striukę, o sudraskytą pasiliko. Po to jis su T. A. dviese ėjo link S. aikštės, K. ėjo kiek toliau, bet juos matė. Kai policija juos sulaikė, pas K. rado kompiuterį. Jie iš anksto nebuvo sutarę, kad vogs kompiuterį, T. A. nieko nesuprato. Kai kompiuteris buvo paimtas, T. bėgo iš paskos, nusikaltimo padarymo metu T. A. buvo už 30 m nuo jų. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad prie automobilio priėjo dviese ir dviese pažiūrėjo į automobilio saloną. Šalikas buvo šalia, juo kompiuteris nebuvo uždengtas. Matė, kaip K. paėmė šaliką ir paskui numetė. Visi trys buvo sumąstę eiti parduoti kompiuterį. T. A. ėjo kartu su jais. Išsakyto ketinimo išdaužti stiklą turbūt T. A. negirdėjo, bet galėjo girdėti dūžtantį stiklą, signalizaciją. T. nebuvo priėjęs prie automobilio. Anksčiau sakė netiesą, kad T. buvo priėjęs.

Į. M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2014-02-24 apie 19 val. ėjo kartu su T. A. ir K. U. netoli Vilijampolės policijos nuovados. Jiems einant, K. U. keramikiniu pieštuku išdaužė automobilio galinio lango stiklą. Tada greitai paėmė iš automobilio salono nešiojamą kompiuterį ir jie nubėgo. Kad ketina pavogti kompiuterį, K. U. jiems pasakė jau prieš tai, dar jiems sėdint Sąjungos aikštėje ant suoliuko. Pavogus kompiuterį, jie visi nuėjo į jo butą, jis padavė K. savo striukę, kadangi K. striukė nuo automobilio lango stiklo duženų buvo plyšusi. Tada jis su T. nuėjo pašto link, o K. ėjo aplink bendrabutį, nešdamas pavogtą kompiuterį. Staiga jį, o po to ir T., bei K. sulaikė policijos pareigūnai. P. K. rado vogtą nešiojamą kompiuterį. Jis automobilio stiklo nedaužė ir kompiuterio nevogė (1 t., b. l.101).

Papildomai apklaustas nurodė, kad 2014-02-24 apie 19 val. ėjo kartu su T. A. ir K. U. netoli Vilijampolės policijos nuovados. Vienu metu K. U., pažiūrėjęs į automobilio saloną, pasakė jam ir T. A., kad automobilyje yra nešiojamas kompiuteris. Tada jie visi trys pažiūrėjo į automobilio saloną, pamatė ant galinės sėdynės šaliku uždengtą nešiojamą kompiuterį ir sumanė jį pavogti. K. U. keramikiniu pieštuku įskėlė minėto automobilio galinio lango stiklą, po to savo alkūne stiklą išdaužė, kad butų galima kompiuterį paimti. Tada jis greitai paėmė iš automobilio salono nešiojamą kompiuterį ir jie nubėgo. Šaliko jis neėmė, gal jį paėmė K. po to, kai jis pavogė kompiuterį. Daužydamas alkūne stiklą, K. U. susiplėšė striukės rankovę, todėl iš karto visi trys bėgo pas jį į namus, nes K. reikėjo persirengti striukę. Namuose jis K. U. paskolino savo striukę. K. U. striukė suplėšyta rankove liko pas jį namuose. K. persirengus striukę, K. paėmė pavogtą nešiojamą kompiuterį ir jie visi ėjo jo kam nors parduoti. Pirminėje apklausoje davė neteisingus parodymus, nes buvo išsigandęs atsakomybės. Keramikinį pieštuką, kuriuo išdaužė automobilio stiklą, K. išmetė iš karto po nusikaltimo, jiems bėgant pas jį į namus persirengti (1 t., b. l. 104).

K. T. A. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad su K. U. ir M. D. buvo Sąjungos aikštėje, prie suoliuko. Po to jis nuėjo pasikalbėti su M. G.. Kalbėdamas išgirdo signalizacijos garsą, pamatė bėgančius M. D. ir K. U., tada ėmė bėgti ir jis. Susiskambinęs su M. D., sužinojo, kad šie randasi namo ketvirtame aukšte. Nuėjęs ten, pamatė pas juos ,,laptopą“, suprato, kad tai kompiuteris iš automobilio, nes girdėjo kaukiančią automobilio signalizaciją ir matė juos bėgančius nuo automobilio. K. U. užsikišo ,,laptopą“ už striukės ir jie visi trys išėjo iš pastato. K. U. nuėjo vienu keliu, o jie kitu. Einančius juos sulaikė policijos pareigūnai. Jie visi būtų ėję į barą parduoti kompiuterį, jis ėjo kartu su draugais. Jei būtų gavę pinigų už kompiuterį, gal būtų kartu pinigus išleidę. Negirdėjo, kad K. U. būtų jam sakęs, kad mašinoje yra kompiuteris, jis tuo metu tikriausiai buvo su M.. Prie automobilio jis visiškai nebuvo priėjęs. Nebuvo jokios kalbos, sėdint ant suoliuko, kad reikia eiti pasižiūrėti prie automobilio, ar kad mašinoje kas nors yra. Kadangi draugai bėgo, tai ir jis bėgo. Kai bėgo, suprato, kad draugai kažką negero padarė, nes išgirdo kaukiančią signalizaciją. Kompiuterį pamatė tik pas Martyną hole. Kai išgirdo signalizaciją, dūžius, M. dar buvo prie jo.

Liudytojas nukentėjusysis D. K. nurodė, kad 2014-02-24 buvo nuvykęs į saloną „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad automobilio salone buvo kompiuteris, sužinojo tik po vagystės. Žinojo, tik kad salone buvo šalikas. Būnant salone, išgirdo kaukiančią mašinos signalizaciją. Išbėgęs į lauką pamatė, kad išdaužtas automobilio galinis keleivio langas, viduje nėra šaliko, paieškojęs pasigedo kompiuterio. Tada pamatė vaikinuką, vaikštantį su šuniuku. Šis parodė kuria kryptimi nubėgo vaikinai. Policijos ekipažas labai operatyviai surado vaikinus, kurie turėjo kompiuterį, šaliko nebuvo.

L. S. R. nurodė, kad įvykis buvo senai, todėl gerai visko neprisimena. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

L. S. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2014-02-24 patruliuojant kartu su vyr. patruliais N. D. ir A. S., bei specialistu V. P., apie 19.45 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), keli jaunuoliai išdaužė automobilio lango stiklą ir pavogė nešiojamą kompiuterį. V. L. gatve, Lampėdžių gatvėje prie namo Nr. 10 pastebėjo du jaunuolius, kurie juos pamatę slėpėsi krūmuose. Prie minėtų dviejų jaunuolių priėjo A. S. ir V. P., jis nuėjo apžiūrėti teritoriją, ar nėra daugiau pasislėpusių jaunuolių. Tada pamatė jaunuolį, kuris ketino bėgti, bet V. P. paliepus, priėjo prie jų. V. P. patikrino šį jaunuolį, pas jį po striuke buvo rastas nešiojamas kompiuteris „ASUS“, juodos spalvos, Nr. J. J. prisistatė K. U.. Paklausus iš kur gavo kompiuterį, atsakė, kad pasiskolino iš draugo. Visus tris jaunuolius sulaikė ir pristatė į Kauno miesto Santakos policijos komisariatą. Kiti du jaunuoliai prisistatė, kaip T. A. ir M. D. (1 t., b. l. 41).

Liudytojas K. U., asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nurodė, kad įvykis buvo praeitą žiemą. Su M. ir T. tą dieną net nebuvo susitikęs, taip pat nepamena, kad būtų susitikęs su M. G.. Dabar kaip ir žino apie iš automobilio dingusį kompiuterį, nes norėjo jį pirkti. Apie kompiuterį sužinojo iš „direktoriaus“, kurio vardo nežino ir pažįsta tik iš matymo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po pagarsintu protokolu jis rašė ir pasirašė, bet neteisingai pasakojo. Mašinos langą jis išdaužė, nes norėjo kompiuterio, daužė plyta. Tuo metu buvo visiškai vienas. Automobilyje buvo šalikas, bet neprisimena, kur jis dingo. Paėmęs kompiuterį, jį įsikišo po striuke, paskui ėjo link namų ir jį vieną pagavo. M. dabar teisingai sako, bet jis nieko neprisimena, galėjo su Martynu viską daryti.

Liudytojas K. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2014-02-24 apie 19 val. buvo kartu su savo pažįstamais M. ir T., pavardžių nežino, Vilijampolėje, netoli policijos nuovados. Vienu metu jis pamatė vedžiojantį šunį savo klasioką M., priėjo pasikalbėti. Jiems besikalbant, išgirdo automobilio signalizacijos garsą, atsisukęs pamatė bėgančius T. ir M.. Ar jie rankose ką nešėsi – nematė. Jie bėgo link M. namų. Jis nubėgo iš paskos. Užbėgo į 4-o aukšto laiptinę, kur yra M. butas, čia buvo M. ir T.. M. rankose laikė nešiojamą kompiuterį. Jis suprato, kad kompiuteris yra vogtas, apie tai jam ir M. pasakė. M. kompiuterį padavė jam ir jie turėjo eiti jo parduoti. Jiems išėjus iš M. namo, juos sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sulaikė su kompiuteriu. Jis kompiuterio nevogė ir automobilio stiklo nedaužė. Kad kompiuteris pavogtas iš automobilio suprato, nes girdėjo, kad suveikė automobilio signalizacija ir pamatė nuo jo nubėgančius T. ir M. (1 t., b. l. 45).

Liudytojas K. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2014-02-24, tamsiu paros metu, grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė 3 vaikinus, kurie, pasišviesdami žibintuvėliu, apžiūrinėjo automobilį ,,VW Tiguan”, stovintį kieme. Pamatę jį, vaikinai atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo netoliese. Jis nuėjo į namus, nieko negirdėjo, nes buto langai yra į kitą pusę. Po to sužinojo, kad buvo išdaužti ,,VW Tiguan“ langai ir automobilis buvo apvogtas (1 t., b. l. 37).

Protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad D. K. pareiškė, kad 2014-02-24 apie 18.30 val. jis (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį ,,VW Tiguan“, apie 19.30 val. pastebėjo, kad išdaužtas automobilio dešinės pusės galinis langas ir iš automobilio salono pavogtas nešiojamas kompiuteris ,,Asus“ ir jam priklausantis šalikas (1 t., b. l. 4).

Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad postinis V. M. įvykio vietoje bendravo su K. D., kuris nurodė, kad matė tris įtartinus asmenis, kurie buvo priėję prie apvogto automobilio ir švietė žibintuvėliu į automobilio vidų (1 t., b. l. 7).

Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis ,,VW Tiguan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklas išdaužtas, stiklo šukių matyti pribyrėjusių ant žemės ir salino viduje. Apžiūros metu nuo dešinės pusės galinių durų lango rėmo apačios ant lipnios juostos surenkamos mikrodalelės, taip pat nuo galinės automobilio sėdynės paimti stiklo šukių pavyzdžiai (1 t., b. l. 10-17).

Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktos ,,M. D. striukės“ rasta trijų tipų stiklo dalelių. Vieno tipo stiklo dalelė, rasta ant tirti pateiktos ,,M. D. striukės“, ir automobilio ,,VW Tiguan“ dešinės pusės galinių durų išdaužto lango stiklas, yra vienodi (1 t., b. l. 69-72).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojai J. U. buvo parodytos atpažinti trys žieminės striukės. J. U. atpažino striukę Nr. 1, kaip savo sūnaus K. U. striukę, kuri tyrimui buvo siunčiama su užrašu ,,M. D. striukė“ (1 t., b. l. 73-79).

Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris ,,Asus K52J“, kuris po apžiūros gražintas D. K. (1 t., b. l. 85-90).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis M. D. S. aikštėje parodė pastatą Nr. 6 ir konkrečią vietą, kur stovėjo automobilis ,,VW Tiguan“ (1 t., b. l. 113-116).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

T. A. ir M. D. teigė, kad jokio išankstinio sumanymo apvogti automobilį nebuvo, o vykdant vagystę tuo metu prie automobilio T. A. net nebuvo, jis kalbėjosi su M. G., vagystę vykdė tik M. D. kartu su K. U.. Tačiau tokius kaltinamųjų paaiškinimus paneigia byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai. Liudytojas K. D. nurodė, kad matė tris vaikinus, kurie, pasišviesdami žibintuvėliu, apžiūrinėjo automobilį ,,VW Tiguan”, stovintį kieme. Pamatę jį, vaikinai atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo netoliese (1 t., b. l. 37). Po trumpo laiko tarpo šis automobilis buvo apvogtas, o dėl vagystės sulaikyti trys vaikinai, iš kurių du – kaltinamieji. L. M. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad tuo metu, kai išgirdo kaukiančią automobilio signalizaciją, šalia jo T. A. jau nebebuvo, pastarasis buvo nuėjęs kartu su K. U.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. patvirtino, kad bėgo kartu su M. D. ir K. U., suprato, kad kompiuteris vogtas iš automobilio, ėjo kartu su M. D. ir K. U. jį parduoti, jei būtų gavę pinigų už kompiuterį, gal būtų kartu juos išleidę. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu M. D. patvirtino, kad jiems K. U. pasakė, kad automobilyje yra kompiuteris, visi trys pažiūrėjo į automobilio saloną ir sumanė kompiuterį pavogti. Ir nors teisiamojo posėdžio metu šiuos savo parodymus kaltinamasis M. D. paneigė, tačiau tai teismas vertina kaip siekį palengvinti savo draugo T. A. padėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad T. A., nors konkrečių veiksmų ir neatliko tiesiogiai, tačiau veikė sutartinai su bendrininku M. D. ir asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, veikė kaip bendravykdytojas. Tai, kad T. A. veikė kaip bendravykdytojas įrodo ir tai, jog jis ne tik kad nebandė sustabdyti M. D. ir K. U., bet stebėjo, kaip buvo grobiamas kompiuteris ir šalikas. Vadinasi T. A. pritarė bendrininko veiksmams, toks jo elgesys iš esmės reiškė susitarimą bendrai pagrobti turtą. Taigi šioje byloje kaltinamųjų susitarimas pasireiškė ne tik žodiniais susitarimais, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritarė, su neteisėtais veiksmais sutiko, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą užvaldyti svetimą turtą, abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai ir todėl privalo atsakyti už kilusias pasekmes.

Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamieji M. D. ir T. A., bendrininkų grupėje, veikdami kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš automobilio ,,VW Tiguan“ pagrobė šaliką 150 Lt (43,44 Eur) vertės ir nešiojamą kompiuterį ,,ASUS K52J“ 1132,23 Lt (327,92 Eur) vertės, jų veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d.

Dėl BK 187 str. 3 d.

M. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-02-24, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val., veikdamas kartu su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sugadino svetimą turtą, o būtent: tyčia išdaužė automobilio ,,VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ galinį dešinės pusės durų stiklą, 506,21 Lt (146,61 Eur) vertės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad būtent M. D. tyčia sugadino svetimą turtą. Kaip teigia liudytojas K. U., būtent jis išdaužė automobilio ,,VW Tiguan“ lango stiklą. Šiuos jo teiginius patvirtina ir specialisto išvada, kad būtent ant pastarojo striukės rasta stiklo dalelė nuo automobilio ,,VW Tiguan“ lango stiklo. Kad automobilio stiklo nedaužė nuosekliai tvirtino ir pats kaltinamasis M. D.. Ir nors pagal bylos duomenis prie automobilio tuo metu su M. D. buvo dar du asmenys, iš kurių vienas ir sugadino svetimą turtą, tačiau pastarieji dar nebuvo sulaukę baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus, todėl bendrininkavimo, kaip nusikalstamos veikos padarymo formos, šiuo atveju konstatuoti negalima ir M. D. negali atsakyti už kito asmens padarytas nusikalstamas veikas, todėl jis išteisintinas pagal BK 187 str. 3 d., nes neįrodyta, kad dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

Kadangi kaltinamasis M. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, o T. A. ir dabar yra nepilnametis, teismas skirdamas jiems bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

K. M. D., teistumui neišnykus, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus, nukreiptus į asmens nuosavybę (1 t., b. l. 123-125, 148-154, 176-182), specialisto išvadoje nurodoma, kad M. D. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 120), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 131), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 133), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre konsultuotas 2008-01-02, diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (1 t., b. l. 135), (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis yra sunkaus charakterio, užsispyręs, gyvena ir elgiasi pagal jam suvokiamą logiką, uždaras, jautrus, nerimastingas. Vaikino elgesyje pastebima emocinė įtampa, depresijos požymiai (silpna norų kontrolė). Gabus sportui, turi gerą atmintį, savarankiškas. M. mokymosi motyvacija žema, pamokų metu sunkiai sukaupia dėmesį, ne visada paklūsta mokytojų nurodymams (1 t., b. l. 138),

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. Šie kaltininko veiksmai turi būti atlikti savo noru. Ir nors M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ir atskleidė bendrininko padarytą veiką, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis keitė parodymus ir neigė T. A. nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat M. D. nevertino neigiamai savo poelgio, nesikrimto dėl padarytų veiksmų, todėl ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

M. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis M. D. sistemingai vykdo nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę, teisiamas jau ne pirmą kartą, nusikalstamas veikas įvykdė dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, kaltinamajam M. D. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jo trukmę, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės skyrimo taisykles (BK 91 str. 3 d.), manant, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.), bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę, kuri turėtų padėti jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei padėti pašalinti jo nusikalstamo elgesio priežastis – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p.).

Kadangi nusikalstamą veiką M. D. padarė iki 2014-12-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina pagal BK 63 str. 9 d. numatytą taisyklę: kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

K. T. A., būdamas neteistas, padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas už analogišką nusikaltimą, nukreiptą į asmens nuosavybę (2 t., b. l. 3-4), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 18), UAB ,,V. L.“ psichikos sveikatos centre nesilankė, nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b. l. 22), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 24), (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis stokoja mokymosi motyvacijos, pamokų metu dirba minimaliai, be pateisinamos priežasties praleidžia pamokas, stokoja socialinių įgūdžių. T. uždaro būdo, drausmės problemų neturi, gyvena su pilnamečiu broliu, tėvas gyvena atskirai, vaiko elgesio ir ugdymo pasiekimais nesidomi (2 t., b. l. 26), yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę (2 t., b. l. 36), G. A. yra baustas administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams, kadangi T. A. iš prekybinio kiosko pavogė rankinę, atvirai pagrobė mobilaus ryšio telefoną, būdamas neblaivus triukšmavo, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už alkoholinius gėrimus, savo elgesiu įžeidė mokytojos garbę ir orumą (2 t., b. l. 38-46).

T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, T. A. skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Šioje byloje yra pareikštas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma teismo priteisti nusikaltimu padarytą 506,21 Lt (146,61 Eur) turtinę žalą už automobilio ,,VW Tiguan“ išdaužtą lango stiklą ir už papildomai atliktus darbus (1 t., b. l. 25-29). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu įgaliotasis atstovas D. K. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti.

Civilinio ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis). Šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis M. D. dalyvavo darant nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 3 d., todėl ieškinys atmetstinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 2 p.,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2014-12-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., atliekant paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaityti 2014-12-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atliktą dalį, laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-24 iki 2014-02-26 (dvi paras).

M. D., kaltinamą pagal BK 187 str. 3 d., išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., 65 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-24 iki 2014-02-26, nuo 2015-01-22 iki 2015-03-24, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir T. A. nedelsiant paleisti.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes, lipnią juostą su mikrodalelėm, saugomus Kauno apsk. VPK Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.